Meno gerbėjų Klaipėdoje laukia išskirtinė galimybė. Miestiečiai ir miesto svečiai vasario mėnesį turės unikalią galimybę savo akimis išvysti autentiškas 17-19 a. japonų meno vertybes, atsivežtas iš Niujorko lietuvių pranciškonų vienuolyno ir iš arčiau susipažinti su visą pasaulį stebinančiu japoniškuoju Kabuki teatru bei jo tradicijomis.
Ši unikali paroda sudaryta iš Niujorko lietuvių pranciškonų vienuolyno kultūros centro „Židinys“ paveldėtos meno kolekcijos ir brolio Benedikto Sigito Jurčio kolekcinių meninių vertybių. Susipažinti su autentiškomis 17-19 a. japonų meno vertybėmis ir iš arčiau susipažinti su visą pasaulį stebinančiu japoniškuoju Kabuki teatru bei jo tradicijomis bus galima tik ribotą laiką – iki vasario 29 dienos.
Danės pašonėje – istorinės japonų meno vertybės
„Galerija Lyceum“ kartu su Klaipėdos Šventojo Pranciškaus Asyžiečio vienuolyne įsteigta Kultūrų diasporos centro meno galerija „GALLERY 1252“ pristato išskirtinę tradicinių japonų medžio raižinių parodą „Kabuki teatro veidai“. Šią unikalią parodą meno gerbėjai galės išvysti tik ribotą laiką – 20 dienų nuo vasario 9 iki 29 dienos „Galerija Lyceum“ erdvėje (Danės g. 9, Klaipėda).
Danės upės pašonėje įsikūrusioje profesionalaus meno galerijoje vasarį bus eksponuojamos brolių pranciškonų galerijai paskolintos 17-19 a. japonų meno vertybės – Edo ir Meidži istoriniais laikotarpiais sukurtos ukijo-e medžio graviūros Kabuki teatro aktorių tema.
Parodoje „Kabuki teatro veidai“ žiūrovas turės galimybę ne tik susipažinti su ukijo-e kūrinių estetinėmis savybėmis, žymiais šio stiliaus atstovais (Utagava Tojokunis I, Tošiūsai Šiaraku, Tojohara Kuničika), bet ir daugiau sužinoti apie vieną svarbiausių Japonijos nematerialaus pasaulio paveldą – klasikinį Kabuki teatrą.
Iš hedonistinio gyvenimo būdo gimęs dailės žanras
Ukijo-e – tai japonų dailės žanras, kuris Japonijoje labiausiai klestėjo 17–19 a. Pažodžiui terminas verčiamas kaip „nepastovaus pasaulio“ vaizdai. Japonijos Edo periodu šis apibūdinimas naudotas hedonistiniam gyvenimo būdui nusakyti, o pirmieji ukijo-e kūriniai buvo itin populiarūs tarp prekiautojų ir įvairiais amatais užsiimančių žmonių.
17–19 a. Kabuki teatras Japonijoje buvo vienas populiariausių laisvalaikio praleidimo būdų, o garsiausi aktoriai neretai turėjo visuomenės ikonų statusą. Augantys komerciniai teatro reklamų užsakymai bei žiūrovų simpatijos vaidybos virtuozams lėmė vis didėjančią aktorių atspaudų paklausą.
„Galerijoje Lyceum“ pristatomos parodos autorių kūryba atspindi pagrindinius ukijo-e stiliaus bruožus (aiški, ryški linija, asimetriškų, neįprastų kompozicijų schema, plokščių spalvinių plotų estetika, dekoratyvus piešinys).
Ukijo-e kūriniuose atsispindi ir išskirtinė to meto tendencija vaizduoti žmogų nenatūralioje, įtemptoje, dramatiškoje pozicijoje, meno istorikų dar vadinamoje „gyvatės pozoje“. Pastarasis veikėjų perteikimo būdas, hiperbolizuotos emocijos taip pat tarnavo kaip didaktinis teatro naratyvas – gėrio ir blogio sąvokų įkūnijimas.
Meno sritis, dariusi įtaką garsiausiems pasaulio dailininkams
Nuo 18 a. 7 deš. japonizmas tapo ryškia tendencija ir darė didžiulę įtaką tokiems ankstyvojo impresionizmo dailės genijams, kaip Edgaras Dega, Eduardas Manė, Klodas Monė, postimpresionistui – Vincentui van Gogui bei secesijos atstovui – Henri de Tulūzui-Lotrekui.
Nors 19 a. pab. Japonijoje prasidėjusi technologinė ir socialinė modernizacija pristabdė ukijo-e darbų kūrimą, jau 20 a. pab. pastaroji grafikos rūšis atgimė ir paskatino dar didesnį, iki šiol besitęsiantį susidomėjimą.
Kaip teigia parodos organizatoriai, paroda „Kabuki teatro veidai“ nuties dar vieną tiltą tarp Rytų ir Vakarų pasaulių bei padės žiūrovui ugdyti platesnį dvasinį–kultūrinį akiratį.
Parodos atidarymas vyks vasario 9 d. 17.30 val. „Galerijoje Lyceum“ (Danės g. 9, Klaipėda).
Parodos atidarymo renginio metu „Galerija Lyceum“ kartu su Japonų kalbos centro „Seito San“ japonų kalbos dėstytoju, japonų kalbos vertėju Vytautu Dumčiumi taip pat visus pakvies ir į kūrybinius kaligrafijos meno užsiėmimus, programoje numatytas šokio pasirodymas Kabuki teatro motyvais (rež. Taurūnas Baužas).
Daugiau informacijos apie parodą ir kitus „Galerija Lyceum“ renginius galite rasti „Facebook“ ir interneto svetainėje https://galerijalyceum.lt/
