Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rūmuose – vėl įspūdingas reginys: gegužės 17 d. 18.30 val. žinomiausi Europos šiuolaikinio šokio ir baleto atstovai susitinka Klaipėdoje Iškilmingame baleto gala koncerte, dedikuotame Lietuvos narystės Europos Sąjungoje 20-mečiui.
Pasaulinio garso šokėja
Į pajūrį atvyksta Chloé Albaret – tituluojama viena geriausių pasaulio baleto ir šiuolaikinio šokio artisčių. Prancūzų baleto šokėja C. Albaret dvylika metų šoko Nyderlandų šokio teatro I (NDT I) trupėje, vadovaujamoje Paulo Lightfooto. Per dvylika metų trukusią karjerą šiame teatre, ji bendradarbiavo su daugeliu pripažintų šiuolaikinių choreografų, tarp jų su Jiríu Kyliánu, Sol León ir Paulu Lightfootu, Matsu Eku, Williamu Forsythe’u, Ohadu Naharinu, Marco Goecke, Crystal Pite, Hofeshu Shechteriu, Sharon Eyal, taip pat su trupe „Peeping Tom“.
2019 m. Ch. Albaret buvo nominuota prestižiniam Nyderlandų šokio apdovanojimui „Zwaan“ už „įspūdingiausią šokio pasirodymą“, 2020 m. laimėjo šį apdovanojimą. 2022 m. baigusi karjerą NDT, ji tapo laisva menininke, šiuo metu ji dažnai šoka Vankuveryje (Kanada) įsikūrusioje trupėje „Ballet BC“, suomių choreografo Tero Saarineno trupėje ir belgų šokio teatre „Peeping Tom“. Ji taip pat bendradarbiauja su šokio trupėmis kaip choreografų Sol León ir Paulo Lightfooto bei Imre ir Marne van Opstalių asistentė-statytoja, o taip pat dažnai keliauja po Europą kaip kviestinė šokio trupių pedagogė.
Ch. Albaret baleto gala koncerte pasirodys ne tik solo numeriu, bet ir kartu su žinomu choreografu ir šokėju iš Prancūzijos Olivier Coëffard. Garsusis prancūzas šokio pradėjo mokytis Avinjono nacionalinėje šokio konservatorijoje. Septyniolikos tapo Briuselio jaunimo baleto trupės „Europa Danse Company“ nariu. Vėliau taip pat šoko trupėje „Dantzaz“ (Baskijos krašto Gipuskoa provincija, Ispanija) ir Thierry Malandaino trupėje Bjarice (Prancūzija). 2010 m. prisijungė prie garsiosios Nyderlandų šokio teatro (NDT) trupės. Pirmaisiais metais šoko jaunimo šokio trupėje NDT II, vadovaujamoje Geraldo Tibbso ir kuruojamoje Urtzi’o Aranburu. Vėliau perėjo į pagrindinę trupę NDT I, vadovaujamą Paulo Lightfooto. Šiandien tęsią savo meninę veiklą kaip laisvasis menininkas, dalyvauja įvairiuose projektuose – ne tik šoka, bet ir vaidina, kuria choreografiją.
