ŠOKIS OBJEKTUI IR VAIKUI / „Meno ir mokslo laboratorija“

2022 05 17, 16:00–17:40, Klaipėdos kultūros fabrikas, Bangų g. 5a

Premjera 2021

Dramaturgė Birutė Kapustinskaitė

Choreografė Greta Grinevičiūtė

Scenografė, kostiumų dailininkė Rūta Kyguolytė

Šviesų dailininkas Julius Kuršis

Kompozitorė Agnė Matulevičiūtė

Vaidina: Greta Grinevičiūtė, Birutė Kapustinskaitė, Agnė Matulevičiūtė, Aldona Vilutytė, Paulius Markevičius

„Šokis objektui ir vaikui“ yra apie santykį su vaiko idėja, santykį su šokiu ir kūrybiniu procesu: prasmės, tikrumo ieškojimas, bandymas išbūti kūrybos bei gyvenimo buityje. Spektaklis kalba apie lūkesčius ir stereotipus, primetamus sau bei kitiems.

Kūrybinė komanda kelia klausimus apie visuomenėje savaime suprantamus kanonus kaip vaikų turėjimas, jų laukimas, susilaukimas, negalėjimas ar nenoras turėti. Visus vienaip ar kitaip paliečia vaikų turėjimo klausimas – kad ir ką bepasirinktume, jaučiame lyg ir būtinybę dėl savo pasirinkimo pasiteisinti.

LIZDAS / Vilniaus teatras „Lėlė“

2022 05 17, 14:00–14:50, Klaipėdos dramos teatras

Vizualinio teatro spektaklis jaunimui ir suaugusiesiems

Ivano Krylovo pasakėčių motyvais

Režisierius Motiejus Ivanauskas

Scenografė Izabelė Narečionyė

Šviesų dailininkas Valdas Latonas

Kompozitorius Matas Saladžius

Režisieriaus asistentė Saulė Sakalauskaitė

Vaidina: Raimondas Klezys, Saulė Sakalauskaitė, Marius Karolis Gotbergas

Spektaklio metu yra rūkoma.

Atsargiai! „Lizdas“ – aukštos įtampos spektaklis! Eksperimentiniu būdu aktoriai scenoje atgaivina minimalistinius elektros objektus (laidus, kištukus, rozetes), sukurdami atgyjančioms būtybėms charakterius ir įtraukdami žiūrovą į nenuspėjamą, komišką, absurdo elementų kupiną spektaklio siužetą.

Literatūrinė šios teatrinės hipnozės inspiracija – Ivano Krylovo pasakėčios, savo paprastumu ir tiesmukumu taikliai papildančios spektaklio visumą. Pasakėčių pabaigoje esantis moralas, kūrėjų nuomone, nepaaiškina, o tik apgaulingai supaprastina ar net diskredituoja daugiaprasmį, neišsprendžiamą, nuolat mus klaidinantį ir kintantį pasaulį.

Jaunosios kartos dramos režisierius Motiejus Ivanauskas kartu su aktorių komanda įvelia žiūrovą į (be)prasminį labirintą, kuriame susitikę su savo komiškai apibendrintomis mąstymo klišėmis ironiškai intelektualaus spektaklio tono paveikti išdrįstame su šypsena pripažinti – mūsų gyvenimuose nėra nieko apibendrinto, iš anksto prasmingo ar aiškaus.

Spektaklis „Lizdas“ sukurtas 2021 m. „Lėlės“ teatre vykusio šiuolaikinio lėlių ir objektų teatro laboratorijos „SurReality Check“ kūrybinio proceso metu.

OTELAS / OKT | Vilniaus miesto teatras

2022 05 17, 18:30–22:10

Premjera 2021

Pjesės autorius William Shakespeare

Režisierius Oskaras Koršunovas

Scenografai: Oskaras Koršunovas, Julija Skuratova

Kostiumų dailininkė Julija Skuratova

Šviesų dailininkas Eugenijus Sabaliauskas

Kompozitorius Antanas Jasenka

Choreografė Vesta Grabštaitė

Vaizdo menininkas Artis Dzērve

Gitaros improvizacijų autorius ir atlikėjas Džiugas Gvozdzinskas

Režisieriaus asistentas Jokūbas Brazys

Vaidina: Oneida Kunsunga-Vildžiūnienė, Digna Kulionytė, Saulius Ambrozaitis, Sofija Gedgaudaitė, Karolis Norvilas, Miglė Navasaitytė, Gerda Čiuraitė, Džiugas Gvozdzinskas, Aurelijus Pocius, Džiugas Grinys, Domantas Starkauskas

Spektaklio metu naudojami „Strobe“ žibintai.

