Gegužės 27 d. 18.30 val. Klaipėdos Žvejų rūmuose publikai bus pristatytas Poznanės Stanislavo Moniuškos didžiojo teatro šiuolaikinio šokio spektaklių triptikas BER: choreografo Robert Bondara „Take me with you“ („Pasiimk mane kartu“), choreografo Alexander Ekman „Episode 31“ („31 epizodas“), choreografo Martyno Rimeikio „Blind words“ („Akli žodžiai“).
Tai taps pirmu spektaklio pristatymu užsienyje, o Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro publikai – unikalia galimybe išvysti trijų žinomų choreografų kūrinius.
„Sapnai ir kaktusai“ kūrėjai grįžta su BER
Neabejojama, kad į pajūrį vėl plūstels šokio gerbėjai ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio. Kovo mėnesį Klaipėdos valstybino muzikinio teatro šokio spektaklio „Sapnai ir kaktusai” premjera, kurioje greta Alexanderio Ekmano (Švedija) „Cacti“ (Kaktusai) buvo pristatytos ir Roberto Bondaros (Lenkija) choreografinės kompozicijos „Žagsulys“ (Hiccup) bei „8m68“ sulaukė tokio didelio publikos susidomėjimo, kad teko surengti papildomą spektaklio pristatymą.
Triptiko pavadinimas BER: kiekviena raidė – nuoroda į choreografo pavardę. B – tai lenkų choreografas Robertas Bondara, kurio vardas šiuo metu sparčiai renka žinomumo dividendus po sėkmingų pasirodymų ir spektaklių pastatymų Lenkijos bei užsienio teatrų, festivalių scenose. E – tai švedų choreografas Alexanderis Ekmanas, šiuolaikinės choreografijos pažiba, kurio kūrybinėje biografijoje rikiuojasi prestižinius apdovanojimus pelnę darbai su bene keturiasdešimčia pajėgiausių šokio trupių visame pasaulyje. R – tai lietuvių choreografas Martynas Rimeikis, vienas iškiliausių Lietuvos choreografų.
„Kodėl pasirinktas triptikas? Kad viename spektaklyje galėtume pristatyti dar daugiau šiuolaikinio šokio išraiškų. Juk kiekvienas choreografas labai skirtingas, su savitu choreografiniu braižu. BER publikai parodo koks skirtingas gali būti šiuolaikinio baleto pasaulis“,- akcentuoja Poznanės Didžiojo teatro baleto trupės meno vadovas R. Bondara.
BER: trys tituluoti choreografai
Klaipėdos publikai R. Bondara pažįstamas kaip šokio spektaklio „Faustas“ kūrėjas, už kurį choreografas buvo nominuotas aukščiausiam Lietuvos teatro apdovanojimui – „Auksiniam scenos kryžiui“. R. Bondara vienas talentingiausių jaunųjų lenkų choreografų, aktyviai bendradarbiaujantis su įvairiomis Lenkijos, kitų Europos šalių, JAV šokio trupėmis. Lietuvoje R. Bondaros vardą baleto gerbėjai pirmąkart įsidėmėjo 2013-aisiais, kai tuometinio Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro baleto meno vadovo K. Pastoro kvietimu šiame teatre pastatė Giedriaus Kuprevičiaus baletą „Čiurlionis“. Nuo 2018 m. R. Bondara paskirtas Poznanės Didžiojo teatro baleto trupės meno vadovu. Tais pačiais metais jis pelnė Biarico premiją pradedančiųjų choreografų konkurse Bordo ir dar tris Jano Kiepuros apdovanojimus kaip geriausias choreografas už Eugeniuszo Morawskio baletą „Svitezietė“ pagal Adomo Mickevičiaus baladę su Lenkijos nacionalinio teatro baleto trupe (2017), taip pat kaip geriausias režisierius ir geriausio Lenkijos spektaklio kūrėjas už savo debiutinį darbą Poznanės operos teatre – Felikso Nowowiejskio operą „Baltijos legenda“ (2017).
