2023 / VASARIS
Vasario 4 d. 18.30 val.
JEAN ANOUILH
EURIDIKĖ
Rež. MARIUS PAŽERECKAS
PREMJERA 2019 05 17
PJESĖS AUTORIUS JEAN ANOUILH
IŠ PRANCŪZŲ KALBOS VERTĖ JUOZAS KELIUOTIS
REŽISIERIUS MARIUS PAŽERECKAS
SCENOGRAFAS RYTIS VEVERSKIS
KOMPOZITORIUS EDVINAS VASILJEVAS
KOSTIUMŲ DAILININKĖ ANA ROMANOVA
ŠVIESŲ DAILININKAS ARTŪRAS LEPIOCHINAS
REŽISIERIAUS ASISTENTAS VAIDAS JOČYS
VAIDINA:
EURIDIKĖ – SIMONA ŠAKINYTĖ
ORFĖJAS – JONAS BARANAUSKAS
EURIDIKĖS MAMA – EGLĖ BARAUSKAITĖ
ORFĖJO TĖVAS – KAZIMIERAS ŽVINKLYS
PONAS ANRI – RENATA IDZELYTĖ / ADOMAS STANČIKAS
MATIJAS – MIKALOJUS URBONAS
PASIUNTINUKAS – KĘSTUTIS BRUČKUS
DIULAKAS – VAIDAS JOČYS
2.35 (SU PERTRAUKA)
„Jūs trokštate amžinybės, o jau po pirmojo bučinio pažaliuojate iš siaubo, nes miglotai jaučiate, jog tai neilgam. Priesaikos greit nublanksta. Tada jūs statotės namus, nes akmenys ilgiau išsilaiko; jūs gimdote vaiką, kaip kadaise kiti juos žudydavo, norėdami išsergėti meilę. Lengva širdimi jūs metate šio mažo nekalto kūdikio laimę į abejotiną mūšį, kad išliktų sveikas trapiausias pasaulyje dalykas – jūsų meilė, vyro ir moters meilė…“ J. Anouilh, „Euridikė“
Pirkti bilietus: https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/teatras/jean-anouilh-euridike-375847/
Vasario 10, 11, 15 d. 18.30 val.
Vasario 12 d. 17.00 val.
AGOTA KRISTOF
Premjera! STORAS SĄSIUVINIS
Rež. JOKŪBAS BRAZYS
PREMJERA 2022 02 10
AGOTOS KRISTOF ROMANO „STORAS SĄSIUVINIS“ INSCENIZACIJA
ROMANĄ IŠ PRANCŪZŲ K. VERTĖ STASĖ BANIONYTĖ
REŽISIERIUS JOKŪBAS BRAZYS
SCENOGRAFAS MARIUS NEKROŠIUS
KOSTIUMŲ DAILININKĖ KAROLINA FIODOROVAITĖ
ŠVIESŲ DAILININKAS JULIUS KURŠIS
KOMPOZITORIUS MANTAS MOCKUS
REŽISIERIAUS ASISTENTAS VAIDAS JOČYS
BROLIS 1 – SAULIUS AMBROZAITIS
BROLIS 2 – DŽIUGAS GRINYS
KARININKAS – LINAS LUKOŠIUS
PASIUNTINYS – VAIDAS JOČYS
MOČIUTĖ – ALINA MIKITAVIČIŪTĖ
KIŠKIO LŪPA – DIGNA KULIONYTĖ
KLEBONIJOS ŠEIMININKĖ – JUSTINA VANŽODYTĖ
PARDAVĖJAS – RIMANTAS PELAKAUSKAS
TĖVAS, DEZERTYRAS – LIUDAS VYŠNIAUSKAS
MOTINA – TOMA GAILIUTĖ
KUNIGAS – ARTŪRAS LEPIOCHINAS
LAIŠKININKAS – JONAS VIRŠILAS
POLICININKAS – KAROLIS MAISKIS
Įprastą dvynių Luko ir Klauso gyvenimą su mama dideliame mieste nutraukia prasidėjęs karas. Mama brolius iš miesto atveža į saugesnę vietą – senelės namus šalies provincijoje. Bet ir čia nėra saugu. Tiek siaubinga karo metų aplinka, tiek ir pati senelė primygtinai rodo – gyvenimas pasikeitė ir teks arba žūti, arba išmokti gyventi žiauriame bei negailestingame pasaulyje.