„Otele“ Jagas veikia „makiaveliškai“, savo tikslams ir argumentams naudodamas visus tradicinius stereotipus. Dezdemonos tėvą jis užkuria rasizmu, o patį Otelą verčia suabejoti savo hierarchine generolo ir vyro garbe. Jis žaidžia tamsiausiais jausmais, kaip šiais laikais žaistų velnio influenceris, tradicinėmis gėrio sąvokomis manipuliuodamas savo naudai, tarsi FB algoritmas, išskaičiuojantis mūsų poreikius ir baimes, o apčiuopęs Achilo kulną spaudžiantis jį taip, kad mes tampame jo tikslo juodosiomis avelėmis: bijome karo, nekenčiame kito, kaimyno, svetimo ir svarbiausia – pavydime. Tai pats niekingiausias ir kartu pats efektingiausias valdymas – valdymas sukeliant baimę ir pavydą. Jis verčia Otelą sugrįžti į hierarchinę kariuomenės sistemą. Otelas jam paklūsta – jis eina prieš savo meilę, prieš tikrąją prigimtį ir pražūsta.

Otelo ir Dezdemonos sąjungą, nepaisančią rasinių ir kitų skirčių, tais laikais galėtume vadinti visiškai netradicine šeima. Šiuo metu Lietuvoje ypatingai stipriai išgyvename „tradicinės šeimos“ susidūrimą su netradicine šeima, socialine lytimi ir panašiai. Iš esmės tai yra tradicinio ir naujojo pasaulių sankirta, vis besikartojanti Europoje nuo pat viduramžių ir kurios matrica sukasi W. Shakespeare’o tragedijose. Ši dilema ir yra viena iš priežasčių, kodėl Otelą vaidina juodaodė moteris. Tai suteikia mums juntamą suvokimą, kokias tradicines ribas peržengia Dezdemona. Kita vertus, jei W. Shakespeare’o laikais buvo normalu, jog vyrai vaidina moteris, tai šiandien turėtų būti normalu, kad moterys vaidina vyrus. Beje, Deleuze’as tradicinėje patriarchalinėje visuomenėje vyrą laiko moline struktūra, o moterį – molekuline. Kūryba, anot jo, įmanoma tik molekulinėje plotmėje, tik per tapsmą moterimi, o galiausiai – nesuvokiamu. Tai ypač suprantama teatre. Aktorystė – menas persikūnyti. Tad nei lytis, nei amžius, nei kiti ribojimai čia neegzistuoja.

FEDROS MEILĖ / OKT | Vilniaus miesto teatras

2022 05 18, 17:15–18:30

Premjera 2021

Pjesės autorė Sarah Kane

Režisierė Laura Kutkaitė

Scenografės, kostiumų dailininkės: Paulina Turauskaitė ir Augustė Marcinkutė

Kompozitorė Jūra Elena Šedytė

Operatorius Pijus Chraptavičius

Vaidina: Gabrielė Ladygaitė, Domantas Starkauskas, Kristina Morta Paškevičiūtė, Digna Kulionytė, Džiugas Gvozdzinskas

Spektaklio metu naudojami „Strobe“ žibintai.

Ar savidestrukcija gali būti būdas kurti? Ar sąmoningas gyvenimas nuodėmėje gali būti tyresnis negu savaitgalinis nuėjimas išpažinti nuodėmes ir tada vėl jas kartoti? Ar radikalus sąžiningumas sau pačiam yra įmanomas, ar tai nėra melo sau forma? Jei šie klausimai privers susimąstyti, tai privers ir nusišypsoti.

Kurdami pagal S. Kane, aktoriai turi būti pasiruošęs apnuoginti savo sielą prieš žiūrovą. Tik tokiu būdu pavyksta sukurti netekties muziką. Tik tokiu būdu suskamba geismas, kurio žodžiais neįmanoma iškomunikuoti.

„Hipolitas, stengdamasis būti radikaliai sąžiningu prieš patį save, yra atsiribojęs nuo pasaulio, užsidaręs tarp keturių kambario sienų. Manau, jog tokią depresyvią egzistenciją atpažins daugelis. Egzistenciją, kurioje teigi, kad išorinis pasaulis nėra vertas susirūpinimo, bet tuo pačiu slepi savo jautrumą. Net ir paskutinę spektaklio sekundę bus sunku apsispręsti, ar šie personažai yra menki žmonės, ar kažkas, kas yra arčiausiai dieviškumo“, – teigia spektaklio režisierė L. Kutkaitė.

