„Literatūra, ypač istorinės tematikos grožiniai kūriniai, visais laikais buvo efektyvus ginklas hibridiniame kare,“ – įsitikinęs klaipėdietis Mindaugas Milinis, šiuo metu rašantis naują knygą, kurioje toliau tęsia pokario rezistencijos temą.
Viešojoje erdvėje jis, kaip ir daugelis kritiškai pateikiamą informaciją vertinančių šalies gyventojų, pastebėjo atgimstančiu ir vėl platinamus mitus, susijusius su Lietuvos istorija. Vien ko vertas litvinizmas, kurio šalininkai teigia, esą Lietuvos didžioji kunigaikštija išties yra dabartinė Baltarusija. Diktatoriaus ir prezidentu save paskelbusio apsišaukėlio valdomoje kaimyninėje valstybėje šie pramanai laikomi ištisu mokslu, kuris nutaisius kuo rimčiausią veido miną dėstomas aukštosiose mokyklose.
Kitas Rusijos propagandistų taikinys – Lietuvos okupacija ir partizaninis pasipriešinimas. Šios pasakos skelbėjai, tarp kurių yra išties jomis tikinčių naudingų idiotų pačioje Lietuvoje, su nostalgija platina melą apie tai, kad Lietuvos piliečiai laisva valia balsavo už prisijungimą prie Stalino tautų kalėjimo, mitą, apie mūsų šalyje vykusį išgalvotą „pilietinį“ karą bei dirbtinai sukurtą neegzistavusią klasių kovą. Pastaruoju melu ypač tikėjo ir aktyviai propagavo iki šiol daugelio romantizuojamas Antanas Sniečkus, kuris nepriklausomoje Lietuvoje nė dienos nedirbo jokio darbo ir didžiąją laiko dalį praleido kalėjimuose.
„Diskusijose net ir žymūs bei, iš pirmo žvilgsnio, atrodantys išsilavinę žmonės pateisina trėmimus, romantizuoja stribitelių nusikaltimus, tebeaukština kolchozų kūrimą. Apmaudu, kad sovietmečiu išplatintos melagienos daro įtaką ir šiuolaikinės Lietuvos menininkams. Keista, kad net XXI a. šiuolaikiniai kino kūrėjai apie partizanus stato filmus pagal sovietmečio autorių kūrinius“, – stebisi rašytojas.
Šiuo metu jis renka medžiagą naujam savo romanui, kuriame nuvainikuos daugelį čia išvardintų mitų.
„Kadangi grožinės literatūros apie partizanus nėra daug, tęsiu pradėtą darbą. Naujoji knyga bus populiaraus romano „Partizanas“ tęsinys. Tęsiu pirmosiose dalyse aprašytas temas apie Lietuvos sovietizavimą, plėtosiu pasipriešinimo okupacijai tema. Veiksmą perkelsiu į Tauro apygardą, taip pat Kauną ir Vilnių, kuriame buvo sukoncentruotos visos prievartos institucijos bei partinis aparatas. Skaitytojai vėl turės galimybę susitikti su prūsu Dovu Gelžaičiu, kitais ankstesnėse dalyse įsiminusiais veikėjais. Romane bus minimas pirmasis Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto pirmininkas Bergas, už kažkokias nuodėmes atšauktas į Vilnių ir tapęs Sniečkaus medžioklių organizatoriumi. Nepamirštas ir faktinio to meto Lietuvos valdovo Suslovo vaidmuo vykdant režimo nusikaltimus. Bus paminėtas ir išdavikas Markulis, kurio prisitaikėliška ir nusikalstama veikla sudavė didžiulį smūgį rezistenciniam pogrindžiui. Tiesa, partizanai jį demaskavo ir paskelbė mirties nuosprendį. Minėtų įvykių kontekste didelį vaidmenį atliks jokiuose istorijos vadovėliuose neminimos paprastos kaimo moterėlės, miestuose gyvenusios studentės, kurios dirbo didelį darbą palaikydamos ryšį tarp miesto miško, tarp atskirų partizanų apygardų, o taip pat atlikusios ir kai kuriuos itin svarbius žygdarbius“, – intriguoja M. Milinis.
Romanui sukurti Klaipėdos miesto savivaldybė autoriui skyrė kultūros ir meno stipendiją, kuri M. Miliniui bus mokama dvylika mėnesių.
Per tiek laiko klaipėdietis įsipareigojo sukurti istorinį romaną. Tai bus vienuoliktoji M. Milinio knyga. Klaipėdietis yra sukūręs ciklą knygų apie Afganistano karą, dviejų dalių romaną „Partizanas“, tikrais įvykiais paremtą istorinį romaną „Smogiko išpažintis“, yra istorinės studijos „Mėmelio šturmo blefas“ bendraautoris.