Dar viena neabejotinai nuostabia Klaipėdos kamerinio orkestro dovana festivalio „Klaipėdos muzikos pavasaris“ lankytojams taps programa „1685. Genijų gimimas“. „1685-ieji muzikos pasauliui buvo ypatingi metai! Tada gimė Johannas Sebastianas Bachas, Georgas Friederichas Händelis ir Domenico Scarlatti. Jie buvo neeiliniai kompozitoriai, dėl savo išskirtinio talento pakeitę muzikos istoriją. Šioje programoje skambės kūriniai, atskleisiantys jų įvairiapusiškumą“, – teigia programos sudarytojas, pripažintas išilginės fleitos solistas bei dirigentas, pasirodysiantis su Klaipėdos kameriniu orkestru, Rodrigo Calveyra.
Pokalbis su programos „1685. Genijų gimimas“ sudarytoju Rodrigo Calveyra, išilginės fleitos ir korneto virtuozu bei festivalio svečiu. Jį kalbina Gidonė Vaitkuvienė.
Lietuvoje kuriate, koncertuojate ir gyvenate ne vienerius metus. Ką atradote Lietuvoje?
Dirbu ir kuriu Lietuvoje jau daugiau nei 10 metų. Kartu su soliste Renata Dubinskaite esame įkūrę senosios muzikos ansamblį „Canto Fiorito”. Mes organizuojame senosios muzikos festivalį Kretingoje. Lietuva – mano darbo laukas, tačiau čia ir mano namai. Tiesa, šiame krašte mažai saulės, šilumos, tai man, kaip kilusiam iš Brazilijos, sunku prie to priprasti. Bet Lietuvos žmonės yra šilti ir atviri, todėl jaučiuosi gerai. Taip pat dievinu Lietuvos senąją architektūrą: Jūs turite tiek gražių bažnyčių, kuriose atrandu 16-17 a. Italiją, kur puikiai skamba senosios muzikos kūriniai. Tiesa, Lietuvoje meilė senajai muzikai dar nėra labai stipri, todėl nuolat kviečiu į Jūsų šalį atvykti puikius senosios muzikos atlikėjus. Kita vertus, Lietuvoje tikrai yra puikų senosios muzikos atlikėjų, tokių kaip Klaipėdos kamerinis orkestras ir jo meno vadovas Mindaugas Bačkus. Išdrįsiu pasakyti – M. Bačkus ir jo vadovaujamas orkestras – Lietuvoje geriausi senosios muzikos atlikėjai ir man garbė su jais dirbti. Džiaugiuosi, kad jų atliekama muzika duoda rezultatų: juos puikiai vertina kiti atlikėjai iš užsienio, jie tampa žinomi už šalies ribų.
Klaipėdoje koncertuosite tikrai ne pirmą kartą, ką Jums reiškia pasirodyti uostamiesčio publikai?
Klaipėda – tai miestas, kurį myliu ir kuriame turiu daug draugų. Juos jau galiu vadinti šeima. Čia jaučiuosi laukiamas ne tik draugų, bet ir kolegų. Vienas jų – Mindaugas Bačkus, Klaipėdos kamerinio orkestro vadovas. Būtent jis man ir papasakojo, kaip šiame mieste klostėsi senosios muzikos istorija, kokią įtaką jam padarė čia ilgai gyvenę vokiečiai. Labai džiaugiuosi, kad turiu galimybę sugrįžti į šį miestą, susitikti ir su artimais bičiuliais, ir su publika.
Šį kartą į Klaipėdą sugrįžtate su muzikos genijų J. S. Bacho, G. F. Händelio, D. Scarlatti kūryba. Taigi, laukia išskirtinis vakaras?
Žmonės turėtų žinoti, kad šie trys muzikai, genijai gimė tais pačiais metais – 1685. J. S. Bachas, G. F. Händelis, D. Scarlattis buvo žinomi visoje Europoje. Įdomu tai, kad kai kurie jų gyvenime niekada ir nebuvo susitikę… Taip, buvo bandymų organizuoti J. S. Bacho ir G. F. Händelio susitikimus, tačiau nesėkmingai, nors jie gimė ir augo visai netoli vienas kito. Bet jie susitiks mūsų pristatomoje programoje! Noriu pristatyti kiekvieną kompozitorių, atskleisti jų talentą bei išskirtinumą. G. F. Händelio kūrybą atskleisime per jo kurtą orkestrinę muziką, todėl skambės jo Concerto Grosso Nr. 1 G-dur. Žinoma, jis garsėjo ir kaip vienas geriausių kompozitorių kūrusių solo dainininkams. Tad išgirsite vieną nuostabiausių kada nors parašytų barokinių arijų iš operos „Alčina“. Scenoje išgirsime Renatą Dubinskaitę.
