Zapyškyje, Klaipėdoje ir Vilniuje gruodžio 13–17 dienomis pirmą kartą per ilgametę šiuolaikinės lietuvių muzikos festivalio „Muzikos ruduo“ istoriją bus pristatyta tarptautinė programa. Joje pasirodys Vokietijoje gyvenantis amerikiečių trombono virtuozas Mike Svoboda ir styginių kvartetas „Chordos“.
Lietuvoje gana dažnas svečias M. Svoboda sako, kad mūsų šalies šiuolaikinė muzika turi ilgą inovacijų tradiciją. Už „tarptautinį indėlį savo idėjomis ir koncepcijomis į muzikos bei jos atlikimo meno vystymąsi“ jis 2008-aisiais pelnė prestižinį Žemutinės Saksonijos žemės apdovanojimą kategorijoje „Muzikos inovacija“.
Atlikėjas, dirigentas ir kompozitorius M. Svoboda 12 metų kartu dirbo su legendiniu, XX a. Europos muziką formavusiu vokiečių kompozitoriumi Karlheinz Stockhausen. Kartu grojęs ar atlikęs ikoninių pasaulio kompozitorių kūrinius, menininkas paklaustas, kaip mato pastarųjų dešimtmečių šiuolaikinės muzikos lauką, perfrazuoja Frank Zappa: „Naujoji muzika nėra mirusi, ji tik juokingai kvepia“.
Artėjant koncertams, kalbamės su menininku ne tik apie jo kūrybinį kelią bei trombono instrumentą, bet ir apie šiandienos muziką Lietuvoje bei pasaulyje.
– Jūs ne kartą lankėtės Lietuvoje. Kaip matote mūsų šiuolaikinės, arba naujosios, muzikos sceną?
Esu labai dėkingas, kad koncertuoti Lietuvoje esu kviečiamas gana dažnai. Ši viešnagė bus jau trisdešimta nuo 1995-ųjų, kai čia atvykau pirmą kartą. Tai liudija, kad Lietuvoje turite iš tiesų aktyvią šiuolaikinės muzikos sceną. Jai būdinga ilgametė inovacijų tradicija ir ji giliai įsiliejusi į visą muzikinę kultūrą.
– Ir anksčiau atlikote lietuvių kompozitorių kūrinių, čia vystėte kūrybinius bendradarbiavimus. Kaip mūsų muzika skamba jums, kokia ji Europos kontekste?
Mano kūrybiniai bendradarbiavimai čia visada yra ypač įdomūs. Konkrečiai, čia jaučiu stiprų ryšį su poetika, dainavimo tradicija. Pavyzdžiui, nors kompozitoriaus Ričardo Kabelio kūriniai yra gana eksperimentiniai, visada jaučiu ryšį su dvasia. Ir būsimame koncerte su „Chordos“ skambės Ramūno Motiekaičio kūrinys, kuris, viena vertus, gana sudėtingas, tačiau vis tiek „dainuoja savo prigimtimi“.
– Esame įpratę trombono instrumentą tarp kitų matyti orkestruose, džiazo grupėse, tačiau šiuolaikinės muzikos kontekste, ypač kamerinėse sudėtyse ar kaip soluojantį – gana retai. Kas jus žavi šiame instrumente ir jo galimybėse? Kaip jis atsiskleidžia šiuolaikinės muzikos kontekste?
Šiuolaikinės muzikos neatskiriu nuo džiazo ar klasikinės muzikos. Trombonas puikiai dera ir šiame, ir kituose kontekstuose. Žinoma, čia yra neribotų galimybių – daug daugiau nei klasikinėje muzikoje iki 1950-ųjų. Vis dėlto daugiausia šiuolaikinių grojimo technikų, kurias naudoju, yra atėjusios iš džiazo ir jo konteksto, pavyzdžiui, dainavimas grojant, multifonika (daugiabalsumas – red.) – visos technikos jau buvo išbandytos kitur, prieš įsiliedamos į šiuolaikinės muzikos sritį.