Ir dvyniai pradeda mokytis išgyvenimo. Jie mokosi stebėdami aplinką, bet bene daugiausiai išmoksta iš senelės, žmonių ne be priežasties vadinamos ragana.
Norėdami suvaldyti aplinkinį chaosą, dvyniai susikuria sau negailestingas taisykles. Imasi kasdienių kūno ir sielos grūdinimo pratimų. Pratinasi nejausti skausmo. Nuslėpti užuojautą. Pamiršti meilę. Nereaguoti nei į malonius žodžius, nei į prakeiksmus. Išsiugdyti nejautrą ir išmokti apsiginti – maišeliais su smėliu ir gerai išgaląstu skustuvu. Tuo pačiu jie storame sąsiuvinyje rašo savo dienoraštį. Kadangi žodžiai apgauna, dvyniai aprašinėja tik tai, kas iš tiesų nutinka, be jokių subjektyvių vertinimų.
Lukas ir Klausas – labai talentingi vaikai. Todėl jų mokslai netrukus ima duoti vaisių – jiedu persikeičia ir tampa visiškai pasiruošę naujam žiauriam gyvenimui. Dabar jie – pusiau pragaro pabaisos, pusiau angelai, vykdantys Dievo teisingumą.
Agota Kristof (1935–2011) – vengrų kilmės šveicarų rašytoja. Jos vaikystė ir jaunystė Austrijos pasienyje esančiame Kössego miestelyje sutapo su Vengrijos karu, bombardavimais, badu, sovietų okupacija ir po jos sekusia „Naująja tvarka“ – visa tai vienaip ar kitaip atsispindi „Storame sąsiuvinyje“, 1986 m. tiesiog sukrėtusiame literatūros pasaulį.
Režisierius Jokūbas Brazys yra sukūręs spektaklius pagal Moljero „Mizantropą“, Šekspyro „Makbetą“, A. Čechovo „Žuvėdrą“, P. Šaferio „Equus“.
Pirkti bilietus: https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/teatras/premjera-storas-sasiuvinis-375853/
Vasario 18 d. 18.30 val.
JAROSLAVA PULINOVIČ
ELZĖS ŽEMĖ
Rež. POVILAS GAIDYS
PREMJERA 2017 05 12
PJESĖS AUTORĖ JAROSLAVA PULINOVIČ
IŠ RUSŲ KALBOS VERTĖ GINTARAS GRAJAUSKAS
REŽISIERIUS POVILAS GAIDYS
SCENOGRAFAS ARTŪRAS ŠIMONIS
KOMPOZITORIUS MARTYNAS BIALOBŽESKIS
REŽISIERIAUS ASISTENTĖ RASA NAUJOKIENĖ
VAIDINA:
ELZĖ ALEKSANDROVA – REGINA ŠALTENYTĖ
VASILIJUS IGNATJEVIČIUS – KĘSTUTIS MACIJAUSKAS
OLGA – RENATA IDZELYTĖ
DAŠA – TOMA GAILIUTĖ
MARINA – SIGUTĖ GAUDUŠYTĖ
VIKTORAS – DONATAS ŠVIRĖNAS
IZABELĖ – SIMONA ŠAKINYTĖ / KAMILĖ ANDRIUŠKAITĖ
ZINAIDA MICHAILOVNA – NIJOLĖ SABULYTĖ / NIJOLĖ NARIJAUSKAITĖ
TAISIJA PETROVNA – IRENA SIMONAITYTĖ
2.40 (SU PERTRAUKA)
Jaroslava Pulinovič (gim. 1987 m.) jauna rusų dramaturgė jau yra tapusi įvairiausių literatūrinių premijų laureatė („Kartos balsas“, „Debiutas“, „Eurazija“, „Auksinė kaukė“ ir kt.). Ji turi savo stilių, jos pjesės parašytos tarsi vienu įkvėpimu – sąžiningai ir karštai. „Pulinovič – vitalinės jėgos dramaturgė, gyvenimo jėgos, kurią ji kaskart atranda savo personažuose. Iš esmės tai – pilnaverčio gyvenimo troškimas – juos ir paverčia herojais“ – teigia rusų teatro kritikas Pavelas Rudnevas. Pagal dramaturgės pjeses statomi spektakliai Anglijoje, JAV, Lenkijoje, Estijoje, Ukrainoje ir daugelyje teatrų Rusijoje.