D. Scarlatti visada buvo laikomas vienu geriausių klavesininkų. Jo muziko buvo tokia svarbi ir graži, kad vėliau ji buvo pritaikyta orkestrams. Per jo kūrinius atsiskleidžia fantastinė vėlyvosios barokinės muzikos panorama. Ją atskleis klavesinininkas Davide Pozzi, scenose pasirodantis su tokiomis klasikinės muzikos žvaigždėmis kaip Cecija Bartoli. Mano nuomone, tai vienas geriausių atlikėjų ir vien dėl jo verta praleisti vakarą Klaipėdos koncertų salėje. Kai jo pavardė atsiranda afišose Vokietijoje, tai vos keli planuoti koncertai pavirsta į mažiausiai penkis, tiek norinčių jį išgirsti ir pamatyti. Šis koncertas Klaipėdoje – tikras lobis senosios muzikos gerbėjams ir tiems, kurie dar tik nori atrasti barokinės muzikos žavesį.
Jūs su tokia meile kalbate apie šiuos barokinės muzikos genijus… Gal pamenate, kada ir kaip ši meilė prasidėjo?
Nepamenu, kaip ir kada išgirdau pirmą kartą G. F. Händelį ar D. Scarlatti, tačiau tikrai pamenu tą dieną, kai pirmą kartą išgirdau J. S. Bachą – iki šiol jį laikau visų laikų didžiausiu genijumi. O tada jaučiausi kaip gimęs iš naujo. Žinote, kol buvo gyvas, jis nebuvo itin vertinamas. Tačiau po mirties jo žvaigždė pakilo ir nenusileidžia iki šiol.
Gal būt tam įtakos padarė F. Mendelssohnas, žinomas kompozitorius ir dirigentas, kuris ištraukė iš užmaršties J. S. Bacho muziką taip apie ją primindamas visam pasauliui. Pasakojama, kad kai į rankas paėmęs J. S. Bacho ,,Mato pasijos” partitūrą, jis pasimetė dėl nuostabaus šio kūrinio grožio, jis tiesiog negalėjo ja atsigėrėti. Taigi F. Mendelssohnas garsus ne tik kaip nuostabus kompozitorius parašęs garsiausius pasaulyje kūrinius, bet ir dirigentas, kuris pirmasis po daugybės metų ištraukė J. S. Bacho partitūras, atliko jo kūrinius ir atskleidė pasauliui Bacho unikalumą.
Šiais laikais žmonės žino šių kūrėjų pavardes, bet nesupranta jų genialumo ir išskirtinumo. Šiame koncerte bandysime ir atskleisti tai, ką jie turėjo geriausio. Tikiuosi, kad į koncertą atėję žmonės pajus lygiai tokią pat meilę šiems muzikams, kokią jaučiu aš.
Jūsų nuomone, kas lemia, kad prieš daug amžių kurta muzika vis dar sulaukia savojo klausytojo?
Pirmiausia turime suprasti muzikos periodus – jie eina vienas po kito, o tai, ką turime dabar – ilgos kelionės tąsa. Barokas – vienas emocionaliausių laikotarpių, kai atsisveikinama su renesansine muzika, kuri labiau intelektuali, simetriška, nepasiduodanti emocijoms. Baroke mes pajaučiame daug emocijų, tačiau jos nėra perdėtos ir kai klausomės šios muzikos, galime jausti, ką išgyveno kompozitoriai.
Pabandykime pasamprotauti, o ką šie genijai pasakytų išgirdę šiuolaikinę muziką, pilną techno ritmų, nesudėtingų melodijų ir panašiai?
Jeigu jie klausytų populiarios – nemanau, kad būtų labai sužavėti, nes didžioji dalis šiandienos kūrėjų mėgsta labai paprastą muziką, sudarytą iš trijų akordų. O tų laikų kompozitoriai stengėsi kurti priešingai: ieškojo naujų muzikos kompozicijų, spalvų, kad klausytojas pajustų emocijas ir jų visas spalvas. Bet teigti, kad neturime įkvepiančių šiuolaikinių kompozitorių – tikrai negalėčiau. Manau, kad visi senosios muzikos kūrėjai būtų sužavėti filmų muzika, kurioje yra ir nuotaika, ir išgyvenimas. Filmų muzika – spalvinga, emocinga ir ji tikrai patiktų šiems genijams.
Galbūt tai geras planas būsimai programai kartu su Klaipėdos orkestru?
Gali būti. Filmų muzika yra fantastiška, spalvinga, emocionali.
Koncerto „1685. Genijų gimimas“ metu skambės G. F. Händelio, tapusio instrumentinės muzikos novatoriumi, melodijos – kompozitoriaus meilės įrodymu žmogaus balsui tapusi arija „Mi lusinga il dolce affetto“ iš operos „Alčina“. Neapolietis D. Scarlatti buvo klavesino virtuozas, šiam instrumentui parašęs daugiau kaip 500 sonatų, kurių natos visais laikais keliavo po visą Europą, o dabar nuskambės Klaipėdoje: Koncertas Nr. 5 bei išskirtinis jo kūrinys „Salve Regina“. Vienas pačių geriausių visų laikų kompozitorių J. S. Bachas puikiai grojo keletu instrumentų, tačiau artimiausi jo širdžiai buvo vargonai, aistrą jiems atspindės Pasakalija ir Fuga c-moll.
Muzikos genijų J. S. Bacho, G. F. Händelio, D. Scarlatti kūryba skambės balandžio 19-ąją, 18.30 val., Klaipėdos koncertų salėje. Kviečiame išgirsti!