BORISAS GODUNOVAS / Klaipėdos dramos teatras

2022 05 18, 19:00–21:20, Klaipėdos dramos teatras

Premjera 2021

Autorius Aleksandr Puškin

Režisierius, muzikos aranžuotė Jan Klata

Scenografė, šviesų ir kostiumų dailininkė Justyna Łagowska

Choreografas Maćko Prusak

Režisieriaus asistentas Alius Veverskis

Vertėjas iš lietuvių, lenkų k. Nikodem Szczygłowski

Dramaturgas konsultantas Gintaras Grajauskas

Gimnastikos konsultantė Eglė Darcy

Vaidina: Darius Meškauskas, Digna Kulionytė, Justina Vanžodytė, Jonas Baranauskas, Igoris Reklaitis, Vaidas Jočys, Rimantas Pelakauskas, Mikalojus Urbonas, Donatas Švirėnas, Aurimas Pintulis, Artūras Lepiochinas, Jonas Golubovskis, Jonas Viršilas, Elijus Geraščenko / Vincas Sadauskas

„Borisas Godunovas“ Rusijoje iki šiol laikomas svarbiausia istorine drama. Joje aprašomas tamsus ir paslaptingas laikotarpis, XVI a. pabaiga – XVII a. pradžia. Rusijoje šis laikotarpis trumpai vadinamas Didžiąja suirute. Tironas Ivanas Rūstusis, pasižymėjęs ypatingu žiaurumu ir teritorijų užkariavimo žygiais, savo įpėdiniams palieka karų smarkiai ištuštintą iždą. Jo sūnui Feodorui sunkiai sekasi suvaldyti situaciją – nepalengvina jos ir už caro nugaros dėl įtakos nuolat kovojantys kilmingųjų Riurikovičių ir naujai iškilusių bojarinų Godunovų bei Romanovų klanai. Galiausiai naujuoju caru paskelbiamas Borisas Godunovas. Kaip tik tuo metu Rusiją ištinka stichinė nelaimė – trejus metus trukę neregėti šalčiai: vasaros naktimis temperatūra krisdavo žemiau nulio, tad šalyje prasidėjo siaubingas badas, nuo kurio mirė apie pusę milijono žmonių. Alkani žmonės plūdo į Maskvą, kur caro Boriso nurodymu badaujantiems buvo dalinama duona ir pinigai.

Negana to, paslaptingomis aplinkybėmis mirusio jauniausiojo Ivano Rūsčiojo sūnaus Dmitrijaus istorija netrunka pasinaudoti caro nekentėjai – jie platina žinią, kad Dmitrijus buvo nužudytas paties Boriso Godunovo, siekusio pašalinti mažąjį konkurentą, nurodymu. Buvęs vienuolis Grigorijus Otrepjevas pabėga į Lietuvą ir pasiskelbia stebuklingai išgyvenusiu caraičiu Dmitrijumi. Jį palaiko Lenkijos ir Lietuvos aukštuomenė, į ATR didikų suburtą kariuomenę plūsta savanoriai iš Rusios žemių, siekiantys atkeršyti Maskvai už skriaudas. Gresia didelis karas, o šalies viduje liepsnoja daugybė mažesnių sukilimų, kasdien galinčių peraugti į pilietinį karą. Visa tai suvaldyti tenka Borisui Godunovui – žemos kilmės bojarinui, vien savo gudrumu sugebėjusiam tapti Maskvos caru.

Kas iš tiesų buvo Borisas Godunovas? Prasisiekėlis, visomis įmanomomis priemonėmis, klasta ir žudynėmis siekęs absoliučios valdžios, ar drąsus reformatorius, dėl savo reformų sulaukęs tiek tuometinio elito, tiek liaudies neapykantos?

ŠVENTĖ / OKT | Vilniaus miesto teatras

2022 05 19, 17:00–18:00

Premjera 2021

Pjesės autorė Laura Švedaitė

Režisierė Kamilė Gudmonaitė

Scenografė, kostiumų dailininkė Barbora Šulniūtė

Šviesų dailininkas Vilius Vilutis

Kompozitorius Simonas Šipavičius

Choreografas Mantas Stabačinskas

Vaidina: Loreta Taluntytė, Kristina Šaparauskaitė, Oleg Dlugovskij, Božena Burokienė, Justina Platakytė, Juozas Čepulis, Mantas Stabačinskas

Spektaklio metu naudojami „Strobe“ žibintai.

„Nors spektaklyje kalbama apie negalią, galų gale nei kūrybinė komanda, nei žiūrovai nebemato negalios – jie mato tik laisvus žmones, kurie švenčia savo egzistavimą, gimimą, patį gyvenimą“, – apie spektaklį „Šventė“, kuriamą kartu su negalią turinčiais žmonėmis, pasakoja režisierė K. Gudmonaitė.