– Sakote, kad „bendradarbiavimas su kompozitoriumi Karlheinz Stockhausen, tęsęsis nuo 1984 iki 1996 metų, buvo esminis laikotarpis kūrybinio kelio formavimesi“. Kaip jis paveikė jūsų suvokimą apie muziką?
Kai pradėjau dirbti su K. Stockhausen, man buvo vos 23-eji metai. Tie dvylika metų, koncertuojant ir bendradarbiaujant su juo, ir buvo mane formuojantis periodas. Šiandien kurdamas muziką galiu aiškiai matyti panašų siekį struktūroms ir visai muzikinei architektūrai, kuri būdinga Stockhausen kūrybai. Galbūt tai turėjau savyje ir prieš tai, o galbūt ir ne.
– Koncertuose Zapyškyje, Klaipėdoje ir Vilniuje tarp kitų kūrinių išgirsime ir garsųjį K. Stockhausen „Tierkreis“ („Zodiakas“). Kuo ypatingas šis kūrinys?
Kūrinys yra „atviros instrumentuotės“ – turi tik melodiją ir akomponimentą, užrašytą panašiai kaip partija pianinui, tačiau sumanyta, kad būtų grojama su įvairiais kitais instrumentais. Atlikėjas ar keli atlikėjai padaro savo kūrinio versiją ir tai – didžioji interpretacijos dalis, kurioje daug laisvės. Versija trombonui ir styginių kvartetui, kurią išgirsite koncerte, yra paremta ta, kurią padarėme kartu su Stockhausen 1988 metais.
– Esate ne tik trombono atlikėjas, bet ir dirigentas bei kompozitorius. Kaip šios skirtingos kūrybos sritys sudera jūsų veikloje? Skaičiau, kad dvidešimčiai metų buvote nustojęs kurti.
Šios trys skirtingos sritys ir papildo viena kitą, ir kartu turi skirtingą vietą mano gyvenime. Muzikos komponavimas – ilgai išliekanti forma. Grojimas – tai akimirkai. Dirigavimas irgi yra momentinė forma, tačiau bendruomeninė veikla, kuria galiu moderuoti atlikėjų muzikalumą ir meistriškumą. Kiekviena iš šių veiklų pareikalauja skirtingo laiko kiekio ir visai kitokios disciplinos. Taip, 20 metų muzikos komponavimo veikla buvo sustojusi: buvau užimtas atlikėjo veikla, gimė vaikai, bet svarbiausia, niekas man nesiūlė ką nors sukurti. Vieną dieną paprašė ir bam – vėl pradėjau kurti!
– Per visą Europą, net pasaulį, esate kartu dirbęs su tokiais ikoniniais ir gana skirtingais kompozitoriais, kaip Peter Eötvös, Helmut Lachenmann, Wolfgang Rihm ar Frank Zappa. Kokias matote globalias tendencijas šiuolaikinėje muzikoje per pastaruosius kelis ar daugiau dešimtmečių?
Esu itin skeptiškas, ką vadiname šiuolaikine, naująja muzika – jos „sveikata“. Perfrazuojant Frank Zappa, „naujoji muzika nėra mirusi, ji tik juokingai kvepia“. Muzikos linija, atkeliaujanti iš L. Berio, J. Cage, L. Nono, K. Stockhausen ir kitų, yra tik viena gija daugybėje labai skirtingų srovių. Nėra tokios vienos „šiuolaikinės muzikos“, bet daug jų. Tai kelia iššūkių koncertų rengėjams ir publikai taip pat, nes sunku įvardyti ir apibūdinti, kas skambės. Paprastas sprendimas – kviesti į siurprizą, tačiau ne kiekvienas tam ryšis. Ką daryti?
– Ačiū už pokalbį, laukiame koncertų!
Šiuolaikinės lietuvių muzikos festivalio „Muzikos ruduo“ koncertai su Mike Svoboda ir styginių kvartetu „Chordos“ vyks gruodžio 13–17 dienomis Senojoje Zapyškio bažnyčioje, Klaipėdos kultūros fabrike bei Vilniuje, Nacionalinėje dailės galerijoje. Plačiau apie renginius rasite www.muzikosruduo.lt.
@Andreas Jung
