renginiai Klaipėdoje
Artėjanti vasara Klaipėdoje jau devintus metus pažymėta gero teatro ženklu – festivaliu „TheATRIUM“. Gegužės viduryje sutelkiama savaitės trukmės rinktinių Lietuvos teatro kūrėjų spektaklių vitrina, o po jos, jau kiek ramesniu tempu, išsidėlioja tarptautinė festivalio programa, sudaranti tiek miestiečiams, tiek miesto svečiams galimybę pamatyti išskirtinių iš įvairių šalių atvykstančių spektaklių kolekciją. Jau atskleistas ir pirmasis tarptautinės programos svečias – prancūzų režisierės Lorraine de Sagazan kurtas ir režisuotas „Leviatanas“. Jo premjera pernai vyko garsiajame Avinjono festivalyje. Kiti tarptautinės programos svečiai festivalio svetainėje bus atskleisti per ateinančias savaites.
Prancūzija: „Leviatanas“
„Avinjono festivalio programa yra viena iš pagrindinių pasaulinio teatro tendencijas talpinančių gyslų, pažiūrėti spektaklių į jį keliauja teatro mylėtojai, kūrėjai ir kritikai iš viso pasaulio. Labai džiaugiamės, kad šiame festivalyje debiutavusį ir puikiai įvertintą „Leviataną“ pavyks atvežti į Lietuvą bei sudaryti galimybę jį pamatyti mūsų žiūrovams“, – apie vieną svarbiausių „TheATRIUM“ tarptautinės programos atstovų kalbėjo šios programos koordinatorė, Klaipėdos dramos teatro tarptautinių kultūros projektų vadybininkė Karolina Sadlauskaitė.
„Leviataną“ festivalio lankytojai galės pamatyti birželio 7 d. Didelio formato spektaklis netilpo į „TheATRIUM“ namų, Klaipėdos dramos teatro, sales, tad jis bus rodomas Klaipėdos Žvejų rūmuose. Spektaklio rodymui ši erdvė itin tinka ne tik dėl gabaritų, bet ir dėl savo artumo spektaklio idėjinei krypčiai, „atsižvelgiant į spektaklio tematiką, Žvejų rūmai pasirodė labai tinkami. Pastatas šiuo atveju atliepia ir spektaklio socialinę idėjinę kryptį – būti arčiau žmonių, netoli gyvenamųjų rajonų“, – atskleidė K. Sadlauskaitė.
Šių metų festivalio šūkį „Sutikti žvėrį“ L. de Sagazan kūrinys atliepia monstriškumą atidengdamas biurokratinėje teismų sistemoje. Šiame spektaklyje režisierė teatrą pasitelkia kaip alternatyvią erdvę, kurioje kvestionuoja teisingumo sistemos veikimą, jos spragas ir galimas alternatyvas. Leviatanas – dviprasmiška biblinė figūra, milžiniškas filosofinis ir literatūrinis palikimas, keliantis klausimą, kas iš tiesų yra pabaisa?
Įspūdinga vizualiai stulbinančio spektaklio detalė – jame pasirodantis specialiai scenai paruoštas žirgas Oasis, kaip jį poetiškai apibūdino „Le Monde“ leidiniui apie „Leviataną“ rašęs Fabienne Darge, „nuostabus, su laisve, galia ir galbūt paguoda sinonimiškas apsireiškimas“. Spektaklis sulaukė ir viena iš geriausių JAV teatro kritikių tituluojamos Helen Shaw pagyrų „The New Yorker“ žurnale, „tam tikru momentu Avinjone buvau sukrėsta tikro ir karnavališko, tikro ir netikro, mėgėjiško ir profesionalaus persipynimo. Lorraine de Sagazan režisuotoje siaubingoje Prancūzijos teismų sistemos burleskoje „Leviatanas“ („Léviathan“) aktoriai, dėvintys plastikines kaukes ir judantys kaip žaisliukai, suvaidina kelis greitus „neatidėliotinus“ teismo procesus: teisines procedūras, kurios siūlomos tiems, kurie buvo pagauti už rankos“.
Iš visų tarptautinės festivalio programos spektaklių, „Leviatano“ bilietai prekyboje pasirodė pirmieji.
Ukraina: „Procesas“
Ypatingi festivalio svečiai – ukrainiečiai teatro kūrėjai, atvežantys savitą F. Kafkos interpretaciją.
IspanijaPasak tarptautinės festivalio programos koordinatorės, jų atvykimą lydi daugybė sudėtingų procesų, „be su muitine susijusių klausimų ir dekoro pervežimo trukmės, negalime būti iki galo užtikrinti, kad visa ukrainiečių komanda bus išleista iš šalies. Apie tai sužinosime likus vos keletui dienų iki spektaklio rodymo“, – neslėpė K. Sadlauskaitė, bet nepaisant „Proceso“ atvežimo į Klaipėdą iššūkių, šis David Petrosyan režisuotas spektaklis vertas viso žiūrovų dėmesio.
F. Kafkos istorija atpažįstama daugeliui su literatūros klasika susipažinusių žmonių – ankstyvą rytą į Josefo K. namus įsiveržia nepažįstami asmenys ir jį suima. Priežastis – nežinoma. Bet kokios pastangos išsiaiškinti „už ką“ ir kaip tai pateisinti – bergždžios. Josefas K. desperatiškai bando kalbėtis su teisėjais, tačiau veltui. Viskas vis labiau pasiklysta siurrealios biurokratijos labirintuose. Ar procesas progresuoja? Nežino nei jis, nei žiūrovai. Teismo sprendimas taip pat nežinomas, tačiau Josefas K. jaučia, kad jo laikas senka. Kadaise Šekspyras lygino žmogaus gyvenimą su teatru. Kafka žengė dar toliau: jis matė gyvenimą kaip nesibaigiantį teismą – beprasmį ir negailestingą.
