renginiai Klaipėdoje
Klaipėda – miestas, kurio istorija neatsiejama nuo jūros, prekybos ir tarptautinių ryšių. Nuo liepos 22 dienos į šią istoriją bus galima pažvelgti nauju rakursu – parodoje „Nyderlandų pėdsakai Klaipėdoje“, kuri ir kviečia pažinti reikšmingą, tačiau dažnai pamirštamą Klaipėdos ir Nyderlandų ryšį. Paroda atidaroma 16.30 val. Lietuvos jūrų muziejaus kieme. Joje pristatoma tris šimtmečius trukusi olandų sąveika su Klaipėdos miestu – nuo pirmųjų jūrinių laivų statybos XVI a. pradžioje iki XVII a. prekybos suklestėjimo ir technologinių inovacijų. Tai – vizualiai turtinga ir modernios raiškos istorija apie miestą, kuris augo kartu su Nyderlandų jūrine galia, ir apie žmones, kūrusius tiltus tarp Baltijos ir Šiaurės jūrų. Paroda parengta bendradarbiaujant su Nyderlandų Karalystės ambasada. Dizainą kūrė agentūra ,,Dear Problem“.
Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė sako, kad tai paroda ne tik apie praeitį. ,,Kviečiame pažinti Klaipėdą kaip miestą, kurio tapatybė formavosi per tarptautinius ryšius, bendradarbiavimą ir atvirumą. Istorija liudija, kad jūra jungia, o ne skiria,“ – teigia O. Žalienė.
Istorija, kurią formavo jūra ir žmonės
Nyderlandų Karalystės ambasadorius Jackas Robertas Twissas Quarlesas van Uffordas, džiaugdamasis bendradarbiavimu, akcentuoja, kad „Būti uostamiesčiu reiškia būti atviru žmonėms, idėjoms, verslui ir skirtingoms kultūroms. Toks atvirumas atveria naujas galimybes, skatina kūrybiškumą ir augimą. Uostas veikia kaip vartai į pasaulį, jungiantys Klaipėdą su daugeliu šalių ir paverčiantys ją gyvybingu bei ekonomiškai dinamišku miestu“, – sako ambasadorius.
Pasak parodos kuratoriaus Lietuvos jūrų muziejaus Laivybos skyriaus vedėjo dr. Edvino Ubio, XVI–XVIII a. Nyderlandai buvo viena galingiausių jūrinių valstybių pasaulyje. ,,Tokie miestai kaip Amsterdamas, Leidenas ar Roterdamas tapo ne tik prekybos, bet ir inovacijų centrais. Šių miestų pirkliai, inžinieriai ir laivadirbiai ieškojo naujų rinkų ir partnerių – jų keliai atvedė ir į Klaipėdą“, – pasakojo istorikas.
Parodoje lankytojai kviečiami keliauti per tris etapus, pažyminčius uostamiesčio ir Nyderlandų karalystės santykių raidą. XVI a. pradžioje būtent olandai Klaipėdoje stato pirmuosius jūrinius laivus, o miestas pradedamas planuoti pagal olandiškus urbanistinius principus. 1539 metais į Klaipėdą atvyksta pirmieji olandų pirkliai ir laivadirbiai, tarp jų – Johannas Harcksonas ir Janas Jacobsenas, kurių dėka Klaipėda transformuojasi iš vidaus prekybos centro į jūrinį uostą.
XVI a. pabaigoje Nyderlandai tampa nepriklausoma respublika, o jų prekybos tinklas apima ir Baltijos jūros uostus. Klaipėda žymima kaip svarbi stotelė olandų jūriniuose maršrutuose.
,,1580 m. pirmą kartą locijose atsiranda Klaipėdos įplauka – tai ženklas, kad miestas jau įsitvirtinęs tarptautinėje jūrinėje erdvėje. O jau XVII a. viduryje uostamiestis tampa dinamišku prekybos ir žinių mainų centru. Įtakingas pirklys Mozė Jakobsenas de Jonge koordinuoja prekybą visoje Prūsijoje, o Nyderlandų inžineriniai sprendimai – bastionai, malūnai, laivų statybos technologijos – formuoja miesto vaizdą ir veiklą. Klaipėda tampa ne tik prekių, bet ir idėjų uostu“ pasakoja dr. E. Ubis.
Praeitį menantys ženklai
Paroda neapsiriboja vien istoriniais faktais – ji kviečia tyrinėti ir šiandienos Klaipėdą. Miesto senamiestis išlaikė taisyklingą gatvių tinklą, suformuotą pagal olandišką modelį. Klaipėdos pilies bastionai, vėjo malūnai, net vietovardžiai, tokie kaip Olando kepurė, liudija apie šimtmečius trukusią partnerystę.
Ir šiandien Nyderlandai yra vienu svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių – tai šalis, į kurią keliauja apie 9 % lietuviškos kilmės prekių. Olandų investicijos, inovacijos ir kultūriniai mainai tęsiasi, o Klaipėda išlieka miestu, atviru pasauliui – kaip ir tada, kai čia pirmą kartą išsilaipino olandų pirkliai.
Paroda „Nyderlandų pėdsakai Klaipėdoje“ nuo liepos 22 d. bus eksponuojama Lietuvos jūrų muziejuje, liepos 25–26 dienomis tradicinių ir istorinių laivų parado „Dangės flotilė“ pažinimo erdvėje prie Žvejo skulptūros Klaipėdoje, rugpjūtį keliaus į Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos kiemelį, o rugsėjį – į Šilutės Hugo Šojaus muziejų.