„Elzės žemė“ – tai tikra istorija, kurią autorei papasakojo jos močiutė. Visi pjesės herojai turi savo prototipus. Tai jaudinantis pasakojimas apie žmonių gyvenimą ir santykius nedideliame Sibiro kaime. Pjesės herojė Elzė – Rusijos vokietė, patyrusi nelengvą gyvenimą karo ir pokario metais, bet sulaukusi 76-erių pirmą kartą įsimyli. Jos išrinktasis Vasilijus – šviesus žmogus, geografijos mokytojas, pusę savo amžiaus mokiniams pasakojęs apie jūras ir kalnus, bet pats taip niekada jų ir nematęs. Dabar jie turi vienas kitą ir svajoja kartu keliauti po pasaulį, deja, viskas klostosi ne taip paprastai… Tai septyniasdešimtmečių Romeo ir Džiuljetos istorija, atrodytų neįtikėtina, bet reali.
2017 m. D. Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalyje Varėnoje spektaklis pelnė daugiausiai, net 4 apdovanojimus! Spektaklis pelnė „Žiūrovų spektaklio“ apdovanojimą. Geriausiu scenografu pripažintas Artūras Šimonis; Renata Idzelytė pelnė „Geriausios atraplanės aktorės“ nominaciją; „Geriausiu režisieriumi“ pripažintas Povilas Gaidys.
Pirkti bilietus: https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/teatras/jaroslava-pulinovic-elzes-zeme-375848/
Vasario 19 d. 12.00 val. ir 17.00 val.
H. CH. ANDERSEN
SNIEGO KARALIENĖ (7+)
Rež. PAULIUS TAMOLĖ
PREMJERA 2021 12 04
PAGAL H. CH. ANDERSEN PASAKĄ
REŽISIERIUS PAULIUS TAMOLĖ
DRAMATURGĖ VIRGINIJA RIMKAITĖ
SCENOGRAFĖ IR KOSTIUMŲ DAILININKĖ KRISTINA VOYTSEKHOVSKAYA
KOMPOZITORIAI: TADAS DEŠUKAS, CHRIS RUEBENS
ŠVIESŲ DAILININKAS JULIUS KURŠIS
VAIZDO PROJEKCIJŲ AUTORIUS ARTIS DZĒRVE
DAILININKĖ-TECHNOLOGĖ IRINA KOMISSAROVA
REŽISIERIAUS ASISTENTĖ RASA NAUJOKIENĖ
VAIDINA:
SNIEGO KARALIENĖ – EGLĖ JACKAITĖ
GERDA – SAMANTA PINAITYTĖ
KAJUS – JONAS BARANAUSKAS
MOČIUTĖ; ROŽIŲ KRŪMAS (BALSAS) – REGINA ARBAČIAUSKAITĖ
MOTERIŠKĖ – DIGNA KULIONYTĖ
VARNAS – VAIDAS JOČYS
PRINCAS; ELNIAS – JONAS VIRŠILAS
PRINCESĖ – KAROLINA KONTENYTĖ
PLĖŠIKĖ; VIŠTA – RENATA IDZELYTĖ
SUOMIŲ SENĖ – VIDA KOJELYTĖ
MOČIA (PLĖŠIKĖS MOTINA) – ARTŪRAS LEPIOCHINAS
KIPŠIUKAS 1; NARCIZAS; PLĖŠIKAS 1 – AURIMAS PINTULIS
KIPŠIUKAS 2; VĖDRYNAS; PLĖŠIKAS 2 – DONATAS STAKĖNAS
KIPŠIUKAS 3; VIJOKLIS; PLĖŠIKAS 3 – KAROLIS MAISKIS
2.10 (SU PERTRAUKA)