Svečiai iš Ispanijos
Naujojoje KVMT didžiosios salės „Jūra“ scenoje pasirodys ir garsūs šokėjai iš Barselonos – Clémentine Telesfort ir Lisardas Tranisas. Klasikinį šokio išsilavinimą įgijusi savo tėvų įsteigtame Choreografijos centre vaikams, C. Telesfort, vėliau baigė šokio bakalauro studijas Ruano konservatorijoje ir Londono „TrinityLaban“ muzikos ir šokio konservatorijoje. Dar vienerius metus tobulinosi Lidso Šiaurinės šiuolaikinio šokio mokyklos trupėje „Verve“. Vėliau bendradarbiavo su choreografais Guy Naderu ir Maria Campos, Lali Ayguadé, Antonu Lachky’iu, Jamaalu Burkmaru, Paula Serrano, šokio teatru „Gecko“ ir daugeliu kitų. Šiandien C. Telesfort save vadina pasaulio piliete, šokio menininke, kuri ne tik šoka, kuria choreografiją, bet ir moko šokio, režisuoja judesį, pristato ir prodiusuoja savo kūrinius bei renginius visame pasaulyje. Nuo 2017 m. menininkė bendradarbiauja su ispanų šokėju ir choreografu Lisardu Tranisu. Nuo 2019 m. abu šokėjai gyvena Barselonoje ir kuria choreografiją savo bendriems sceniniams kūriniams, kuriuose kūno judėjimas ir plastinė išraiška pajungiami komunikacijai su žiūrovais. Jų pirmas bendras kūrinys „Scotoma“ (2021) buvo pristatytas daugelyje festivalių Ispanijoje ir svetur. 2023 m. jie sukūrė savo pirmąjį šokio spektaklį „La Mecànica de l’Infortuni“ (Nelaimės mechanika).
Žinomiausi Latvijos ir Estijos šokėjai
Šokėjai Julija Brauer ir Darius Florianas Catana koncerte atstovaus Latvijos nacionalinį operos ir baleto teatrą. Julija Brauer šiame teatre atlieka pagrindinius vaidmenis klasikiniuose baleto spektakliuose. Ji taip pat sukūrė Džuljetos vaidmenį Slovėnijos nacionalinio teatro Maribore spektaklyje „Radio and Juliet“ (chor. Edward Clug), šoko Odetą/Odiliją Kairo nacionaliniame teatre Egipte. Su Latvijos nacionalinės operos baleto trupe gastroliavo Italijoje, Graikijoje, Ispanijoje, Suomijoje. J. Brauer vaidmenys Latvijos nacionalinės operos spektakliuose įvertinti aukščiausiais apdovanojimais: Latvijos nacionalinės operos fondo premija (2018), Latvijos šokio premija (2019) ir Helēnos Tangijevos-Birzniecės premija (2020). Jos partneris koncerte – Darius Florianas Catana – Ciuricho šokio akademijos (Šveicarija) auklėtinis. Tarp pelnytų apdovanojimų baleto konkursuose – bronzos medalis tarptautiniame šokio festivalyje „Tanzolymp“ (2019) Berlyne, Europos baleto Didysis prizas Vienoje (2020) ir sidabro medalis Baltijos baleto konkurse Rygoje (2023). 2020 m. jis tapo Latvijos nacionalinės operos baleto trupės nariu, nuo 2022 m. – baleto šokėjas-solistas.
Estijos nacionalinę operą atstovaus baleto solistai Laura Maya y Rosiers ir Jevgenijus Gribas. Laura Maya y Rosiers – Antverpeno Karališkosios baleto mokyklos absolventė, baigusi ir Miuncheno aukštosios muzikos ir Teatro mokyklos baleto akademiją. 2012 m. dalyvavo Bjarico tarptautiniame klasikinio šokio konkurse ir laimėjo bronzos medalį. Tarptautiniame šokio konkurse „Tanzolymp“ (2014) Berlyne pelnė IV vietą ir stipendijas stažuotėms Miuncheno baleto akademijoje (Vokietija), klasikinio šokio mokykloje „Goh Ballet Academy“ Vankuveryje (Kanada) ir Vašingtono baleto mokymų programoje (JAV). Baigusi studijas dirbo įvairiuose Europos teatruose – Flandrijos Karališkojo baleto trupėje Antverpene (Belgija), Linco teatre (Austrija), Bavarijos valstybinės operos baleto trupėje (Vokietija). Nuo 2018 m. – Estijos nacionalinio operos teatro baleto trupės šokėja, nuo 2020 m. – solistė. 2020 m. pelnė Estijos baleto sąjungos apdovanojimą kaip ryškiausia baleto šokėja, 2021 m. – Estijos draugijos fondo Klaudijos Maldutis apdovanojimą perspektyviausiems menininkams. Jevgeni Grib – estų baleto šokėjas, choreografas, Talino muzikos ir baleto mokyklos auklėtinis. 2010 m. tapo Estijos nacionalinio operos teatro baleto trupės nariu, nuo 2020 m. – vedantysis solistas. Estijos nacionaliniame operos teatre sukūrė daugybę solinių vaidmenų: Hilarionas A. Adamo balete „Žizel“, pas de deux A. Adamo balete „Korsaras“ ir daugelį kitų. Už darbus Estijos nacionaliniame operos teatre J. Gribas kasmetiniuose Estijos teatralų apdovanojimuose pelnė „Krištolinę kurpaitę“ (2012). Menininkas taip yra Estijos šokėjų sąjungos premijos (2013) ir Estijos Prezidento apdovanojimo jaunajam kultūros veikėjui (2022) laureatas.