Neįgalumas vis dar yra nematoma visuomenės kategorija. Norint ją suprasti, prie paties neįgalumo reikia artinti tiek teatrą, tiek žiūrovus, stengiantis pažvelgti į jo esmę, išgirsti, ką patys negalią turintys asmenys mąsto apie neįgalumą kaip fenomeną. Spektaklyje kūrėjai siekia apnuoginti normalumo sąvoką ir iškelti klausimą apie galimą žmogaus egzistavimo įvairovę, pojūčių ir potyrių įvairumą.

Oficiali statistika skelbia, kad neįgalieji Lietuvoje sudaro apie 9 % visų gyventojų – tai beveik kas dešimtas šalies gyventojas. Visgi apklausos metu dauguma respondentų drąsiai teigia, kad neįgalių žmonių Lietuvoje apskritai nėra.

DEGINANTI TRINTIS / Kauno šokio teatras „Aura“

2022 05 19, 18:30–19:15

Premjera 2019

Kostiumų dailininkė Kristina Čižiūtė-Svirskienė

Šviesų dailininkas Vladimiras Šerstabojevas

Choreografas Brandon Lagaert

Vaidina: Ester Bega, Heung Won Lee, Julija Strupaitė, Kris Dao Nicholls, Natsuho Matsumoto, Marine Fernandez, Pepe Jaimes, Gavin Law

„Deginanti trintis“ – tai paralelinis mūsų pasaulio atspindys, kuriame laikas pailgėja ir peržengia įprastas ribas. Jame gyvena „Deginančios trinties“ būtybės – „šunyčiai“ ir „trynėjai“, gebančios formuoti figūras pasitelkdamos savo neįprastus kūnus. Kaip ir mes, šios būtybės apsėstos noru turėti kuo daugiau ir varžosi niekada nesibaigiančioje kovoje dėl teritorijos.

KAFKA INSOMNIA / Kauno miesto kamerinis teatras

2022 05 20, 17:00–19:15, Klaipėdos dramos teatras

Vizualinis gyvos muzikos spektaklis

Premjera 2020

Autorius, režisierius Žilvinas Vingelis

Scenografė, kostiumų dailininkė Paulina Simutytė

Šviesų dailininkas Aistis Lansbergas

Kompozitorius Andrius Šiurys

Vaizdo projekcijų dailininkas Kornelijus Jaroševičius

Groja: Danielius Pancerovas (saksofonas), Justinas Žilys (gitara)

Vaidina: Gytis Laskovas, Balys Ivanauskas, Paulina Simutytė

Vizualinis gyvos muzikos spektaklis „Kafka Insomnia“ pasakoja sapniškai realistišką čekų rašytojo Franco Kafkos vienos nemigos nakties istoriją. Sapnavimas būdraujant – tai kūrybos metodas, gyvenimo būdas, ligos padarinys ar pagrindinė literatūrinio pasaulio genialumo sąlyga? Nemigos kuriamas ir į apčiuopiamą tikrovę įsiveržiantis sapnas F. Kafkos kūrybą paverčia sąlygine, pilna netikėtų įvaizdžių, ištęsto laiko pojūčio, pirmalaikių absurdo, egzistencializmo ar net siurrealizmo apraiškų, einančių koja kojon su realizmo mokyklai būdingais nuosekliais aprašymais.

„Komanda surinkta labai stipri ir įvairi. Nors kartu dirbame ne pirmą kartą, bet pirmąkart su tokia atvira medžiaga ir tokioje eksperimentinėje aplinkoje. F. Kafkos pasaulyje viskas stovi vietoje, niekam nelemta išjudėti iš esamo taško ir tuo pat metu – gyvybės tame taške daugiau, nei sugebame aprėpti. Tai literatūra, scenoje iškelianti reliatyvaus laiko organizavimo poreikį, vaizdo ir atmosferos svarbą, siūlanti naujus scenų montažo būdus. Joje grėsmingai koketuoja humoras ir siaubas, veiksmas ir stagnacija, garsas ir tyla“, – teigia spektaklio režisierius Ž. Vingelis.