Viename mieste gyvena du geriausi draugai – Kajus ir Gerda. Jiems gera kartu leisti laiką, prižiūrėti visus metus žydinčią rožę, klausytis mylimos močiutės istorijų, net jei jos ir apie grėsmingąją Sniego karalienę. Kol vieną dieną Kajus dingsta ir niekas nežino kur. Žmonės įtaria blogiausia, tačiau Gerda negali susitaikyti su mintimi, kad jos mylimas draugas galėjo žūti. Tad ji pasiryžta leistis į pavojų bei stebuklų kupiną kelionę ir padaryti viską, kad surastų ir išgelbėtų savo mylimą bičiulį. Ji net neįtarė, kad draugą reikės gelbėti iš pačios Sniego karalienės nelaisvės…
Hansas Christianas Andersenas ne veltui tituluojamas pasakų karaliumi. „Sniego karalienė“ – vienas gražiausių ir giliausių jo kūrinių, visiems primenantis apie nepalaužiamą meilės ir gerumo galią.
„Nuo tada, kai Žemėje gyvena žmonės, yra ir istorijos. Istorijų yra pačių įvairiausių – nuo pasakojamų senovės urvų paveiksluose iki mažų pasakaičių prieš miegą vaikų kambariuose. Pasakojimai sudaro mūsų istoriją ir vadovauja ateičiai. Istorijos mus supa kiekvieną dieną: televizijoje, radijuje ar laikraščių naujienose. Biblijoje ir kitose religinėse knygose taip pat pilna įvairiausių istorijų. Mokytojai mokykloje dažnai būna pasakotojai ir pasakoja savų dalykų istorijas. Dainos pasakoja savas istorijas. Nuotraukos pasakoja istorijas. Spektakliai pasakoja istorijas.
Man į rankas pakliuvo H. Ch. Anderseno pasakų knyga, versta tiesiogiai iš danų kalbos (vert. Liudas Remeika). „Sniego karalienės“ originalą sudaro 7 atskiri pasakojimai, per kuriuos išgyvenami visi metų laikai. Taigi, pamirškime žiemą ar Kalėdas. Čia kalbama apie santykių atšalimą, susvetimėjimą tarp šeimos narių, draugų, artimųjų.
KODĖL KARTAIS TAIP ATSITINKA, KAD MŪSŲ ŠIRDYS IMA IR PAVIRSTA LEDO GABALĖLIU?
Pasakos yra galingos. Jos gali mokyti moralės, vertybių. Jos gali mokyti istorijos. Jos gali tapti tiesiog pramoga. Jos gali priversti mus juoktis. Didžioji pasakų vertybė ir nauda yra tai, kad jos sujungia žmones tarpusavyje“, – pastebi spektaklio režisierius Paulius Tamolė.
Pirkti bilietus: https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/teatras/h-ch-andersen-sniego-karaliene-375849/
Vasario 24 d. 18.30 val.