Atvyksta įspūdingos karjeros pasiekęs gargždiškis
Iš Gargždų kilęs Ignas Armalis baigė Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyrių (mok. Danielius Kiršys), taip pačiais metais tapo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) baleto trupės nariu. Sukurti vaidmenys LNOBT: Draugas (A. Minkaus „Don Kichotas“), Arlekinas (R. Drigo „Arlekino milijonai“), Mėnulis (A. Jasenkos „Pradžioje nebuvo nieko“) ir daugelis kitų. „Baltijos baleto teatre“: Straublys (V. Jakubėno „Vaivos juosta“), vaidmenys šokio spektakliuose „Kitas pasaulis“, „Saulės smūgis“. Su LNOBT baleto trupe gastroliavo Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Italijoje, Ispanijoje, Kinijoje, Vokietijoje. Kartu su I. Armaliu Iškilmingame baleto gala koncerte pasirodys Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vedantiesji solistai – Kristina Gudžiūnaitė, Olesia Šaitanova ir Jonas Laucius.
Kristina Gudžiūnaitė – M. K. Čiurlionio meno mokyklos baleto skyriaus absolventė. 2008–2009 m. mokėsi Heinzo Boslio fondo baleto akademijoje Miunchene. 2009–2010 m. šoko Honkongo baleto trupėje. Nuo 2010 m. – LNOBT baleto trupės solistė, nuo 2014 m. – vedančioji solistė. Tarp jos vaidmenų – Klara (L. Delibes’o „Kopelija“), Aurora, Princesė Florina, Mėlynosios paukštės pas de deux (P. Čaikovskio „Miegančioji gražuolė“), Nikija (A. Minkaus „Bajaderė“), Efė (H. S. Løvenskioldo „Silfidė“), Gerda („Sniego karalienė“ pagal S. Prokofjevo muziką), , Kitri (A. Minkaus „Don Kichotas“), Medora, Žizel (A. Adamo „Korsaras“, „Žizel), Kolombina (R. Drigo „Arlekino milijonai“), ir kt. Solistė yra daugelio tarptartinių konkursų laureatė -2008 m. „Prix de Lausanne“ (Šveicarija) konkurso pusfinalio laureatė, 2006 m. pelnė pirmąją premiją Tarptautiniame baleto konkurse Grase (Prancūzija). „Stora Daldansen“ (Švedija) konkurse jai skirta pirmoji vieta ir Publikos simpatijų prizas. Šokėja taip pat buvo apdovanota Australijos baleto fondo įsteigta „Baleto talento“ premija. 2014 m. nominuota „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimams, tais pačiais metais tapo Metų baleto soliste Operos Švyturių apdovanojimuose. 2017 m. pelnė „Auksinį scenos kryžių“ už Džuljetos ir Kitri vaidmenis LNOBT spektakliuose. Jonas Laucius 2015 m. baigė Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyrių ir dvejų metų stažuotę Ženevos šokio centre (Šveicarija). 2013 m. Rygoje vykusiame IBBC konkurse laimėjo specialųjį prizą. Nuo 2015 m. J. Laucius dirba Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Tarp ryškiausių šiame teatre sukurtų solinių vaidmenų: Princas (S. Prokofjevo „Pelenė“), Princas (B. Pawłowskio „Snieguolė ir septyni nykštukai“), Pincas Zygfridas, pas de trois (P. Čaikovskio „Gulbių ežeras“), Princas Spragtukas, (P. Čaikovskio „Spragtukas“), Landakamas, Konradas (A. Adamo „Korsaras“), Žygimantas Augustas („Barbora Radvilaitė“), Karalius Markas („Tristanas ir Izolda“ pagal R. Wagnerio muziką), Advokatas (M. Urbaičio „Procesas“) ir kt. 2016 m. LNOBT apdovanojimuose pelnė Metų baleto vilties apdovanojimą, 2018 m. tapo Metų baleto solistu.
