KU Sveikatos mokslų fakulteto tyrėjų komanda gavo Bioetikos komisijos leidimą pradėti pacientų, kurie kenčia dėl nuolatinio galvos svaigimo, mokslinį tyrimą.
Tyrimo iniciatorius – Viktoras Simanavičius, KU Sveikatos mokslų fakulteto Holistinės medicinos ir reabilitacijos katedros dėstytojas, kineziterapeutas. Tyrimas bus atliekamas bendradarbiaujant su Klaipėdos respublikinės ligoninės gydytojais-otorinolaringologais Marija Lebedeva ir Dainiumi Guzevičiumi. Planuojama, jog komandos darbas su pacientais truks ketverius metus. Tyrėjų siekis surinkti 200 nuo šio sutrikimo kenčiančių žmonių grupę. Su pirmuoju dešimtuku jau dirbama nuo š. m. birželio.
Viktoras Simanavičius sako, tyrimo idėją parsivežęs iš Skandinavijos, kur šis sveikatos sutrikimas vertinamas labai rimtai ir medicininėje praktikoje traktuojamas kaip sveikatos sutrikimas, smarkiai komplikuojantis kasdienį pacientų gyvenimą. Ten jau seniai bandomos įvairios priemonės pacientų daliai palengvinti – nuo medicininių preparatų iki kineziterapijos metodų taikymo. KU prasidedančio tyrimo tikslas – įvertinus paciento būklę, jam parinkti ir taikyti reabilitacijos programą, stebėti ir aprašyti jų poveikį tiriamųjų fizinei sveikatai. Apibendrinta tyrimo medžiaga turėtų tapti gairėmis mūsų šalies medikams ir kineziterapijos specialistams, dirbantiems su nuolatiniu galvos svaiguliu besiskundžiančiais pacientais.
Kas slepiasi už sąvokos „galvos svaigimas“?
Medicininė statistika rodo, jog 20 procentų žmonių bent kartą gyvenime skundėsi galvos svaigimu. Jį gali sukelti aibė skirtingų priežasčių, pradedant stresu, nuovargiu, mažakraujyste ar padidėjusiu kraujospūdžiu, baigiant tokiomis būklėmis kaip pusiausvyros nervo uždegimas, vidinės ausies kristalų iškritimas arba senatvinis vestibulinės funkcijos nusilpimas. Svaigimo priežastimi gali būti augliai smegenyse ar insultas. Tačiau svaigulys gali būti ne tik ligos simptomas, bet ir prastos savijautos priežastis, turintis savų pasekmių – pacientams sukelia depresijas, silpnina jėgas, mažina darbingumą. Neaiškios kilmės svaigimas šiandienos technologijų pasaulyje sudaro 10 proc. visų atvejų.
Šis sutrikimas neatpažintas klaidžiojo daug metų ir tik visai neseniai pasaulinis otoneurologų kongresas vieningai sutarė dėl šios ligos diagnostikos ir gydymo. Ankščiau jis vadintas subjektyviu svaigimu, fobiniu vertigo, judėjimo erdvėje diskomfortu, vizualiniu vertigo, o pacientai buvo nurašomi psichiatrams, dabar ši būklė vadinama koduotu pavadinimu PPPD (persistuojantis posturalinis percepcinis svaigimas). Tai yra sudėtingas ir iki galo neišaiškintas galvos smegenų erdvės suvokimo funkcijos susilpnėjimas, lyg būtų „išsiderinusi“ nervų sistemos veikla. Sutrikimo diagnostikai dar nėra tam skirto testo ar tyrimo, gydytojas diagnozę nustato remdamasis vien tik žmogaus pasakojimu ir atmesdamas kitas priežastis.
Anot Viktoro Simanavičiaus, pacientui pasiseks, jeigu tokį gydytoją Lietuvoje jis suras. „Tradicinis paciento kelias mūsų šalyje būna maždaug toks: dėl galvos svaigimo žmogus kreipiasi į šeimos gydytoją, aplanko visus paskirtus specialistus, jam atliekami visi reikalingi kraujo, kaklo kraujagyslių, galvos tyrimai ir jų atsakymai yra geri. Kuris nors iš besikreipusiųjų galbūt net atliks reabilitologo ar kineziterapeuto paskirtas programas, išbandys alternatyvius gydymo būdus, vartos kraujotaką gerinančius receptinius ar nereceptinius preparatus, nuvyks konsultacijoms į Kauną ar į Vilnių ir visur išgirs tą patį verdiktą – „jums nieko nėra“, nors galva ir toliau svaigs. Dešimtadaliui pacientų galvos svaigimo priežastis taip ir lieka neišaiškinta ir jam teks nuolat gyventi nesvarumo būklėje, nors skyrus tinkamą gydymą, pritaikius vestibulinės kineziterapijos ar elgesio terapijos metodus, žmogui būtų galima smarkiai palengvinti gyvenimą“,- sako kineziterapeutas.
Kokių pacientų ieško tyrėjai?
Jeigu jums būdingi šie trys kriterijai, arba jaučiate „kažką panašaus“, šis tyrimas galbūt galėtų tapti šviesa jūsų problemos tunelio gale:
- Svaigulį, svaigimą, nestabilumą, bangavimą, „nešiojimą“ jaučiate kasdien arba beveik kasdien ne mažiau nei 3 mėnesius. Simptomai silpnėja ar stiprėja, bet išlieka visą dieną: ryte savijauta geresnė, vakarop ji ima blogėti.
- Svaigulys jaučiamas sėdint, stovint ar einant, nors simptomų niekas neprovokuoja. Blogesnė savijauta, jeigu aplinkoje yra judančių dirgiklių (važiuojant automobiliu, autobusu, traukiniu), būnant šalia judančių objektų arba į juos žiūrint, esant parduotuvėje ar žiūrint į margą aplinką.
- Gyvenime buvo stipraus galvos svaigimo priežasčių (vestibulinis neuronitas, gerybinis pozicinis svaigimas, didelis stresas, kiti vestibuliniai susirgimai, neurologinės ligos), visa tai dažniau būdinga jautresniems, dirgliems žmonėms, linkusiems į nerimą, panikos atakas, depresiją.
Kur kreiptis, norint dalyvauti tyrime?
Viktoro Simanavičiaus teigimu, potencialaus tyrimo dalyvio kelias turėtų prasidėti nuo šeimos gydytojo, kuris skirtų siuntimą otoneurologo konsultacijai, konkrečiu atveju PPPD diagnozės patvirtinimui reikėtų registruotis pas gyd. Mariją Lebedevą, Klaipėdos respublikinės ligoninės konsultacinėje poliklinikoje. Po gydytojos vertinimo pacientai bus nukreipti kineziterapijos specialistų tyrimams bei konsultacijai.
Daugiau informacijos apie tyrimą: Viktoras Simanavičius, KU Sveikatos mokslų fakulteto Holistinės medicinos ir reabilitacijos katedros dėstytojas, projekto vadovas, tel. 8 687 96964
KU nuotr. (asociatyvi) KU prasidedančio tyrimo tikslas – įvertinus paciento būklę, jam parinkti ir taikyti reabilitacijos programą