AUGUST STRINDBERG
TĖVAS
Rež. MĀRA ĶIMELE
Premjera 2016 09 13
2 dalių drama
PJESĖS AUTORIUS AUGUST STRINDBERG
IŠ ŠVEDŲ KALBOS VERTĖ EUGENIJA STRAVINSKIENĖ
REŽISIERĖ MĀRA ĶIMELE
SCENOGRAFAS REINIS SUHANOVS
KOSTIUMŲ DIZAINERĖ BAIBA LITINA
ŠVIESŲ DAILININKAS MANTVYDAS POŠKUS
REŽISIERĖS PADĖJĖJAS VAIDAS JOČYS
VAIDINA:
ROTMISTRAS – DARIUS MEŠKAUSKAS
LAURA – ALDONA BENDORIŪTĖ
BERTA – KAROLINA KONTENYTĖ
JUNAS – IGORIS REKLAITIS
PONIA ALVING – JŪRATĖ JANKAUSKAITĖ
MARGRET – NIJOLĖ SABULYTĖ
DAKTARAS ESTERMAKAS – VAIDAS JOČYS
NOIDAS – MARIUS PAŽERECKAS
EMA – RADVILĖ BRONUŠAITĖ
2.30 (SU PERTRAUKA)
Kaip žmonės, kadaise neabejotinai mylėję vienas kitą, pasirengę atiduoti į kito rankas savo gyvenimą, pamažu ima tolti vienas nuo kito? Kokiu būdu tie, regis, nedideli ir nesvarbūs skirtumai, kiek kitoks požiūris į pasaulį, staiga tampa esmine kliūtimi susikalbėjimui? Kodėl tie, kurie mylėjo vienas kitą, nutolsta, užsidaro savo privačiuose pasaulėliuose, o meilę pamažu pakeičia iš pradžių abejingumas, o paskui ir atvira neapykanta? Kaip mes išmokstame to baisaus meno vienas kitą iš lėto nuodyti tylia pagieža, o paskui apskritai paskelbiame vienas kitam ir visai atvirą negailestingą karą? Kodėl mylimieji nustoja mylėti?
Strindbergas savo pjesėje tiksliai ir negailestingai analizuoja paskutiniąją šios nepastebimos transformacijos fazę – baisią savo nenumaldomai augančią neapykantą.
Augustas Strindbergas (1849–1912) – švedų rašytojas bei dramaturgas, viena svarbiausių teatro figūrų pasaulyje, pelnytai laikomas moderniojo teatro pradininku.
A. Strindbergas – neįtikėtinai spalvinga ir įvairiapusiška asmenybė. Strindbergas ne tik kūrė romanus bei dramas – jo raštų rinkinį sudaro 72 tomai. Jis studijavo kinų kalbą, rašė orientalistikos, lingvistikos, etnografijos, istorijos, biologijos, astronomijos, astrofizikos, matematikos mokslinius darbus.
Anuometinę Švedijos visuomenę Strindbergo kūryba gerokai piktino. Aštrios temos, moderni kalba, požiūrio naujumas – visai ne tai, ko laukia tradicinė pramogaujanti publika. Net garsioji „Freken Julija“ Švedijoje buvo pastatyta tik praėjus dvidešimčiai metų po jos sukūrimo.
Psichologinę dramą „Tėvas“ Augustas Strindbergas parašė 1887 metais – likus vos metams iki autobiografiniais motyvais sukurto atviro ir skaudaus romano „Pamišėlio išpažintis“ pasirodymo.
Latvių režisierė Mara Kimelė – viena žinomiausių Latvijos teatro figūrų. 1969 m. baigė A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje, A. Efroso mokinė. 1969–1989 m. Valmieros dramos teatro režisierė. 1975–1993 m. dėstė aktoriaus meistriškumą ir režisūrą Latvijos Jazepo Vytuolio konservatorijoje Rygoje (nuo 1991 m. Latvijos Jazepo Vytuolio muzikos akademija), nuo 1996 m. – Latvijos kultūros akademijoje Rygoje. 1990–1993 m. teatro „Kabata“ Rygoje, 1994–1996 m. ir nuo 2003 m. Naujojo Rygos teatro režisierė. Klaipėdos dramos teatre Mara Kimelė 2012 m. yra pastačiusi P. U. Enkvisto (P. O. Enquist) psichologinę dramą „Lūšies valanda“.
