renginiai Klaipėdoje
„Padėkos kaukės“ – dviejų KVMT spektaklių kūrėjams: 2024 metų geriausias spektaklis – Ph. Glasso opera „Kelionė“, metų scenografė – Sigita Šimkūnaitė
Kovo 27-ąją minint Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdoje tradiciškai vyko uostamiesčio teatro kūrėjų apdovanojimai „Padėkos kaukė“. Siūlymus apdovanojimams vertino komisija, kurią sudarė teatro, muzikos, dailės, šokio ir kultūros bei meno ekspertai: Sondra Simana, Jūratė Grigaitienė, Gitana Gugevičiūtė, Danguolė Ruškienė, Laura Geraščenko, Janina Stankevičienė ir Romandas Žiubrys.
Apdovanojimuose geriausiu 2024-ųjų spektakliu Klaipėdoje pripažinta Philipo Glasso opera „Kelionė“ – „Padėkos kauke“ apdovanota pirmajam šios operos pastatymui Lietuvoje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro (KVMT) suburta tarptautinė menininkų grupė. Garbingas apdovanojimas skirtas ir KVMT užsakymu 2024 m. sukurto baleto „Legenda“ (choreografas Gaj Žmavc, kompozitorius Antanas Jasenka) scenografei Sigitai Šimkūnaitei. Sveikiname laimėtojus ir didžiuojamės su teatru bendradarbiaujančiais menininkais!
Pirmoji sezono „Kelionė“ naujame teatre ir ją vainikavusi sėkmė
Philipo Glasso opera „Kelionė“ tapo pirmąja premjera 2024 m. pavasarį atidarytame naujame Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastate – pirmame nepriklausomoje Lietuvoje pastatytame teatre. Simboliška tai, kad būtent su šiuolaikine opera teatras pradėjo savo naujų meninių atradimų kelionę naujame teatre.
1992-aisiais Niujorko Metropoliteno operos užsakymu Amerikos atradimo 500-osioms metinėms pažymėti parašytos žymaus amerikiečių kompozitoriaus Philipo Glasso operos naują sceninį pavidalą Klaipėdoje sukūrė pirmąkart tarptautinio konkurso būdu atrinkta kūrybinė grupė, kurią sudaro jauni italų menininkai – Chiara Osella (režisūra), Carlo Massari (režisūra ir choreografija), Eleonora Peronetti (scenografija) ir Emilia Zagnoli (kostiumai) – bei nuolatiniai KVMT spektaklių „įvaizdintojai“ Linartas Urniežis (vaizdo projekcijos) ir Andrius Stasiulis (šviesos). Muzikiniu pastatymo vadovu tapo po 30 metų sugrįžti į KVMT sceną pakviestas maestro Dante Santiago Anzolini (Argentina – JAV). Jį su kompozitoriumi Ph. Glassu sieja ilgametė bičiulystė ir kūrybinis bendradarbiavimas statant jo operas ir diriguojant simfonijas, o su Klaipėda – neblėstanti meilė šiam miestui ir jo muzikiniam teatrui, užsimezgusi 1994 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre statant Giuseppe Verdi „Traviatą“.
„Padėkos kaukių“ apdovanojimuose į „Metų scenografo“ titulą taip pat pretendavo operos „Kelionė“ vizualinę koncepciją kūrę menininkai: scenografė Eleonora Peronetti, vaizdo projekcijų dailininkas Linartas Urniežis bei šviesų dailininkas Andrius Stasiulis.
Po premjeros kritikai gyrė ne tik vizualinį spektaklio sprendimą, bet ir KVMT bei kviestinius solistus, atskleidusius geriausias savo talento puses, grumdamiesi su nelengvai atlikimui pasiduodančia minimalistine muzika. „Philipo Glasso „Kelionė“ Klaipėdoje tapo ne tik kultūriniu įvykiu, bet ir drąsia šiuolaikinės operos interpretacija Lietuvos scenoje. Pastatymas ne tik praturtino Klaipėdos muzikinio teatro repertuarą, bet ir leidžia tikėtis tolesnių eksperimentų šiuolaikinės operos srityje“, – po premjeros apibendrino kompozitorė, operos žinovė Audronė Žigaitytė.
Už unikalius sprendimus „Legendoje“ įvertinta scenografė S. Šimkūnaitė
„Padėkos kauke“ kaip metų scenografė už baletą „Legenda“ apdovanota Sigita Šimkūnaitė, sukūrusi scenografiją ne vienam KVMT spektakliui. Šiame teatre menininkė debiutavo šokio spektakliu „Karmen“ (režisierė ir choreografė Aušra Krasauskaitė, 2017), vėliau sekė kiti darbai, iš kurių ypatingo paminėjimo nusipelno monumentalus scenovaizdis Klaipėdos elinge pastatytai Richardo Wagnerio operai „Skrajojantis olandas“ (rež. Dalius Abaris ir Gediminas Šeduikis, 2020), už kurią drauge su D. Abariu buvo nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“. 2022 m. sukūrė scenografiją KVMT šokio spektaklių triptikui „Dona Kichotė“, už kurią taip pat buvo nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“, o 2023 m. – atviroje Klaipėdos elingo scenoje pristatytam videografiniam spektakliui pagal Carlo Orffo sceninę kantatą „Carmina Burana“ (rež. Dalius Abaris), įspūdingai užbaigusiam III Klaipėdos festivalį.
„Legenda“ – mano pirmas darbas naujoje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro salės „Jūra“ scenoje, pirma šokio spektaklio premjera naujame teatro pastate. Man tai be galo svarbus įvykis“, – prieš premjerą 2024 m. lapkritį jaudulio neslėpė S. Šimkūnaitė. Pagrindiniu spektaklio scenografijos elementu tapo žemyn šakomis nuo lubų pakabintas 7 metrų skersmens medis – pirmas 3D spausdintuvu atspausdintas tokio dydžio objektas Lietuvos teatro istorijoje. „Pagrindinis spektaklio simbolis universalus ir labai aiškus – tai mitinis pasaulio medis, medžio šakos, šaknys. Tai dabarties ryšys su praeitimi, kurią prisimename arba esame užmiršę, nepertraukiamo gyvenimo ir mirties ciklo grandys, gyvybės pradžia ir ateitis. (…) Sykiu jis veikia ir kaip fizinis atskaitos kūnas, kurio atžvilgiu scenoje juda baleto artistų kūnai“, – savo kūrinio simbolines prasmes ir vizualinę paskirtį komentavo scenografė.
KVMT inf.
Martyno Aleksos nuotrauka
