Klaipėdos etnokultūros centras kviečia aplankyti parodą – „Sakralumo jungtys. Kalviškoji kryždirbystė ir šiaudiniai sodai“ (Klaipėdos etnokultūros centro salė, Daržų g. 10). Atidaryta I–V 09–18 val. Paroda veiks iki š. m. rugsėjo 15 d. Ateikite ir išvyskite šiaudų lengvumo bei solidaus metalo nematytą bendrystę. Vaizdas magiškas! Kviečiame susipažinti artimiau su šiomis unikaliomis tradicijomis.
Kaltiniai kryžiai ir saulutės – tai mažosios architektūros paminklų viršūnės, atskleidžiančios tradicinių saulučių vizualinį grožį, formų įvairovę, jose simboliškai užkoduotą prasmę. Kalviškoji kryždirbystė – neatsiejama dalis Lietuvos kryždirbystės meno, kurį prieš dvidešimt metų UNESCO įtraukė į Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrų sąrašą. Parodoje, kuri Klaipėdos etnokultūros centre veiks iki rugsėjo pradžios, galima išvysti visą šiuolaikinės kalviškosios kryždirbystės Lietuvoje įvairovę, atstovaujamą žymiausių Lietuvos kalvių iš visų etnografinių Lietuvos regionų.
Paroda suformuota iš kūrinių, sukurtų meninės kalvystės kūrybinėse stovyklose Užventyje ir klaipėdiškio G. Černiausko darbų. Eksponuojamos 34 geležinių kryžių viršūnės. Autoriai: A. Degė, R. Gudaitis, A. Sodaitis, S. Špukas (Radviliškis), R. Grekavičius (Kaunas), A. Janulis (Ukmergė), A. Jukumas (Klaipėda), J. Kavaliauskas (Druskininkai), S. Kronis (Panevėžys), E. Latėnas (Vilnius), V. Mikuckis, Č. Pečetauskas, E. Sinkevičius (Mažeikiai), T. Pacaitis (Lazdijai), E. Pokvytis (Plungė), E. Rimkūnas, V. Slavinskas (Telšiai), D. Vilius (Šilutė), E. Vronskis (Daugpilis, Latvija) ir G. Černiauskas (Klaipėda). Vieni jų artimai seka senąją tradiciją, kiti ją interpretuoja kiek laisviau. Kalviškosios kryždirbystės tradicija, lietuviui yra ne tik religinio, bet ir tautinio tapatumo išraiška.
Šiaudų sodai – viena lietuvių paprotinės liaudies dailės rūšių. Tai tūriniai griežtos geometrinės formos dirbiniai, turintys estetinę ir sakralinę paskirtį. Vyrauja keturšlaitės piramidės silueto ir iš jos kilusios sudėtingesnės struktūros, taip pat sutinkamos žvaigždės, skritulio formos. Labiausiai paplitusį sodų pavidalą sudaro oktaedras – dvigubos vieno keturkampio perimetro piramidės, kurių viršūnės simetriškai nukreiptos į viršų ir apačią. Puošiami jie tradiciniais gyvybę, vaisingumą, turtingumą simbolizuojančiais elementais. Sodai yra svarbi senąją pasaulėžiūrą atspindinti lietuvių ir baltų kultūros paveldo dalis, todėl jie prilygintini universaliam Pasaulio medžio – darnios visatos – simboliui: vertikalioje ašyje jis atspindi dangaus–žemės–požemio, praeities–dabarties–ateities modelį, o horizontalėje – keturias pasaulio šalis.
Parodoje eksponuojama 50 šiaudinių sodų iš visos Lietuvos. Tradicinių sodų meistrės Marijos Liugienės įkvėpti ir paraginti šiaudinius sodus riša didelis būrys entuziastų. Parodoje galime grožėtis 33 meistrų kūriniais: R. Dubakienės, R. Gelčienės, R. Ivanauskienės, J. Matuzonienės, D. Norvaišienės, R. Petkevičienė., A. Steikūnienės, R. Rotkevičiaus, N. Pivorienės, E. Kakaškienės, R. Lichadziauskienės, V. Bitinaitės-Stankevičienės, M. Liugienės (Vilnius), J. Aleknavičiaus (Vilnius raj,), V. Pugačiauskienės, A. Ilickienės (Varėnos r.), Z. Indriūnienės, I. Eitminavičienės, M. Rinkevičienės, R. Tutinienės (Utena), V. Riaubaitės-Mikelionienės (Kaunas), J. Bytautės (Zapyškis, Kauno raj.), V. Sniečkuvienės (Vilkija), A. Narkevičiaus, A. Narkevičiūtės, J. Šlajienės (Jonava), D. Lengvinaitės (Klaipėdos r.), R. Družienės (Panevėžio r.), B. Šeputienės (Skuodas), V. Šurnaitės (Joniškis), L. Rudžionienės (Kauno r.), J. Jauniuvienės (Šilutė), M. Macijauskienės (Klaipėda).