Pirkti bilietus: https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/teatras/august-strindberg-tevas-375850/
Vasario 25 d. 18.30 val.
MILAN MARKOVIĆ MATTHIS
LABAS RYTAS, PONE TRIUŠI (16+)
Rež. MARIUS PAŽERECKAS
PREMJERA 2017 11 29
1 DALIES GROTESKAS
PJESĖS AUTORIUS MILAN MARKOVIĆ MATTHIS
IŠ ANGLŲ KALBOS VERTĖ MARIJA KOBYLSKAJA
REŽISIERIUS MARIUS PAŽERECKAS
KOSTIUMŲ DIZAINERĖ ANA ROMANOVA
MUZIKOS AUTORIUS EDVINAS VASILJEVAS
VAIZDO PROJEKCIJŲ AUTORIUS TOMAS JURGINAS
ŠVIESŲ DAILININKAS STASYS JAMANTAS
REŽISIERIAUS ASISTENTAS VAIDAS JOČYS
VAIDINA:
PONAS TRIUŠIS – MIKALOJUS URBONAS
JOVANAS – JONAS BARANAUSKAS
GYDYTOJAS NR. VIENAS – VAIDAS JOČYS
MIRA / LAPĖ – KAMILĖ ANDRIUŠKAITĖ
TĖTIS / PETARAS – KAZIMIERAS ŽVINKLYS
MAMA / PAGYVENUSI MOTERIS – SIGUTĖ GAUDUŠYTĖ
Nr.DU / SLAUGAS / LOKYS / ŠEFAS – KAROLIS MAISKIS
1.30 (BE PERTRAUKOS)
SPEKTAKLIO METU YRA NAUDOJAMI „STROBE“ ŽIBINTAI
„Labas rytas, pone Triuši“ – tai rinkos sąlygojamų šiuolaikinio meno ir visuomenės kritika, tai narcisistinių fantazijų analizė, istorija apie tarpgalaktinę draugystę, apie Budą ir drugelį, apie mažą paukštelį, nutūpusį ant peties, apie šunis, kates ir delfinus… (Milan Marković Matthis)
Tai pjesė apie modernios vartotojiškos visuomenės šizofreniją. Spektaklis apie jauną žmogų, nusivylusį vartotojiška „pirk arba mirk“ visuomene, kurioje jis bando išgyventi. Vartotojų visuomenė prieš Asmenybę. Asmenybė prieš Vartotojų visuomenę. Vyriškumas prieš Moteriškumą. Moteriškumas prieš Vyriškumą. Laisvė prieš Stigmatizaciją. Stigmatizacija prieš Laisvę. Beprotybė prieš Gydymą. Gydymas prieš Beprotybę. Beprotybė prieš Keistenybę… Užburtas ratas… Iš pirmo žvilgsnio atrodo neįmanoma ištrūkti iš šio labirinto. Bet tik iš pirmo žvilgsnio. Giliau įnikus į šią istoriją, paaiškėja vienas dalykas: tai drama, kurios esminis konfliktas yra senas kaip pasaulis. Tai konfliktas tarp atsakomybės ir laisvės. Kalbant teatriniais terminais – tarp meilės ir pareigos. Šioje dramoje bandoma prisitaikyti prie mus supančio pasaulio taisyklių. Ši drama – tarsi vadovėlis, kuriame aprašytos žaidimo taisyklės tuomet, kai žaidimas virsta gyvenimu. Tikru gyvenimu.
Pjesės autorius yra jaunas ir jau tarptautinį pripažinimą pelnęs serbų dramaturgas, rašytojas ir atlikėjas Milan Marković, gimęs 1978 m. Belgrade, gyvenantis Švedijoje, Malmėje. Jo darbai didžiuosiuose nacionaliniuose Kroatijos, Slovėnijos, Serbijos, Italijos teatruose ir nepriklausomoje scenoje demonstruoja svarbius jo meninės veiklos aspektus. Pagal jo dramaturgiją pastatyti spektakliai Danijoje ir Vokietijoje. Jis yra aktyvus „FyraBen“ narys.
