Muziejus rengia vakarą „Ieva Simonaitytė klaipėdiškių prisiminimuose, nuotraukose, laiškuose“
Sausio 26 d. 17 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) rengiamas rašytojos Ievos Simonaitytės 126-osioms gimimo metinėms skirtas vakaras „Ieva Simonaitytė klaipėdiškių prisiminimuose, nuotraukose, laiškuose“. Ta proga bus pristatoma archyvinė medžiaga, dalinamasi gyvais prisiminimais apie rašytojos gyvenimą, skambės pajūrio grožio įkvėptos eilės.
Dana Česnulevičiūtė, Klaipėdos universiteto bibliotekoje įkurto Mažosios Lietuvos archyvo darbuotoja, tyrinėjanti išeivijoje gyvenusio klaipėdiškio Anso Lymanto fondą, pakomentuos 2001 m. į biblioteką patekusius ir plačiau nepublikuotus rankraščius, kurie suteikia naujų žinių apie I. Simonaitytę. Išeivijos lietuvius į kultūrinę veiklą telkęs A. Lymantas buvo atkurto lietuvininkų laikraščio „Keleivis“ ir naujo laikraščio „Lietuvos pajūris“ rengėjas.
Ne mažiau įdomūs ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje saugomi laiškai, liudijantys I. Simonaitytės ryšius su iš tremties grįžusio kultūros veikėjo Tautvydo Brako šeima, kurią ji priglaudė savo namuose. Žinomo klaipėdiškio dailininko Adomo Brako vyresnysis sūnus vėliau rūpinosi rašytojos palikimo išsaugojimu. Pasak muziejininko Sauliaus Karaliaus, susirašinėjimas charakterizuoja, kokia buvo I. Simonaitytė ir kaip ji globojo savo kraštiečius lietuvininkus.
Gyvais prisiminimais apie šio krašto metraštininkę dalinsis veikli lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ narė, I. Simonaitytės pusseserė iš tėvo pusės Jūratė Stubraitė. Rašytoja palaikė artimus ryšius su tėvo pusės giminėmis, lankė senelių ir prosenelių kapus Lankupių kaimo evangelikų liuteronų senosiose kapinėse.
I. Simonaitytės apsilankymus savo tėvų namuose menanti Mažosios Lietuvos enciklopedijos talkininkė Ieva Toleikytė-Biržienė prisimena kaip garbinga viešnia besisvečiuodama domėjosi krašto istorija. Rašytoja artimai bendravo su Ievos mama Ana Dovilaite-Toleikiene, kurios papasakotos nuotaikingos praeities istorijos sugulė skaitytojų pamėgtose knygose. I. Simonaitytės viešnages pas Toleikius mena ir 2008 m. spaudai parengtas tėvo, visuomenės ir kultūros veikėjo, bankininko Martyno Toleikio, dienoraštis.
I. Simonaitytė savo kūryboje vaizdavo Klaipėdos krašto žmones, aplinką, kurioje pati užaugo. Pagal mamos Ėtmės papasakotą kelių kartų giminės istoriją gimė Mažosios Lietuvos epu tituluojamas romanas „Aukštujų Šimonių likimas“ (1935), už kurį rašytoja apdovanota Lietuvos valstybine literatūros premija. Savo vaikystę be tėvo, su motina Ėtme ji aprašė autobiografinės trilogijos pirmojoje knygoje „… o buvo taip“ (1960). Čia minima I. Simonaitytės jauniausia ir mylimiausia teta Madlikė, vėliau tapusi Skrandiene. Skrandžių gyvenimo istoriją renginyje prisimins Erika Borodkinienė-Grubert, kurios tėvas Heinz Vili Grubert buvo įvaikintas šioje šeimoje.
Rašytojos pagerbimo vakare savo kūryba dalinsis Ievos Simonaitytės literatūrinės premijos laureatė, poetė, rašytoja, dailininkė Daiva Molytė-Lukauskienė, garbingą apdovanojimą pelniusi du kartus (2014 m. už eilėraščių rinkinį „Baltojo kiro giesmynai“, 2022 m. už poezijos knygą „Kaligrafijos eskizai“).
NUOTRAUKA: Du seni pažįstami – Ieva Simonaitytė ir Martynas Kavolis. Įrašas nuotraukos reverse: „Rašytoja Ieva Simonaitytė ir aš prie Vanagų Bažnyčios 1976 metais“. Fotografavo Domas Kaunas / Nuotrauka iš KU bibliotekos Mažosios Lietuvos archyvo
