„Romantinės muzikos puota“ su Mūza Rubackyte, Maximiano Valdés ir Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru
Lapkričio 16 dieną, ketvirtadienį, 18.30 valandą klaipėdiečiai turi galimybę pirmieji išgirsti programą, kuria vėliau, lapkričio 18 dieną, prasidės VIII-asis Vilniaus fortepijono festivalis. Klaipėdos koncertų salėje įvyksiančiame koncerte kaip solistė pasirodys minėto festivalio įkūrėja ir meno vadovė, pripažinta pianistė Mūza Rubackytė. Ji koncertuos kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas). Šįkart prie orkestro pulto stos Čilei atstovaujantis batutos meistras Maximiano Valdésas.
Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Mūza Rubackytė – viena svarbiausių Lietuvos muzikinės kultūros ambasadorių pasaulyje. Pianistė 1981 metais tapo tarptautinio Liszto–Bartoko pianistų konkurso Budapešte nugalėtoja. Jos tarptautinė karjera įspūdinga: pianistė yra grojusi daugelyje prestižinių salių ir su garsiausiais pasaulio orkestrais.
Ypatingą vietą M. Rubackytės kūrybinėje veikloje užima Liszto kūrinių interpretacijos. JAV leidinio „Fanfare“ kritikai ją yra pavadinę „viena geriausių gyvųjų Liszto atlikėjų“. M. Rubackytė yra Tarptautinių F. Liszto asociacijų (ILA) biuro narė, kompozitoriaus draugijos Lietuvoje „LiSZtuania“ prezidentė, pianistų konkurso „Lisztofonija“ iniciatorė ir globėja.
Pianistės diskografijoje – daugiau nei 30 albumų. Pastaraisiais metais jos dėmesį patraukė litvako, vieno geriausių visų laikų pianisto Leopoldo Godowskio kūryba – ji yra viena nuosekliausių jo kūrybos propaguotojų. M. Rubackytė nuolatos kviečiama į tarptautinių konkursų žiuri. Ji yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė, veda meistriškumo kursus visame pasaulyje.
Tarp daugelio kitų pianistei įteiktų įvertinimų – garbės medalis „Už nuopelnus Lietuvos kultūrai“, Vyriausybės kultūros ir meno premija, Šv. Kristoforo statulėlė, Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. 2021 m. pianistė buvo pirmoji, gavusi Lietuvos nacionalinės filharmonijos apdovanojimą – garbės ženklą „Tarnauju muzikai“.
Dirigentas Maximiano Valdésas savo pirmąjį pasirodymą Lietuvoje surengė lygiai prieš 10 metų, tačiau Klaipėdoje iki šiol dar nekoncertavo. Čilės konservatorijoje baigęs fortepijono ir smuiko studijas maestro išvyko į Europą, Romos Šv. Cecilijos akademijoje studijavo kompoziciją ir dirigavimą, vėliau mokėsi Italijoje, profesines žinias gilino Štutgarte ir Paryžiuje.
M. Valdésas buvo antruoju Venecijos „Teatro la Fenice“ dirigentu, dirbo „Tanglewoodo“ centre su Leonardu Bernsteinu ir Seiji Ozawa. 1987 metais debiutavęs su Bufalo filharmonijos orkestru, visą dešimtmetį buvo jo meno vadovas. 2008 metais M. Valdésas tapo Puerto Riko simfoninio orkestro meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu. Šiaurės Amerikoje dirigentas pasirodė su daugeliu žymiausių šio žemyno orkestrų; taip pat koncertavo su įvairiais Europos orkestrais. Jis dirigavo ir daug operos spektaklių. M. Valdésas laimėjo pirmąsias vietas Nicolai Malko dirigentų konkurse Kopenhagoje, Vittorio Gui konkurse Florencijoje, II vietą Ruperto fondo dirigentų konkurse Londone.
Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras kasmet surengia apie 50 koncertų Filharmonijos Didžiojoje salėje ir kitose Lietuvos scenose, dažnai gastroliuoja užsienyje: daugelyje Europos šalių, Japonijoje, Pietų Amerikoje, Pietų Korėjoje. Orkestrui dirigavo istorinės asmenybės ir pasaulinio garso batutos meistrai, jis koncertavo su daugeliu žymių atlikėjų, įvairių kartų ir tautybių instrumentininkų bei vokalistų. Orkestro repertuare – tiek praėjusių epochų oratorinio bei simfoninio žanro kūriniai, tiek moderni šiuolaikinė muzika, kurios kontekste išsiskiria solidžios lietuvių kompozitorių partitūros bei daugelio jaunų Lietuvos kompozitorių pirmosios simfonijos.
Koncerto „Romantinės muzikos puota“ programoje simboliškai sujungiami lietuvių kompozitorės, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Ramintos Šerkšnytės, suomių autoriaus Jeano Sibelijaus bei norvegų romantiko Edvardo Griego muzikos garsų pasauliai.
Pasak lietuvių autorės R. Šerkšnytės, jos simfoninės pjesės „Aisbergas“ pavadinimas turi simbolinę bei perkeltinę prasmes: „Bekraščiame vandenyne boluojantis ledkalnis visų pirma man asocijuojasi su mistika, nes tai, ką mes matome (aisbergo viršūnę), tėra tik mažoji dalis to, kas slypi giliai po vandeniu…“
Greta lietuviškojo „Aisbergo“ skambės Suomijos atstovo Jeano Sibeliaus skaidri ir pozityvi Simfonija Nr. 5.
Tikėtina, kad šios muzikinės programos kulminaciniu tašku taps M. Rubackytės ir M. Valdéso diriguojamo LNSO interpretuojamas romantiškai pakilus, virtuoziškas bei šventiškai spindintis Edvardo Griego Koncertas fortepijonui ir orkestrui. Ji yra laikomas bene garsiausiu norvegų kompozitoriaus kūriniu ir labai mėgstamas klausytojų visame pasaulyje.
Lapkričio 16 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje.
