renginiai Klaipėdoje
„Pastatai kalba. Klaipėda“: organizatoriai rekomenduoja, ką verta pamatyti atviros architektūros savaitgalio metu
Jau šį savaitgalį „Pastatai kalba. Klaipėda“, kviečia pažinti miesto atspindžius. Jo metu rugsėjo 13-14 dienomis visuomenei bus atverta 18 unikalių objektų, kurie įprastai visuomenei prieinami dalinai arba visai neprieinami. Renginio organizatoriai ne tik kviečia atrasti architektūros pasakojamas istorijas, bet ir rekomenduoja ypatingus pastatus, kuriuos verta aplankyti.
Projektas „Pastatai kalba“ – tai atviros architektūros savaitgaliai, vykstantys mažesniuose Lietuvos miestuose. Jis sukurtas remiantis tarptautine „Open House“ iniciatyva, kai vieną savaitgalį visuomenei atveriamos organizatorių komandos atrinktų pastatų durys. „Pastatai kalba“ šią idėją pritaiko Lietuvos regionams ir kviečia pažinti ir istorinę, ir šiuolaikinę architektūrą miestuose, kurie dažniausiai lieka už didžiųjų kultūrinių iniciatyvų ribų.
Architektūrinių ekskursijų metu lankytojams atveriami pastatai, interjerai, kurie įprastai yra visiškai arba iš dalies neprieinami. Tai gali būti tiek istoriniai, tiek šiuolaikiniai, pastatai įvairios paskirties pastatai ir interjerai. Svarbiausia – galimybė pažvelgti į architektūrą iš vidaus ir ją patirti gyvai.
Projekto vadovė, architektė Vita Soltonaitė-Puslienė pabrėžia, kad „Pastatai kalba“ pirmiausia yra edukacinė iniciatyva:
„Architektūra mus supa kiekvieną dieną, tačiau dažnai jos nepastebime. Šiuo renginiu per ekskursijas, kvietimą užeiti vidun, gyvą patirtį siekiame supažindinti visuomenę su pastatais ir juos supančia aplinka, kad žmonės taptų sąmoningesni bei kritiškesni jos vartotojai ir galiausiai, susipažinę su jais, dar labiau pamiltų savo miestą.“
Pasak architektės, projektas skatina į architektūrą pažvelgti ne tik kaip į miesto foną, bet kaip į gyvą pasakojimą, kuris formuoja mūsų santykį su erdve, aplinka ir bendruomene. „Pastatai kalba“ kviečia miestų gyventojus ir svečius atrasti savo aplinką naujai – ne vien pro langą ar praeinant gatve, bet įžengiant vidun ir išgirstant, ką pastatai nori papasakoti savanorių lūpomis.
Atviros architektūros savaitgalio metu siūloma atrasti kalbančius pastatus. Visų 18 visuomenei atveriamų pastatų istorija ir architektūra kupina detalių, kurias tikrasis smalsuolis atras tik apžiūrėdamas jas iš arčiau. Todėl mūsų turinio kuratoriai paruošė specialias rekomendacijas, kurios padės lankytojams atrasti svarbiausias erdves ir patirti jas iš naujos perspektyvos.
Projekto vadovė Vita Saltonaitė-Puslienė rekomenduoja aplankyti Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešąją biblioteką / buv. pirklio Hermanno Gerlacho rezidenciją
Kuo pastatas vertingas?
Pastatas yra tarsi gyvas Klaipėdos istorijos liudytojas. Skirtingos epochos paliko savo pėdsakus, tačiau pastatas išliko ir vis iš naujo buvo pritaikomas bendruomenės reikmėms. Šiandien jis atlieka bibliotekos funkciją – čia yra knygų namai, vyksta parodos, koncertai, susitikimai, edukacijos. Tokiu būdu pastatas tampa ne tik architektūriniu paveldu, bet ir gyva, atvira erdve, kurioje dabarties miestiečiai gali kurti naujas patirtis. Tai simbolizuoja Klaipėdos gebėjimą saugoti praeitį ir ją organiškai įjungti į šiuolaikinį miesto gyvenimą.
Kuo pastatas išskirtinis?
Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji bibliotekos pastatas išskirtinis dėl kelių priežasčių: istorinės vertės, skirtingų epochų architektūros elementų, taip pat ir dėl funkcijų kaitos. Jis ne tik reprezentuoja XIX a. architektūrą, bet ir atspindi miesto istorines permainas – nuo medienos pirklio H. Gerlacho namo iki šiandien čia įsikūrusios bibliotekos.
Kodėl verta apsilankyti?