A. Ekmanas jau beveik du dešimtmečius dirba kaip laisvai samdomas menininkas, kurio biografijoje – apie pusšimtį bendrų projektų su pajėgiausiomis baleto ir šiuolaikinio šokio trupėmis iš viso pasaulio, neskaitant daugybės jo kūrinių perstatymų įvairiose šalyse. Šie darbai sulaukė ne tik milžiniško atgarsio ir kritikų liaupsių, transliacijų įvairių šalių televizijose, bet ir prestižinių apdovanojimų: už „Vasarvidžio nakties sapną“ choreografas pelnė Švedijos MEDEA ir Såstaholmo kino ir scenos menų apdovanojimą (2015), o už „COW“ – Vokietijos nacionalinį teatro apdovanojimą „Faust“ (2016).
LNOBT baleto meno vadovas, choreografas Martynas Rimeikis turi išskirtinį talentą bei gilų, savitą braižą. Klaipėdos publika šį kūrėją pažįsta kaip vieno lankomiausių Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro repertuare, 2019 m. pastatyto E. Balsio šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“ choreografą.
2015 m. LNOBT vienaveiksmių baletų triptike „Bolero+“ įvyko M. Rimeikio baleto „Visur kur mes nebuvom“ premjera; šis spektaklis jam pelnė „Auksinį scenos kryžių“ už geriausią metų choreografiją. 2017 m. ten pat buvo pristatytas pirmasis M. Rimeikio pilno metro baletas „Procesas“; už jį jam skirtas antrasis „Auksinis scenos kryžius“. Trečiąjį tokį pat apdovanojimą choreografui pelnė 2019 m. pristatyti baletai „Eglė žalčių karalienė“ (KVMT) ir „Dienos, minutės“ (LNOBT). Abu šie choreografo darbai tapo pirmaisiais lietuvių šokio spektakliais, kurių įrašus transliavo tarptautinis Mezzo TV kanalas.
Šokio energija
BER – tai šiuolaikinio šokio energija. Šokio spektaklių triptikas jungia tris skirtingus choreografus, skirtingas judesio sampratas, skirtingus požiūrius į mūsų gyvenamąjį laiką, o juos į vieną visumą sieja atsakymo į vieną klausimą – kas yra šokis? – paieškos. Galų gale visų trijų spektaklių panašumus ir skirtumus nulėmė mūsų epochos genotipas.
Santrumpa BER (angl. Base Excision Repair – bazės iškirpos taisa) taip pat vadinamas mechanizmas, kuriuo atstatoma DNR molekulės pažaida. Tai tarsi šviežio oro gurkšnis, energijos, ritmo, polėkio injekcija. Postūmis iš naujo atrasti, patirti judėjimo keliamą malonumą – ne tik kūrėjams ir atlikėjams, bet ir publikai.
Šokio spektaklių triptiko BER premjerą žiūrovai išvydo nuotoliu per internetą, mat ji įvyko per visą pasaulį sukausčiusią koronaviruso pandemiją – 2020 metų gruodį. Pasibaigus pandemijai ir ribojimams laisvai keliauti, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras užmezgė bičiuliškus saitus su Poznanės S. Moniuškos didžiuoju teatru, 2022 m. lapkritį nuvežęs ten gastrolių Martyno Rimeikio sukurtą šokio spektaklį „Eglė žalčių karalienė“ (KVMT projekto „Krypčių dialogai“ dalis). 2023 m. gegužę Poznanės operos teatro baleto trupė pirmąkart atvyksta gastrolių į Klaipėdą, kur vienintelį vakarą rodys vieną iš naujausių ir reikšmingiausių savo pastarųjų metų darbų.
Poznanės Stanislavo Moniuškos didžiojo teatro baleto trupės gastroles Klaipėdoje remia Lenkijos Respublikos Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerija pagal programą „Įkvepianti kultūra“.
Poznanės Stanislavo Moniuškos didžiojo teatro nuotraukos