Pirkti bilietus: https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/teatras/milan-markovi-matthis-labas-rytas-pone-triusi-375851/
Vasario 26 d. 17.00 val.
LARS NORÉN
DEMONAI
Rež. DARIUS RABAŠAUSKAS
PREMJERA 2020 02 28
REŽISIERIUS DARIUS RABAŠAUSKAS
SCENOGRAFĖ, KOSTIUMŲ DAILININKĖ LAURA LUIŠAITYTĖ
KOMPOZITORIUS JONAS JURKŪNAS
ŠVIESŲ DAILININKAS DARIUS MALINAUSKAS
IŠ ŠVEDŲ KALBOS VERTĖ RASA BARANAUSKIENĖ
REŽISIERIAUS ASISTENTAS VAIDAS JOČYS
SPEKTAKLIO MUZIKOS ĮRAŠE DAINUOJA KRISTINA ŽALDOKAITĖ
VAIDINA:
KATARINA – TOMA GAILIUTĖ
FRANKAS – JONAS BARANAUSKAS
JENA – JUSTINA VANŽODYTĖ
TOMAS – VAIDAS JOČYS
2.35 (SU PERTRAUKA)
SPEKTAKLIO METU YRA NAUDOJAMI „STROBE“ ŽIBINTAI
Šiuolaikinio švedų dramaturgo Larso Noréno pjesė „Demonai“ – negailestingai atvira ir su nemenka absurdo humoro doze. Veiksmas vyksta puikiai įrengtame bute. Scenoje keturi trisdešimties metų žmonės – dvi susituokusios poros, gyvenančios tame pačiame daugiabutyje. Už klestinčio pasiturinčių šeimų fasado – lėta ir neišvengiama katastrofa, kuri vyksta kasdien. Ne veltui L. Norénas dažnai gretinamas su Strindbergu – jo „Demonai“ yra apie tą patį žmogiškąjį paradoksą: sugebėjimą (ir net slaptą vidinį norą) kito, artimo ir gal net tebemylimo žmogaus, gyvenimą paversti pragaru.
Spektaklio režisierius Darius Rabašauskas: „Tai nėra tradicinė santykių aiškinimosi pjesė. Santuoka čia – tik aplinkybė, situacija. Svarbi, bet ne vienintelė įmanoma. Tad ir spektaklis bus labiau apie instinktus, vidinę jėgą: valdančią, kuriančią ir griaunančią. Būtent apie jėgą, apie demoną. Ir jeigu demonui veikti reikia žmogaus kaip kuriančios būtybės, tai pradžios arba pabaigos jėga glūdi būtent žmoguje. Bandome kalbėti apie jausmo (pajautimo) badą, vis labiau atbunkančius pojūčius, kuriems reikia vis ekstremalesnių potyrių. Apie vis aštresnio pajautimo paieškas, vis aštresnį dirgiklį, kuris leistų jausti gyvybę, jausti, kad gyveni. Vis aštresnio dirgiklio poreikį ir vis alkanesnius individus. Būtent badas, bado būsena lemia instinkto viršenybę, dominavimą. Nes personažai nieko nesiaiškina. Dominuoja „noriu“, „geidžiu“, „trokštu“. Ši bado būsena – išeities situacija, mes joje gyvename, nuo to atsispiria spektaklis. Ekstremalumas čia pasiekiamas per kitą žmogų, jo kankinimą. Ir savęs tuo pačiu metu. Skausmas – tikriausias gyvybės požymis. Kada skauda, jauti.“
Pirkti bilietus: https://www.bilietai.lt/lit/renginiai/teatras/lars-noren-demonai-375852/
Daugiau informacijos: www.kdt.lt
