renginiai Klaipėdoje
Kada baigėsi pavasaris, o kada prasidėjo vasara? Kodėl žiemą buvo tiek nedaug sniego? Tai – tik pora klausimų, kurie gali kilti stebint akivaizdžius klimato pokyčius. Tvarumo ir komunikacijos konsultantė Živilė Vaškytė–Lubienė sako, kad pasaulyje dažnėjant stichinių nelaimių, Lietuva atrodo tarsi Dievo užantis. Vis dėlto šis jausmas gali netrukti ilgai, teigia žinoma moteris, kuri šiemet yra festivalio „Savos bangos. Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“ vedėja ir moderatorė.
„Pas mus gamta dar nešėlsta taip stipriai, kaip kitur. Tačiau iš tiesų klimato kaitos pasekmės mus gali paveikti daug stipriau negu numanome, kad ir kaip nesinori to pripažinti”, – sako Ž. Vaškytė-Lubienė. Anot jos, kai vasarą lepinamės poilsiu miško žalumoje ar kopose prie Baltijos jūros, viskas atrodo savaime suprantama duotybė, tad žinios apie šiaurėje tirpstančius ledynus ar pietuose siaučiančius gaisrus nesukelia didesnių emocijų.
„Kol mūsų namai neapsemti, tol esame ramūs. Bet suprantu žmonių psichologiją ir mąstyseną, ypač dabar, kai karas Ukrainoje kelia stiprų nesaugumo jausmą. Nuo pavojaus norisi instinktyviai bėgti. Dėl to žmonės vengia papildyti savo kasdienybę dar vienu nerimo šaltiniu. Tačiau klimato kaitos neįmanoma ignoruoti, dėsto Ž. Vaškytė-Lubienė, – Tiesiog apie tai reikia kalbėti ir kalbėtis konstruktyviai, be gąsdinimų ir bandymų sukelti kaltės jausmą. Parodykime tvarumo sprendimus ir praktikas, kurios veikia ir kalbėkime apie tai, ką gali padaryti kiekvienas.“
Siūlo iš naujo įvertinti savo turtus
Pasak tvarumo konsultantės, klimato pokyčius tyrinėjantys mokslininkai vienbalsiai tvirtina, jog šiauriau gyvenančioms tautoms pasisekė – visus būtinuosius vandens išteklius čia saugo žemės gelmės. „Dėl to šiaurinių platumų gyventojai ir valstybės turėtų padėti pietums, kurie jau susiduria su nemenkomis klimato kaitos pasekmėmis, imtis skubių priemonių, kad pragaištingi virsmai būtų pristabdyti. Kitaip turėsime susitaikyti su tuo, kad žmonės iš pietų keliaus pas mus, nes jie tiesiog nebeišgyvens savo žemėse“, – dalijasi pašnekovė.
„Lietuvoje turime pakankamai gėlo vandens, niekas nekalba apie vandens trūkumą – vieną iš jau egzistuojančių klimato pokyčių padarinių. O ne taip toli, Ispanijoje, yra regionų, kur geriamas vanduo neatkeliauja, kaip pas mus, iš žemės gelmių, o tiekiamas išvalytas lietaus vanduo“, – pastebi Ž. Vaškytė–Lubienė.
Pasak jos, dabar yra geriausias metas saugoti ir puoselėti tai, ko dar nesame praradę. Ši mintis lydi šiemet Klaipėdoje, Danės skvere, birželio 21 dieną rengiamą nemokamą festivalį „Savos bangos. Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“. Verslus ir bendruomenes tvarumo ir komunikacijos klausimais konsultuojanti Ž. Vaškytė–Lubienė sako, kad bendro tikslo siekiančių žmonių susibūrimai visada atneša naujų idėjų ir impulsų. Ne veltui panaši praktika yra taikoma pažangiose organizacijose, kai susibūrę skirtingų skyrių ar departamentų darbuotojai atvirai dalijasi mintimis apie problemas ir kartu ieško sprendimų.
„Kuo daugiau žmonių apsilankys festivalyje, įsitrauks į tvarumo dialogą ir įvairias veiklas, tuo daugiau naujų idėjų ir impulsų paskleisime“, – įsitikinusi renginio vedėja.