„Procesą“ numatoma rodyti gegužės 24 d.
Ispanija: „Amžinai“
„Tai ypatingai daug po pasaulį keliavęs spektaklis, ypač aktualus dėl jautrios socialinės tematikos, – gegužės 28 d. numatytą rodyti svečią iš Ispanijos apibūdino K. Sadlauskaitė. – Vienas įdomesnių ir didelį įspūdį paliekančių jo vizualinių elementų yra besisukanti scena, kurioje be paliovos sukasi ir jautri, kartais komiška vienos šeimos gyvenimo tikrovė.“
„Tai ypatingai daug po pasaulį keliavęs spektaklis, ypač aktualus dėl jautrios socialinės tematikos, – gegužės 28 d. numatytą rodyti svečią iš Ispanijos apibūdino K. Sadlauskaitė. – Vienas įdomesnių ir didelį įspūdį paliekančių jo vizualinių elementų yra besisukanti scena, kurioje be paliovos sukasi ir jautri, kartais komiška vienos šeimos gyvenimo tikrovė.“
„Amžinai“ – tai su didele šiluma, humoru ir ironija pasakojama istorija apie šeimą, kuri vis labiau tolsta nuo savo svajonių gyvenimo. Spektaklis atskleidžia meilės prieštaringumą, nagrinėja tėvystės, vaikų auklėjimo, negalios, perdėtos globos, seksualumo ir smurto temas. Šiame spektaklyje turbūt labiausiai trikdo (ir tuo pačiu labiausiai jaudina) tai, kad ši istorija lengvai gali tapti ir mūsų pačių gyvenimo atspindžiu. Didžiulio paveikumo ir svarumo spektakliui suteikia ir tai, kad šeimos gyvenimo subtilybes aktoriai perteikia nenaudodami žodžių, be to, jie visi dėvi grubias, hiperbolizuojančias ir šaržuojančias, tačiau šypseną keliančias kaukes.
„Šį spektaklį absoliučiai privalo pamatyti visi teatro mylėtojai. Ne tik dėl jo unikalumo, bet ir dėl nuostabios jo pasakojamos istorijos“, – susižavėjimo neslėpė apie „Amžinai“ į „Nueva Tribuna“ rašęs Vicente I. Sanches. Jam „Teatro Magazine“ antrino Javier Oerte: „Jei dar nematėte nė vieno „Kulunka“ trupės pastatymo, nedvejokite: kuo greičiau įsigykite bilietus ir mėgaukitės šių teatro kūrėjų siūloma patirtimi, jie pasakoja tiesiai į širdį keliaujančias istorijas ir tą daro neištardami nė vieno žodžio.“
„Amžinai“ numatoma rodyti gegužės 28 d.
Lenkija: „Vakaro nejauka“
Nyderlandus supurtęs Marieke Lucas Rijneveld romanas „Vakaro nejauka“ jo autoriams atnešė „International Booker Prize“ literatūros premiją, jie tapo ir jauniausiais istorijoje šios premijos laureatais. Makabriškas, poetiškas, šiurpinantis – šis romanas neįprastu pjūviu, per dešimtmetės giliai kenčiančios mergaitės išgyvenimus, atskleidžia kaimiško gyvenimo kasdienybę. Lenkų režisierė Małgorzata Wdowik šiame įspūdingo scenovaizdžio spektaklyje per didžiulę netektį išgyvenančios dešimtmetės mergaitės ir jos artimųjų patirtis tyrinėja, kaip gedulas kaupiasi kūne ir vaizduotėje. Spektaklio pasaulyje karaliauja amžina žiema ir veriantis šaltis, klesti maginis mąstymas, burtai ir maldos. Visa tai žiūrovams atsiskleidžia mergaitės, žengiančios į paauglystę, akimis. Ji vienu metu yra ir įvykių stebėtoja, ir pasakotoja, ir fantazijų kūrėja – ji saugo atsiminimus apie šeimoje nutikusią tragediją, grumiasi su kaltės jausmu bei atsakomybe už tėvus, kovoja su vidinės tuštumos skausmu. Kartu tai pasakojimas ir apie vaikystės pabaigą.
Lenkiškoji teatrinė „Vakaro nejaukos“ interpretacija pelnė aukščiausią Krokuvoje vykstančio festivalio „Boska Komedia“ apdovanojimą už scenografiją, o teatro kritikai Lenkijoje negailėjo pagyrų ir magišką, siurrealistinę nuotaiką kuriančiam Aleksandr Prowaliński sukurtam spektaklio apšvietimui (jis kartu ir scenografas).
„Gydytojas Gaboras Mate yra sakęs, kad vaikai traumuojami ne dėl to, kad jie būna sužeidžiami; jie traumuojami dėl to, kad lieka vieni su tuo sužeidimu. Ši pjesė prasideda nuo šeimos nario mirties. Visa kita – riedantis ir augantis skausmo, išsiskyrimo ir vienatvės sniego kamuolys, – savo apžvalgoje rašė Natalia Jarczynska. – Apsnigta ir vieniša traumos visata“, –taip ji lakoniškai apibūdino šį įspūdingą scenos meno kūrinį.
„Vakaro nejauka“ bus paskutinis spektaklis „TheATRIUM“ festivalio tarptautinėje programoje. Jį numatoma rodyti birželio 12 d. Šio spektaklio pristatymas Lietuvos publikai vyksta bendradarbiaujant su Adomo Mickevičiaus institutu.
INFORMACIJA
„TheATRIUM“ Lietuvos teatro programa vyks gegužės 13–17 d., tarptautinė festivalio programa išsidėlios nuo gegužės 25 iki birželio 12 d. Programa: https://theatrium.lt/
