Klaipėdos galerijoje – Lino Spurgos (jaunesniojo) paroda „Raidės forma“
Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus Klaipėdos galerijoje (Bažnyčių g. 6) spalio 27 d. (ketvirtadienį) 17:30 val. atidaroma personalinė kaligrafo Lino Spurgos (jaunesniojo) kaligrafijos darbų paroda „Raidės forma“.
Ši paroda yra apmąstymas apie tai, kas yra kaligrafija, tyrinėjant jos apibrėžimus ir persvarstant įprastą jos suvokimą. Tai iš šių apmąstymų atsiradusių technikų ir kūrinių apžvalga ir refleksija. Ekspozicijoje menininkas bando apčiuopti efemerišką kaligrafijos prigimtį, popieriaus lape perteikdamas nenuspėjamas ir nepaklusnias raidžių formas, atsisakydamas tipografinių ir šrifto dizaino aiškumo ir perskaitomumo kategorijų. Taip peržengiama formalaus dailyraščio riba, už kurios tekstą nebe skaitome, bet matome. O stebimos raidžių formos pasakoja visai ką kitą, nei kalbà.
Kaligrafija apibrėžiama įvairiai, bet visi apibrėžimai turi trūkumų. Kai kuriems tai „gražaus rašymo menas, dailyraštis“, bet kas yra grožis, rašymas ir menas? Skirtingai aiškindami šiuos žodžius kaligrafija laikysime tik viduramžių rankraščius arba tik grafičius, arba ketvirtoko dailyraštį. Kaligrafija yra „rašymas plunksna“ ar jos atitikmeniu, bet jei plunksna parašytos negražios raidės, ar tai kaligrafija? „Aukštoji rašymo ranka forma“, bet kaip išsiaiškinti, kas yra „aukštoji“? Senovėje pakuroms panaudoti laiškai, parašyti mums šiandien neįvaldomu dailyraščiu, jų autoriams neatrodė aukštos kaligrafinės vertės. Ir galiausiai – „rašymas, kaip menas“, bet taip apibrėžiant kaligrafiją, neaišku, koks istorinių šriftų, tokių kaip gotiškasis ar kursyvas, vaidmuo rašyme ir ar jie apskritai reikalingi norint rašto meną vadinti kaligrafija.
Šiuolaikinė kaligrafija atsakymus semiasi iš visų šių apibūdinimų, bet nė vienas iš jų nėra pagrindinis. Ji nuolat kinta, yra dinamiška ir todėl išlieka įdomi. Bet kartais dėl to ji tampa neaiški, nepritaikoma ar užmirštama. Visgi, tai suteikia jai laisvės būti savita, ypač pasitelkiant vieną esminių jos bruožų – klaidingumą. Kad ir kokie tobuli pasirodytų viduramžių rankraščiai ar šiuolaikinių kaligrafijos meistrų darbai, skirtingai nuo šrifto dizaino ar tiražinės spaudos, juose niekada nerastume dviejų identiškų raidžių. Toks klaidingumas šioje parodoje yra paverstas technika. Užuot bandžius tobulai parašyti tekstą (ką gali pasiūlyti tipografija), čia stengiamasi kiekvieną paklaidą paversti savybe, atsiradusius trūkumus dar labiau pabrėžti ir sukurti naujas, iki šiol nematytas raidžių formas, jų tarpusavio santykius ir stilius.
Linas Spurga (jaunesnysis), g. 1992, yra kaligrafas, grafikos dizaineris ir dėstytojas, mokslus baigęs VDA Grafikos katedroje. Kaligrafijos kūrybinėje praktikoje užsiima netradiciniu, eksperimentiniu rašymu, neįprastų įrankių naudojimu, domisi kaligrafijos istorija ir filosofija. Dirbdamas kaligrafijos srityje, yra rašęs butafornius laiškus HBO televizijos serialui „Jekaterina Didžioji“ (Catherine the Great, 2018), kūręs XVIII a. karaimų vestuvių liudijimo kopiją (2019), rašęs kaligrafijas MO Muziejaus Didžiajai parodai „Kodėl taip sunku mylėti?“, kuruotai menininkės Saskios Boddekės ir režisieriaus Peterio Greenaway’aus (2020). Grafikos dizaino srityje yra sukūręs vizualinį identitetą festivaliui Poetinis Druskininkų ruduo (2019–2021), kuria viršelius RARA leidyklai, dirba šrifto dizaino srityje. 2017–2022 m. dirbo Vilniaus dizaino kolegijoje, kur dėstė Tipografijos ir šrifto dalyką ir buvo bakalauro diplominių darbų vadovas. Nuo 2015 m. veda kaligrafijos kūrybines dirbtuves, 2019–2020 m. vedė kassavaitinius kaligrafijos kursus „Brūkšt“ Užupio meno inkubatoriuje, Vilniuje. 2020 m. LR Kultūros ministerijos suteiktas Meno kūrėjo statusas, nuo 2021 m. – Lietuvos dizaino asociacijos (LDA) ir Lietuvos autorinių teisių gynimo asociacijos (LATGA) narys. 2022 metais gavo Lietuvos kultūros tarybos teikiamą individualią stipendiją.
Koordinatorė – Rosana Lukauskaitė.
Galerijos darbo laikas: II–V – 10:00–18:00, VI – 11:00–16:00
Paroda vyks iki lapkričio 26 d.
