Kasmet, pirmąjį rugsėjo šeštadienį, minint Baltijos jūros dieną, jūrų gyvūnų globos ir reabilitacijos specialistai atkreipia dėmesį į didžiausias grėsmes, su kuriomis šiandien susiduria Baltijos jūros ekosistema. Pasak Lietuvos jūrų muziejaus muziejininko-biologo Pavelo Kulikovo, problemos – labai panašios kaip ir kituose pasaulio regionuose: klimato kaita, mažėjantys žuvų ištekliai bei žmogaus veiklos poveikis. Nuo jų itin kenčia Baltijos jūros žinduoliai – ruoniai. Vis dėlto, prie pagalbos šiems gyvūnams gali prisidėti kiekvienas iš mūsų net ir apsipirkdamas parduotuvėje, pasirenkant tvaresnius sprendimus.
„Baltijos jūroje gyvena trys ruonių rūšys, tačiau žieduotieji ruoniai ypač priklausomi nuo ledo dangos. Kai ji nesusidaro, kyla rimtų grėsmių jų išlikimui. Kiti – pilkieji – ruoniai, gausiausiai aptinkami mūsų pakrantėje, dėl gulėjimo vietų sausumoje trūkumo priversti gyventi tankiau, o tai didina žalingą konkurenciją, ligų plitimą ir traumų riziką“, – aiškina P. Kulikovas.
Be klimato kaitos, anot specialisto, Baltijos jūros gyvūnams grėsmę kelia ir intensyvi žmogaus veikla: žvejyba, laivyba, pakrantės urbanizacija. Ruoniai dažnai patenka į žvejų tinklus arba kenčia nuo triukšmo ir sužeidimų, kuriuos sukelia laivai.
Baltijos jūros ambasadorius – pilkasis ruonis
Kalbėdamas apie pagrindinius Baltijos jūros simbolius, P. Kulikovas išskiria pilkąjį ruonį – plačiausiai paplitusią rūšį, aptinkamą visoje jūroje: nuo Lietuvos krantų iki Lenkijos bei šiaurinių teritorijų.
„Pilkieji ruoniai yra svarbi Baltijos jūros ekosistemos dalis ir tikri jūros ambasadoriai: jie ne tik atspindi mūsų jūros biologinę įvairovę, bet ir parodo, kaip laukinius gyvūnus žeidžia žmogaus veikla ir klimato kaita. Pilkieji ruoniai reguliuoja žuvų populiaciją, padeda išlaikyti natūralią pusiausvyrą. Jeigu nyktų ruoniai, sutriktų visos jūros mitybos grandinės balansas. Tai dar kartą parodo, kad saugodami šiuos gyvūnus, mes iš tiesų rūpinamės ir visos jūros sveikata“, – pabrėžia Lietuvos jūrų muziejaus atstovas.
Pasak specialisto, svarbiausia žinutė Baltijos jūros dienos proga – kiekvienas gali prisidėti prie jūros išsaugojimo. „Turime mylėti ir saugoti tai, kas mus supa: Baltijos jūrą, jos gyvūnus ir aplinką. Kiek pastangų įdėsime, tiek turėsime. Tai prasideda nuo paprastų kasdienių dalykų: šiukšlių rūšiavimo, gamtos tausojimo, sąmoningo elgesio“, – tvirtina P. Kulikovas.
Tvaresnis pasirinkimas virsta pagalba ruoniams
Baltijos jūros dienos proga prekybos tinklas „Lidl“, remiantis Lietuvos jūrų muziejuje vykdomą pilkųjų ruonių reabilitaciją, primena apie iniciatyvą „Duok ruoniukui penkis“, kuri suteikia galimybę kiekvienam paprastai prisidėti prie pagalbos Baltijos jūros gyvūnams. Įsigyjant „Lidl“ parduotuvėse specialius daugkartinius maišelius su ruoniuko atvaizdu, nuo kiekvieno jų 0,05 euro skiriama Lietuvos jūrų muziejaus reabilitacijos centrui – už šias lėšas maitinami ir gydomi silpni ar sužeisti ruoniukai.
„Mums svarbu parodyti, kad kiekvienas, net ir mažas pasirinkimas turi didelę prasmę. Įsigydami tvaresnius maišelius, mūsų pirkėjai ne tik mažina plastiko vartojimą, bet ir tiesiogiai prisideda prie gyvūnų globos. Kiekvienas maišelis virsta galimybe ruoniukui sugrįžti į jūrą“, – sako „Lidl Lietuva“ tvarumo vadovė Monika Anilionė.
Nuo projekto pradžios per ketverius metus surinkta daugiau kaip 240 tūkst. eurų. Ši suma jau padėjo išgelbėti 82 ruoniukus, o pirkėjų indėlis pavirto labai konkrečia pagalba – nuo kasdienio maitinimo ir veterinarinių vaistų iki specialios įrangos bei siųstuvų, leidžiančių stebėti gyvūnų kelionę grįžus į jūrą.
Silpni ruoniukai – reabilitacijos centre
Į Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centrą dažniausiai patenka jauni, nusilpę, skysčių netekę ruoniukai, per anksti praradę motinų globą. „Pagrindinė jų būklė – išsekimas. Kadangi patelės ne visuomet gali išmaitinti jauniklius, daliai jų pritrūksta laiko išmokti išgyventi jūroje. Tokie ruoniukai be žmogaus pagalbos neišgyventų“, – sako P. Kulikovas.
Pasak jo, reabilitacija paprastai trunka apie keturis mėnesius, tačiau kai kurie gyvūnai centre užsibūna ir ilgiau – kol pasiekia reikiamą svorį ir fiziškai sustiprėja.
„Kuo trumpiau jie būna prižiūrimi žmonių, tuo didesnė tikimybė, kad sėkmingai prisitaikys laukinėje gamtoje. Todėl stengiamės juos paleisti į jūrą kuo greičiau, kai tik įmanoma. Šiemet paleidome dešimt mažylių, bet trys vis dar lieka pas mus. Vieni priauga svorio sparčiai, kiti netikėtai praranda apetitą ir nustoja augti. Kiekvienas jų sulaukia tiek priežiūros ir kantrybės, kiek reikia, kad galėtų grįžti į Baltijos bangas stiprūs ir savarankiški“, – teigia specialistas.
Pavel Kulikov nuotr.