Lietuvos ir Ukrainos baleto šokėja Olesia Šaitanova
Gimusi Sevastopolyje Kryme (Ukraina), Olesia Šaitanova 2013 m. su pagyrimu baigė Kijevo valstybinę baleto mokyklą. Tais pat metais tapo Ukrainos nacionalinio operos ir baleto teatro soliste, nuo 2016 m. yra LNOBT baleto trupės vedančioji solistė. Tarp šokėjos apdovanojimų – pirmoji vieta 6-ajame tarptautiniame Rudolfo Nurijevo baleto konkurse Budapešte (2013), pirmoji premija 4-ajame tarptautiniame Stambulo baleto konkurse (2014) ir pirmoji premija 5-ajame tarptautiniame Pekino baleto mokyklų konkurse (2014). Su įvairių teatrų baleto trupėmis O. Šaitanova gastroliavo Graikijoje, Italijoje, Japonijoje, Vokietijoje ir Korėjoje. Tarp solistės LNOBT sukurtų vaidmenų – Kitri (L. Minkaus „Don Kichotas“), Odeta-Odilė („Gulbių ežeras“), Mėlynoji paukštė, Princesė Aurora („Miegančioji gražuolė“), Klara („Spragtukas“), Žizel („Žizel“), Džuljeta („Romeo ir Džuljeta“), Medora („Korsaras“), Gamzati, Nikija („Bajaderė“), Pelenė („Pelenė“), Pakita („Pakita“), Lenė, Teismo valytoja („Procesas“), Solistė („Bolero“, „Infra“), Pachita („Pachita“), Pjeretė („Arlekino milijonai“), Saulė („Pradžioje nebuvo nieko“). Anželikos Cholinos teatre ji šoko Lizą šokio spektaklyje „Pikų dama“. 2018 m. jai įteikta Jurgio Žalkausko premija, 2022 m. LNOBT apdovanojimuose ji buvo paskelbta Metų baleto soliste. Solistė yra nepailstanti Ukrainos rėmėja.