Tai unikali galimybė apsilankyti bene vieninteliame išlikusiame neorenesansinio stiliaus pastate visoje Klaipėdoje ir patirti architektūrinę kelionę tarsi būtume atsidūrę ne bibliotekoje, o to meto medienos pirklio H. Gerlacho namuose. Čia bus galima pajusti ano meto dvasią, pasigrožėti autentiškais interjero elementais, sužinoti daugiau apie miesto istoriją bei pirklių gyvenimo kultūrą. Lankytojai kviečiami atrasti šį pastatą kaip gyvą miesto atminties ženklą, jungiantį praeitį su dabartimi.
Organizatorė, turinio kuratorė architektė Kristina Vitkauskaitė rekomenduoja aplankyti Klaipėdos universitetą / buv. kareivinių pastatų kompleksą
Kuo jis vertingas?
Klaipėdos universiteto pastatas itin vertingas savo architektūrine išraiška. Prūsijos valdžios statytos kareivinės dažniausiai buvo vienodos ir monotoniškos, o šis kompleksas jau tada išsiskyrė dekoratyviniais elementais: šviesiai tinkuotomis nišomis, laiptuotais frontonais, kitokios spalvos plytomis išskirtu cokoliui, pirmam aukštui pabrėžti naudota glazūruotų plytelių apdaila bei kitais originaliais fasado elementais. Tai vienas ryškiausių karinės architektūros pavyzdžių Lietuvoje, kuris besikeičiant laikmečiams visiškai pakeitė savo funkciją. Svarbu paminėti ir tai, kad šiuo metu pastatų kompleksas yra įtrauktas į Kultūros paveldo registrą ir saugomas kaip kultūros paminklas.
Kuo šis kompleksas išskirtinis?
Didžiausias išskirtinumas – pastato funkcinė transformacija. Tai vienas puikių pavyzdžių Europoje, kaip karinis objektas, anksčiau ruošęs karius karui, šiandien virto mokslo ir žinių vieta – universitetu. Jis puikiai iliustruoja kaip, iš esmės keičiant pastatų funkcijas, galima įveiklinti apleistus ar nenaudojamus pastatus.
Kareivinių kompleksas buvo pritaikytas universiteto miesteliui, kuriame šiandien veikia senatas, rektoratas, įvairūs fakultetai bei visa studentų gyvenimui reikalinga infrastruktūra. Dar įdomiau tai, kad daugelis patalpų išlaikė sąsajas su savo istorine praeitimi: pastate, kur kadaise buvo pulko vado „tvirtovė“, dabar įsikūręs rektoratas, o karių valgyklą šiandien kasdien užpildo studentai ir dėstytojai. Yra ir daugiau pasikeitimų, tad jei įdomu, kas įsikūrė, pavyzdžiui, buvusioje daboklėje ar kuo virto miegamieji – būtinai atvykite į ekskursiją, kur galėsite patys atrasti, kas šiandien įsikūrę vietose, kuriose anuomet virė karių kasdienybė. Minėtos transformacija ne vien iš esmės pakeitė pastatų paskirtį, bet ir sukūrė intriguojantį ryšį tarp praeities ir dabarties.
Kodėl verta apsilankyti?
Pastatų kompleksą verta aplankyti, nes tai nėra tik muziejus ar paminklas – tai gyva erdvė, kurioje istorija virsta šiuolaikine kultūros ir mokslo patirtimi, atvira edukaciniams atradimams. Ekskursiją ruošę mentoriai privers lankytojus bent trumpai pakeliauti tarp epochų: bus galima nusikelti į laikus, kai čia veikė kareivinės, sužinoti apie gyvavusius karinius padalinius, to meto svarbius veikėjus ir pamatyti, kaip ši vieta pamažu transformavosi į universitetą bei koks gyvenimas čia vyksta šiandien. Ekskursijos metu galėsite aplankyti net penkis pastatus bei bus atskleista intriguojanti bokštelio su laikrodžiu paslaptis, kuri prideda dar daugiau žavesio šiai pažinimo kelionei.
Turinio kuratorė, architektė Gintarė Kabalinė rekomenduoja aplankyti „Klaipėdos energijos“ šiluminės elektrinės kompleksą
Kuo jis vertingas?
Pirmoji viešoji elektrinė Klaipėdoje pradėjo veikti dar 1900 m., o augant miesto poreikiams 1929 m. prie Danės buvo pastatyta nauja šiluminė elektrinė, kuriai panaudota 20 tūkst. ąžuolinių polių. Tuo metu tai buvo didelis industrinis proveržis ir vienas moderniausių pastatų, kurio autentiškos detalės išlikusios iki pat šių dienų. Vėlesniems rekonstrukcijų projektams vadovavo žymus bauhauzo stiliaus architektas Herbertas Reissmannas, kuris kartu su Alfredu Nixdorfu tarpukariu Klaipėdoje suprojektavo apie 140 objektų. Jo sukurtoje modernios architektūros Danės gatvės dalyje buvo įrengta elektrinės kontora ir darbuotojų butai. Tokiu būdu elektrinė tapo technologiniu ir urbanistiniu miesto plėtros centru. Pastatas yra vertingas kaip pramoninio paveldo liudijimas, atskleidžiantis, kaip energetikos infrastruktūra formavo miesto raidą nuo XX a. pradžios.
