Šiuolaikinės muzikos festivalis „Permainų muzika“ pristato paskutinę koncertinę programą „Kutavičius ir mokiniai“. Koncertas skiriamas iškilaus lietuvių kūrėjo ir pedagogo Broniaus Kutavičius gimimo sukakčiai. Programą rengia Mindaugo Bačkaus vadovaujamas Klaipėdos kamerinis orkestras kartu su kompozitoriaus ir dirigento Vykinto Baltako vadovaujamu šiuolaikinės muzikos kolektyvu „Lietuvos ansamblių tinklu“ ir solistu trimitininku Laurynu Lape. Į koncertą „Kutavičius ir mokiniai“ klausytojai kviečiami spalio 6 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje.
Lietuvių kultūros autoritetas
Prieš metus Anapilin išėjęs kompozitorius B. Kutavičius yra žinomas ne tik dėl unikalių kūrybinių vizijų, nuolatinio bendradarbiavimo su įvairiais muzikos kolektyvais bei įvairių meno sričių asmenybėmis, bet ir dėl savo didelės įtakos jaunesnei lietuvių kompozitorių kartai. Daug pastarosios kartos atstovų buvo jo mokiniai Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje arba savarankiškai mokėsi, ieškojo savojo braižo studijuodami partitūras, klausydamiesi B. Kutavičiaus kūrinių.
B. Kutavičius XX a. aštunto dešimtmečio pradžioje pelnė pripažinimą ir populiarumą kaip unikalios, įkvepiančios vaizduotės menininkas. Netrukus jis tapo žinomas ir artimiausių Europos šalių menininkų bendruomenėse.
Itin simboliškai būsimoje koncertinėje programoje nuskambės B. Kutavičiaus kūrinys „Praeities laikrodžiai II“, parašytas dideliam instrumentiniam ansambliui ir išreiškiantis multikultūrinės kompozitoriaus aspiracijas. Pasak muzikologo Lino Paulauskio, šio kūrinio formą bei plėtotę persmelkia metaforizuotas japoniškų sodų įvaizdis.
Trys skirtingi kūrybos būdai
„Dainuojančios revoliucijos“ laikotarpiu B. Kutavičiaus muzika išplito po pasaulį ir dar plačiau suskambėjo atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę. Šiuos įvykius patvirtina B. Kutavičiaus mokinys M. K. Čiurlionio menų mokykloje – kompozitorius, multimedijų menininkas Šarūnas Nakas. „Tai, ką daro B. Kutavičius, nėra vien muzika. Tai – dalykai, kuriuos galima įjungti į gyvenimą. Ši muzika keičia mūsų mąstymą, skatina tobulėti. Suvokti, kad darbo, įdėto į šios partitūros realizavimą, dėka prasmingai gyveni, nes tos pastangos kompensuoja vertybių ilgesį. Mums tai – kryptis, kaip reikia gyventi, gyvenimo ir bendravimo būdas“, – sakė Š. Nakas.
Koncerte „Kutavičius ir mokiniai“ bus atliktas vienas populiariausių Š. Nako kūrinių „Aporija“ 13 instrumentų. Aporija (graik. aporos – be perėjimo, be išeities) – tiesos atskleidimo sunkumai, sutrikimas ir nuostaba, susidūrus su painiais gyvenimo ir visatos galvosūkiais. Tai multiansamblinis kūrinys, kuriame atlikėjai suskirstyti į 3 savarankiškai grojančias grupes, jų grojama muzika simbolizuoja „natūralų“, „dirbtinį“ ir „tradicinį“ kūrybos būdus.
Naujos muzikos formos
Koncertui diriguosiantis V. Baltakas taip pat yra B. Kutavičiaus mokinys ir programoje pristatys kompozitoriui dedikuotą savo kūrinį „Cladi III“. Anotacijoje autorius rašo: „Mane pastaruoju metu domina paklaidos muzikoje galimybė – tam tikras struktūros atvirumas, galintis kūriniui suteikti naujų sąskambių, atverti nelauktas muzikines situacijas ir sutelkti dėmesį į žaidimą, o ne vien tikslią realizaciją. Todėl pastaruoju metu savo kūriniuose ieškau atviros formos ir naujų interakcijos būdų. Šiame kūrinyje savo tikslų siekiu desinchronizuodamas instrumentininkų partijas, palikdamas tik specifinius sankirtos taškus ir taip atverdamas galimybę muzikantams stipriau reaguoti ir veikti vieniems kitus. Elektronika šias linijas sujungia ir išplečia erdvėje“.
Klausytojai programoje išgirs dar vieną opusą – buvusios B. Kutavičiaus mokinės Justės Janulytės kompoziciją styginiams „Circle for a Square“. Apie savo kūrinį autorė rašo: „Erdvinė pusvalandžio kompozicija specialiai skirta atlikimui atviroje erdvėje, aikštėje. Iš čia kilo ir pavadinime slypintis žodžių žaismas: square anglų kalboje reiškia ir aikštę, ir kvadratą, geometrinę figūrą, kaip ir ratas. Taigi, „ratas aikštei / kvadratui“. Fiziškai paveikus kūrinys atspindi erdvės ir atstumo fenomeną. Banguojantis 4 styginių kvartetų garsas nuolat sukasi ratu, o atskirų narių partijos, iš pradžių dengiančios viena kitą, pamažu atsiskiria ir išsiskleidžia tarsi gėlės žiedas, hipnotišku skambesiu užpildant visą erdvę“.
Įkvėpė religiniai motyvai
Koncerte suskambės dar vienos B. Kutavičiaus mokinės kompozitorės Onutės Narbutaitės „Melodija Alyvų sode“ dviem styginių kvartetams ir trimitui. Pasak autorės, „pavadinime slypi aliuzija į paskutinę Kristaus maldą Alyvų kalne. Šios muzikos atsiradimą lydėjo įvairūs tekstai. Tarp jų – Naujasis Testamentas ir Rainerio Maria Rilkes eilėraštis „Alyvų Sodas“. Galvojau apie tuos žodžius, Johanną Sebastianą Bachą, apie kai kuriuos matytus ir įsivaizduojamus peizažus, apie kai kuriuos labai asmeniškus patyrimus. Neturėjau tikslo iliustruoti garsais tų refleksijų, tai buvo tiesiog inspiracija. Postūmis giesmei. Ši muzika – tai bandymas dainuoti. Gal kilęs iš desperacijos, bet – vilties žingsnis“.
Kūrinio „Melodija Alyvų sode“ solo partiją gros trimitininkas Laurynas Lapė, profesines studijas pradėjęs Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje. Dabar jis yra Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro artistas, atliekantis įvairių stilių muziką.
Šiuolaikinės muzikos festivalį „Permainų muzika“ užbaigsianti B. Kutavičiui skirta programa skambės spalio 6 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje.