Pirmą kartą KVMT scenoje – Kauno valstybinio muzikinio teatro šokėjai
Du šiuolaikinės choreografijos numerius pristatys Kauno valstybinio muzikinio teatro šokėjai: buvusi Klaipėdos VMT šokėja, dabartinė Kauno VMT baleto solistė Ana Buchovskaja-Zamulskienė ir Deividas Dulka bei jauna suomių kilmės šokėja Laura Annika Lehtonen, šiuo metu šokanti Kauno VMT baleto trupėje. Ana Buchovskaja-Zamulskienė – baleto šokėja, mokytoja, choreografė, 2007 m. baigė Nacionalinės M. K. Čiurlionio menu mokyklos Baleto skyrių. 2012–2018 m. dirbo baleto šokėja-soliste Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Dirbdama Klaipėdos VMT mokė vaikus klasikinio šokio šokių mokykloje CODA (2013–2017) ir Beatos Molytės baleto mokykloje (2017–2019). Nuo 2019 m. – baleto šokėja-solistė Kauno valstybiniame muzikiniame teatre ir baleto mokytoja Nerijaus Juškos baleto mokykloje. Tarp Kauno VMT sukurtų vaidmenų – Ragana G. Verdi operoje „Makbetas“, Pavasaris balete vaikams „Sniego karalienė“, Bjanka A. Šenderovo balete „Dezdemona“. Deividas Dulka 2021 m. baigė Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos baleto skyrių. 2018 m. būdamas 16-os metų atliko pirmąjį solo vaidmenį – šoko Princo partiją S. Prokofjevo balete „Pelenė“. Nuo 2021 m. – Kauno valstybinio muzikinio teatro baleto trupės narys. Tarp šiame teatre sukurtų solinių vaidmenų – Džafaras, Oleksandro Rodino balete vaikams „Aladinas“, Gustavas (Princas) balete „Kita Pelenės istorija“ pagal Johanno Strausso jaun. muziką, Otelas Anatolijaus Šenderovo balete „Dezdemona“. Laura Annika Lehtonen profesionalias šokio studijas pradėjo 2010 m. Tamperės konservatorijos šokių akademijoje. 2015–2018 m. mokėsi Suomijos nacionalinio operos ir baleto teatro mokykloje. Stažavosi Kanados nacionalinėje baleto mokykloje ir vasaros kursuose Zalcburgo tarptautinėje baleto akademijoje. Nuo 2018 m. – Kauno valstybinio muzikinio teatro baleto trupės šokėja. Šiame teatre sukūrė šiuos vaidmenis: Pavasaris, Gėlytė ir Sniego karalienė balete vaikams „Sniego karalienė“, Šokėja Oleksandro Rodino balete vaikams „Aladinas“ , Emilija Anatolijaus Šenderovo balete „Dezdemona“.
Teatro šeimininkai pristatys geriausius ir naujausius šokio opusus
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė ir jos naujasis meno vadovas Gajus Žmavcas pristatys du naujus choreografo kūrinius (jis pats kūrė ir muziką bei kostiumus): duetą iš spektaklio „Proporcijos paletėje“, pernai sukurto „NRW Junior Ballett“ trupei Dortmunde (Vokietija), kurį koncerte atliks KVMT trupės solistai – „Auksinių scenos kryžių“ praėjusių metų nominantė Anna Chekmarova ir šių metų laureatas Yanas Malaki bei miniatiūrą „Loop“ septyniems šokėjams. Kiti du „Auksinio scenos kryžių“ nominantai, KVMT baleto trupės solistai – Oleksandra Borodina ir Romanas Semenenko, drauge su kitais trupės šokėjais atliks ištrauką iš 2021 m. Klaipėdoje pristatyto Edwardo Clugo šokio spektaklio „Stabat Mater“ (2013) pagal to paties pavadinimo Giovanni Battista Pergolesi kūrinį, kuriame Gajus Žmavcas pirmąkart dirbo su KVMT trupe kaip choreografo asistentas.
Ir, žinoma, bus parodytas fragmentas iš vieno labiausiai publikos dėmesio sulaukusių teatro baleto trupės spektaklių – Alexanderio Ekmano „Kaktusų“, kuriuo nuo praėjusių metų pavasario grožisi Lietvos ir Klaipėdos publika.
Dinamiškoje koncerto programoje susitiks garsūs Europos šalių šokio menininkai ir KVMT baleto trupė. Scenoje jungsis klasikinio ir šiuolaikinio šokio formos, skirtingų šokio mokyklų, kūno judesio praktikų bei kultūrinių tradicijų įtakos. Lietuvos narystės Europos sąjungoje 20-mečiui skirtas Iškilmingas baleto gala koncertas suvienys Lietuvos ir Europos šokėjus į vieną kūrybingą šeimą. Koncertas jau penktadienį, gegužės 17 d., 18.30 naujuosiuose teatro rūmuose.
KVMT inf.