Kuo kompleksas išskirtinis?
Šiluminės elektrinės kompleksas išskirtinis savo monumentalumu ir istorine kaita. Po Antrojo pasaulinio karo vyko intensyvus atstatymas. 6-ajame dešimtmetyje elektrinė tapo pirmuoju Klaipėdoje termofikacijos objektu – pradėjo tiekti ir šilumą. Vėliau iškilo įspūdingas 120 m aukščio kaminas, o šilumos tinklai sujungė ją su kitomis miesto katilinėmis. Čia vis dar galima pamatyti anuomet netikėtus sprendimus, kurie išsaugoti iki šių dienų, pavyzdžiui, skirstyklos pastate išlikę pusapskričiai laiptinių rizalitai. Šiandien elektrinė veikia rezerviniu režimu, o visa didžiulė teritorija vis labiau atsiveria ir integruojasi į Klaipėdos kultūrinį gyvenimą.
Kodėl verta apsilankyti?
Festivalio „Pastatai kalba. Klaipėda“ lankytojai turės progą patekti į uždaras komplekso patalpas, kurios įprastai neprieinamos lankytojui. Bus galima iš arti pamatyti elektrinės erdves, lipti metaliniais laiptais ir judėti siaurais techniniais takais. Tai patirtis, leidžianti pajusti industrinės architektūros mastą ir atrasti, kaip pramoniniai pastatai saugo miesto istoriją bei tapatybę. Svarbus įspėjimas: ekskursija tikrai ekstremali ir įdomi su daug siaurų praėjimų. Primename, kad šiame pastate apsilankymai griežtai N-18. Taip pat labai rekomenduojama įvertinti savo baimes – bijantiems aukščio ir tamsos nerekomenduojama lankytis „Klaipėdos energijos“ šiluminės elektrinės ekskursijose.
Turinio kuratorius, architektas Andrius Pakulis rekomenduoja aplankyti Biurų ir logistikos centrą „Minijos 181“
Kuo pastatas vertingas?
„Minijos 181“ yra modernus biurų ir logistikos centras, sukurtas patenkinti šiuolaikinio verslo poreikius. Jo vertę sukuria šiuolaikiškos darbo erdvės, efektyvūs logistikos sprendimai bei tvari architektūra. Projektas yra pelnęs prestižinį „Metų interjero“ apdovanojimą ir buvo nominuotas Nacionaliniuose architektūros apdovanojimuose „Tvarios inovacijos architektūroje“, o tai tik patvirtina jo išskirtinę kokybę ir pripažinimą.
Kuo pastatas išskirtinis?
„Minijos 181“ išsiskiria inovatyviu dizainu, architektūriniais sprendimais ir tvarumu. Taip pat, tai pirmas Lietuvoje biuras, statytas vien iš medienos konstrukcijų. Pastatas išsiskiria funkcionalumu bei yra įvertintas profesionalų už estetiką ir darną su aplinka.
Kodėl verta apsilankyti?
Mentorės kruopščiai parengė turiningą ekskursiją, todėl lankytojai turės progą pažinti vieną įdomiausių ir tvariausių pastarųjų metų Klaipėdos statinių. Apsilankymo metu bus galima iš arti pamatyti, kaip atrodo modernus verslo centras, sužinoti apie architektūros bei interjero sprendimus, tvarumo principus ir įkvepiančią projekto istoriją. Tai bene vienintelė galimybė patiems apsilankyti tokiame pastate, į kurį įprastai nepatenkama, ir patirti, kaip modernios industrinės architektūros pavyzdys gali būti ne tik efektyvus, bet ir draugiškas aplinkai.
Atraskite Klaipėdos architektūrą, kuri prabils, rugsėjo 13–14 dienomis vyksiančio renginio „Pastatai kalba. Klaipėda“ metu. Visos renginio metu vykstančios ekskursijos – nemokamos ir atviros visiems.
Projektą „Pastatai kalba. Klaipėda“ įgyvendina VšĮ „Architektūra ir žmonės“. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos miesto savivaldybė. Partneris – Klaipėdos turizmo informacijos centras. Renginio nuoroda – https://fb.me/e/6pCIeGHFV . Daugiau informacijos galite rasti www.pastataikalba.lt.
