Lietuvos jūrų muziejuje sveikstantiems ruoniukams rastinukams buvo suteikti suvalkietiški vardai. Išmoningi ir labiausiai tinkantys vardai buvo renkami kartu su Suvalkijos etnografinio regiono centru Marijampolėje, padedant Marijampolės Petro Kriaučiūno viešąjai bibliotekai. Aštuoniolikai muziejaus globotinių – 9 patinėliams ir tiek pat patelių – buvo suteikti Funčo, Šlebės, Skepetos, Kepsio, Bamblio, Bacės, Studos, Putros, Ciunio, Kapsės, Skrunkio, Livaro, Pieskutės, Šešupės, Šližiko, Kaniuko, Sūduvio ir Abazėlio vardai. Tarmiški vardai turi savo reikšmes, pvz. Pieskutė yra smėlis, Kaniukė – bidonėlis, metalinis indas pienui laikyti, Abazėlis – mažos, tvirtos rogutės, ant kurių uždedamas vežamo rąsto laibgalis. Vienas iš ruoniukų pavadintas Sūduviu, nes istoriškai Suvalkijos regionas buvo Sūduvos žemės dalimi, o Lietuvos jūrų muziejui priklauso laivas-muziejus M52 „Sūduvis“.
Vardai buvo renkami nuo pat vasario, kai naujajame Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centre dar nebuvo nei vieno globotinio. Iš viso sulaukta net 150 vardų pasiūlymų.
Pirmasis ruoniukas į muziejų buvo atvežtas simbolinę Lietuvai dieną – Kovo 11-ąją. Iš viso centrą pasiekė 22 ruoniukai, trys iš jų, deja neišgyveno. Dar vienas, jau paaugęs Baltijos pilkųjų ruonių jauniklis, į centrą atkeliavo šį trečiadienį, tačiau jam dėl sunkiai prognozuojamos sveikatos būklės vardas nebuvo renkamas.
Kasmet išgelbėtiems ruoniukams suteikiami vis iš kito Lietuvos etnografinio regiono kilę vardai ar jais verčiami tarmiški žodžiai. Jau buvo suteikti žemaitiški ir aukštaitiški vardai, pernai ruoniukams teko Kuršių nerijos nacionalinio parko retų ir saugomų augalų vardai.
Šiandien muziejuje svečiavosi vardų teikėjai iš Marijampolės, kurie į namus mainais į vardus parsivežė parodą apie ruoniukus. Ji bus eksponuojame Marijampolės Petro Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje. Panašią parodą gali pamatyti ir Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centro lankytojai, kurie susipažins ir su 18 ruoniukų, besipliuškenančių atviruose centro baseinuose. Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras atlieka dvigubą funkciją: jame ne tik gydomi ruoniai ir kiti jūros gyvūnai, bet ir įkurta savaiminio pažinimo edukacinė ekspozicija „Keičiuosi aš – keičiasi jūra“.
Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas pasakoja, kad mintis vardų rinkimą patikėti visos Lietuvos žmonėms gimė kasmet augant slaugomų ruoniukų skaičiui.
– Mes paprasčiausiai pritrūkome išmonės, – sako jau daugiau nei 30 metų nusilpusių ruoniukų gyvybes gelbstintis Arūnas. – Išslaugytų ruoniukų skaičiui artėjant link šimto, pasitarėme ir nusprendėme, kad apkeliausime visus Lietuvos etnografinius regionus ir ruoniukams suteiksime tarmiškus vardus. Tai ir kelionė po Lietuvą, ir tarmių puoselėjimas, ir žmonių įtrauktis.
Baltijos pilkieji ruoniai (lot. Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 tūkst. metų.
Alfonso Mažūno nuotr.
Nika Puteikienė, Kultūros komunikacijos ir rinkodaros sk. vedėja
