„Klaipėdoje tikimės sutikti gerus žmones. Laukia nuostabus, jausmingas koncertas. Publikos palaikymas visada labai malonus, o apsikeitimas energija – vienas svarbiausių dalykų atlikėjų gyvenime“, – sako į III-iojo Tarptautinio Klaipėdos festivalio atidarymo koncertą „Karo ir taikos dainos“ atvykstanti žinoma Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro solistė Olena Arbuzova.
Senajame laivų elinge liepos 28 d. 20.00 val. festivalį pradės jungtinis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ir Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro atlikėjų koncertas „Karo ir taikos dainos“, kuriame skambės šiai temai skirti įvairių laikotarpių ir šalių kompozitorių vokaliniai-instrumentiniai kūriniai balsams, chorui ir simfoniniam orkestrui. Programą drauge su Klaipėdos valstybiniu muzikinio teatro simfoniniu orkestru atliks KVMT solistai ir choras bei viešnios iš Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro (Ukraina) – solistės ir choro moterų grupė. Diriguos programos sudarytojas, KVMT vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis ir Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro vyriausiasis dirigentas Sergiy Didok.
Raketa „nunešė“ keturis namo aukštus
„Kokia dabar mūsų kasdienybė? Gyvename kankinami nuolatinio streso ir baimės. Nemiegame naktimis, nes išgirdus oro pavojaus signalą bėgame į slėptuves. Birželio 24 dieną į daugiabutį namą Kyjive, kuriame yra ir mūsų šeimos butas, įsirėžė raketa ir nunešė keturis viršutinius aukštus, žuvo ir buvo sužeisti žmonės. Laimei, šis daugiabutis didžiulis, o butai, esantys mano laiptinėje namo gale, nukentėjo ne taip smarkiai. Nuo skeveldrų išdužo tik mūsų buto langai, o tai vėlgi didžiulis stresas… Langus jau pakeičiau naujais, bet baimės tik dar daugiau. Pati nežinau kiek taip ištversiu“, – pasakoja Olena Arbuzova.
Solistės paauglė dukra šiuo metu gyvena Lenkijoje, pas geraširdžius žmones. „Nuo karo pradžios praėjus trims savaitėms, kai supratome, jog neįmanoma gyventi, kai virš tavo vaiko galvos švilpia bombos, skraido kariniai sraigtasparniai, supratau, jog turime bėgti iš Kyjivo. Gavau vienos geraširdės moters, gyvenančios Lenkijoje, telefoną. Ji sutiko mus su dukra laikinai priimti gyventi į savo šeimą, o mano vyras, irgi dainuojantis Kyjivo nacionaliniame akademiniame operetės teatre, liko namuose. Po kelių mėnesių nuo karo pradžios su dukra, kuri jau buvo pradėjusi lankyti mokyklą Lenkijoje, grįžome namo… Grįžome į tai, kas tapo naująja mūsų miesto „realybe“. Tačiau dukra pasakė, kad nenori čia likti ir paprašė leisti jai gyventi Lenkijoje. Tuo metu jai buvo tik trylika, tačiau teko ją išleisti gyventi vieną, toje pat lenkų šeimoje. Paauglė bijo grįžti į savo šalį. Žada gyventi ten, kol baigsis karas. Dabar mes taip gyvename, esame gyvenimo sulaužyti…“, – sunkiai žodžius renka solistė. „Neatrodo, kad karas greitai baigsis… Tai sunkiausia“.
Prisitaikyti teko net teatrui
Anot solistės O. Arbuzovos, prie esamų sąlygų teko prisitaikyti ir Kyjivo nacionaliniam akademiniam operetės teatrui. Laimei, netoli teatro yra metro stotelė. „Jei spektaklio metu suskamba pavojaus signalai, tiek atlikėjai, tiek žiūrovai bėga slėptis į metro požemius. Kai sirenos nustoja gausti, visi grįžta, o spektaklis tęsiamas. Norint išvengti trikdžių, buvo paankstintas spektaklių rodymo laikas: seniau pradžia būdavo 19 valandą, dabar – 17 valandą. Daug teatro darbuotojų nukentėjo nuo karo: šeimos išskirtos, jie neteko artimųjų. Neseniai sulaukėme žinios, kad kare žuvo mūsų teatro baleto artistas, kuris vos prasidėjus karui išėjo ginti Tėvynės. Daug netekčių. Daug pasitraukusių į užsienį, nes jie tiesiog bijo taip nesaugiai gyventi… Žmonės reaguoja skirtingai. Dauguma solistų išvyko, o vėliau sugrįžo. Kodėl aš grįžau? Noriu gyventi savo namuose, savo šalyje, noriu dainuoti teatre. Namai yra namai, net geriausios suteiktos sąlygos to nepakeis“, – sako ji.
Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro solistės ir choristės, atvykstančios dainuoti į koncertą „Karo ir taikos dainos“, pasak pašnekovės, gastrolių labai laukia kaip galimybės keletą dienų atsikvėpti nuo karo… „Taika ir tyla – didžiausia dovana. Ir jokių blogį nešančių skraidyklių danguje! Kelios Dievo mums dovanotos dienos be karo. Žmonės, vertinkite kiekvieną akimirką ir smulkmeną. To linkime visiems. To ir patys laukiame savo šalyje. To, kaip šiuo metu gyvena Ukraina, nė vienas ukrainietis nepalinkės net pačiam blogiausiam žmogui. Tikiu, kad jei kas ir elgiasi blogai, likimas jiems atlygins…“, – sako O. Arbuzova.
Nepaprasto balso savininkė
Olena Arbuzova (g. 1983 m. sausio 4 d. Chmelnyckyje, Ukraina) baigė Chmelnyckio muzikos institutą, vėliau klasikinio vokalo studijas P. Čaikovskio Ukrainos nacionalinėje muzikos akademijoje pas tarptautinį pripažinimą pelniusią ukrainiečių dainininkę, koloratūrinį sopraną prof. Jevgeniją Mirošničenko (2001).
Nuo 2007 m. – Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro solistė, čia debiutavusi Odetės vaidmeniu Imre’s Kálmáno operetėje „Bajaderė“ ir vėliau sukūrusi pagrindinius soprano vaidmenis daugelyje šio teatro pastatymų. Tarp jų ryškiausi – Rozalinda J. Strausso jaun. „Šikšnosparnyje“ ir Arsena „Čigonų barone“, Violeta I. Kálmáno „Monmartro žibuoklėje“.
Nepaprastai plataus (daugiau kaip trijų oktavų) diapazono balso savininkė yra sukaupusi itin įvairiapusį repertuarą, kuriame rikiuojasi ne tik daugelis pagrindinių soprano vaidmenų operetėse ir operose, bet ir soprano partijos skirtingų laikotarpių įvairaus žanro koncertinių bei kamerinių kūrinių – nuo baroko arijų, G. F. Händelio, J. Haydno, R. Schumanno ir F. Mendelssohno oratorijų iki šiuolaikinės ukrainiečių muzikos. 2016 m. kaip kviestinė solistė S. Krušelnyckos Lvivo valstybiniame akademiniame operos ir baleto teatre sukūrė Nakties karalienės vaidmenį W. A. Mozarto operoje „Užburtoji fleita“, 2018 m. buvo M. Lysenko Charkivo valstybinio akademinio operos ir baleto teatro kviestinė solistė, dalyvavo daugelyje teatro rengiamų koncertų, sukūrė Jolantos vaidmenį P. Čaikovskio to paties pavadinimo operoje ir Rozinos vaidmenį G. Rossini operoje „Sevilijos kirpėjas“. Tarp kitų svarbesnių jos sukurtų operinių vaidmenų galima paminėti Liučiją G. Donizetti operoje „Liučija di Lamermūr“ ir Noriną to paties pavadinimo operoje, Madam Herc W. A. Mozarto zingšpylyje „Teatro direktorius“, Paminą operoje „Užburtoji fleita“, Marfą N. Rimskio-Korsakovo „Caro sužadėtinėje“, Brigitą P. Čaikovskio „Jolantoje“, Džildą G. Verdi „Rigolete“ ir Violetą „Traviatoje“, Normą V. Bellini to paties pavadinimo operoje ir Olimpiją J. Offenbacho „Hofmano pasakose“.
2016–2022 m. ji koncertavo su baroko muzikos ansambliu „Luna Ensemble“. 2018 m. gilinosi į baroko vokalo subtilybes Austrijos baroko akademijoje. Kaip solistė koncertavo su daugeliu Ukrainos orkestrų, taip pat su žymiais Kyjivo kolektyvais, tarp jų su kameriniu ansambliu „Kyjivo solistai“, kameriniu orkestru „Kyiv Camerata“, liaudies instrumentų orkestru „NAONI“, Kyjivo simfoniniu orkestru. 2018–2022 m. bendradarbiavo su dirigento ir kompozitoriaus Andrijaus Černyj įkurtu ir vadovaujamu simfoniniu orkestru iš Odesos, dalyvavo orkestro gastrolėse Ukrainoje su įvairiais kino muzikos ir simfoninio roko projektais. Nuo 2016 m. bendradarbiauja su šiuolaikiniais ukrainiečių kompozitoriais atlikdama jų kūrinių pasaulines premjeras. Su įvairiais kolektyvais ir koncertinėmis programomis gastroliavo Lenkijoje, Austrijoje, Vengrijoje, Slovėnijoje ir Portugalijoje.
Žaneta Skersytė