Svarbu keisti įpročius
Moderatorė rengiasi festivalio diskusijai apie tai, kas yra tikrasis tvarumas. Ji atkreipia dėmesį, kad visuomenei sunku keisti senus įpročius ir priimti naujus vaidmenis, kurie savaime įpareigotų labiau tausoti aplinką ir vartoti tvariau. „Esame pasiekę aukštą komforto lygį, įpratome daug vartoti, pirkti, keliauti, tad tai pristabdyti ar keisti kažkuo kitu – nelengva“, – konstatuoja Ž. Vaškytė–Lubienė ir priduria, jog verslas lygiai taip pat nėra linkęs mąstyti toli į priekį ir investuoti į tai, kas atsipirks per ilgesnį laikotarpį. „Vis dėlto jeigu nieko nedarysime, ateinančioms kartoms nepaliksime net tokio pasaulio, koks yra šiandien“, – sako tvarumo konsultantė.
Apžvelgdama situaciją versle, pašnekovė pastebi, kad daug įmonių investuoja į tvarumą pirmiausia dėl to, kad bijo prarasti klientus, kuriems tvarumas yra svarbu. Antra priežastis – verslas gamina produktus vartotojams, kurie nori tvaraus, švaraus ir sveiko gaminio. Trečia, tvarumas yra svarbus jų reputacijai palaikyti. Ketvirta, listinguojamos kompanijos privalo viešai skelbti tvarumo ataskaitas. Anot ekspertės, visos šios priežastys yra puikiai suprantamos, nes įmonės arba veikia mažoje rinkoje, arba konkuruoja su visos ES įmonėmis, o kai kurios tvirtina savo pozicijas dar plačiau. Tad siekiant išlaikyti darbo vietas ir veikti pelningai, tenka skaičiuoti, atidžiai pasverti kiekvieną investiciją.
Mato galimybes verslui tapti lyderiu
Ž. Vaškytės–Lubienės teigimu, tik nedidelė dalis įmonių renkasi tvarumą be jokio spaudimo. „Paprastai šių įmonių vadovai mąsto apie ateitį ir žvelgia labiau į priekį. Jie renkasi sąmoningumą, suprasdami, kad tai ir yra tikroji vertė. Konsultuodama skirtingas organizacijas, dar nesutikau nė vieno verslininko, kuris pasakytų, kad tvarumas pakenkė jo įmonei. Teigiamas pokytis visada pasiekiamas. Reikia tik laiko ir susitelkimo. Ilgainiui verslas savo kailiu patiria tvarumo vertę, pavyzdžiui, pasaulyje garsus gamintojas lietuvišką įmonę palieka savo tiekimo grandinėje, nes įsitikina, kad tvarumo srityje ji eina pažangos keliu. Arba pritraukiama užsienio investuotojų, kurių sprendimui ESG rodikliai buvo labai svarbūs“, – pasakoja verslo partnerė.
Ji įsitikinusi, kad lietuviškas verslas ir mūsų įmonių projektai gali atvesti į lyderystę įvairiose tvarumo srityse.
Pašnekovė teigia, kad sėkmingos verslo tvarumo praktikos ir projektai gali būti vienas iš raktų, kuris tarsi atrakina tvarumo temą visuomenės sąmonėje. „Į pokyčius tiek savo organizacijose, tiek bendruomenėse įsitraukę žmonės lengviau atranda savo veiklos prasmę. Mano patirtis leidžia tikėti, kad keisti elgseną, įpročius, mąstyseną žmogų verčia ne tik reali grėsmė, bet ir patraukli bei įkvepianti ateities vizija“, – sako pašnekovė, kviečianti festivalyje „Savos bangos. Tvarios ateities kūrėjų laboratorija“ apsilankyti visus, kurie tiki tvarumo prasme ir nori prisidėti prie pokyčių, lemiančių mūsų planetos išlikimą ir ateities kartų patogų ir kokybišką gyvenimą joje.
Lietuvos jūrų muziejaus ir „Ignitis renewables“ iniciatyva rengiamas nemokamas festivalis vyks Klaipėdoje, Danės skvere, birželio 21 dieną. Jo metu jau nuo 11 val. ryto lankytojų laukia gausybė įvairių veiklų, dirbtuvių ir patirčių: nuo atviros meninės instaliacijos iki komikų pasirodymo, nuo ekoprotmūšio iki galimybės išgirsti specialiai festivaliui aranžuotą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinį „Jūra“.
Kristina Jasudaitės ir Lauros Vanagienės nuotr.