TARP LENOS KOJŲ, ARBA „ŠVENČIAUSIOSIOS MERGELĖS MARIJOS MIRTIS“ PAGAL MIKELANDŽELĄ KARAVADŽĄ / Klaipėdos dramos teatras

2022 05 20, 20:00–22:20, Klaipėdos dramos teatras

Premjera 2021

Pjesės autorė, režisierė, scenografė, kostiumų dailininkė Agata Duda-Gracz

Šviesų dailininkė Katarzyna Łuszczyk

Choreografas Tomasz Wesołowski

Kompozitorius Łukasz Wójcik

Režisieriaus asistentas Marius Pažereckas

Iš lenkų kalbos vertė Vyturys Jarutis

Vertėjas lietuvių, lenkų, lotynų k. Nikodem Szczyglowski

Vaidina: Liudas Vyšniauskas, Cezary Studniak / Darius Meškauskas, Maciej Maciejewski / Mikalojus Urbonas, Bartosz Roch Nowicki / Artūras Lepiochinas, Jonas Viršilas, Justina Vanžodytė, Kamilė Andriuškaitė, Eglė Jackaitė, Alina Mikitavičiūtė, Regina Šaltenytė, Samanta Pinaitytė, Sigutė Gaudušytė, Renata Idzelytė, Simona Šakinytė, Toma Gailiutė, Rimantas Pelakauskas, Donatas Švirėnas, Vaidas Jočys, Karolis Maiskis, Linas Lukošius

Pjesėje remiamasi baroko laikotarpio Italijos dailininko Caravaggio biografija ir kūryba. Svarstomas nuodėmės ir šventumo santykis, kuris anaiptol ne toks vienareikšmiškas, kaip galėtų atrodyti. Caravaggio paveikslai religine tematika pripažįstami genialiais, jie žadina tikėjimą – bet pats Caravaggio, tarp bendraamžių išgarsėjęs ne tik savo tapybos darbais, bet ir šokiruojančiu žiaurumu, savo gyvenimą leido vėjais, nevengdamas nė vienos įmanomos nuodėmės. Šešėliai jį domino labiau už šviesą – tiek tapyboje, tiek gyvenime. Didis nusidėjėlis ir kartu šventasis, kuriam tapymas buvo tikroji ir vienintelė egzistencija, sielos prieglobstis. Ar įmanoma tokia netradicinė askezė? Atviras brutalumas ir dieviškas grožis – kaip tai dera tarpusavyje, kokie slapti ryšiai sieja didžiausią blogį ir aukščiausią gėrį?

NO FAKE* / VšĮ „Meno desantas“

2022 05 21, 13:00–14:10, HOFAS, Naujoji Uosto g. 3

Imersinis spektaklis-žaidimas

Premjera 2020

Autoriai Virginija Rimkaitė, Tadas Montrimas

Režisierius Tadas Montrimas

Scenografė Kristina Voytsekhovskaya

Šviesų dailininkas Julius Kuršis

Kompozitorė Rita Mačiliūnaitė

Spektaklio mentorius Matteo Lafranchi (Effetto Larsen, Italija

Spektaklis bus rodomas anglų kalba. Žiūrovams reikalingos bent B1 lygio anglų kalbos žinios.

Tiek techniniu principu, tiek turiniu unikalus spektaklis-žaidimas „NO FAKE*“ nagrinėja visuomenės narių santykius iškreiptos informacijos realybėje. Projekto kūrybinė komanda gilinasi į melo, manipuliacijos reiškinius, provokuojančius destruktyviai veiklai: kaip informacija veikia žmogų ir jo požiūrį į pasaulį? Kaip melas tampa masių agresijos priežastimi? Ar mes dar galime ignoruoti melagingas naujienas ir jeigu taip – ar netampame per daug abejingi tiesai?

Žiūrovas šiame spektaklyje – ir aktyvus dalyvis, ir stebėtojas. Kiekvienam žiūrovui atsitiktine tvarka atiteks iš anksto specialiai paruoštas mobilusis telefonas. Žiūrovai erdvėje orientuojasi telefoninių žinučių pagalba. „NO FAKE*“ modeliuojamos įvairios gyvenimiškos emocionalios situacijos, kurias kiekvienas žiūrovas patiria individualiai – kartais stebėdamas iš šalies, o kartais atsidurdamas dėmesio centre. Šios patirtys – savotiška injekcija, skatinanti kritinį mąstymą bei įgūdį į kylančias tiesos ir netiesos situacijas pasižiūrėti iš įvairių pusių: stiprios emocijos mums neretai trukdo pasaulį pamatyti tokį, koks jis yra iš tikrųjų.

BOWEL / Kauno miesto kamerinis teatras

2022 05 21, 15:00–16:40, Klaipėdos dramos teatras

Premjera 2021

Pjesės autorius, režisierius Naubertas Jasinskas

Scenografas random heroes

Kostiumų dailininkė Dovilė Gudačiauskaitė

Šviesų dailininkas Dainius Urbonis

Kompozitorius Gintaras Sodeika

Vaizdo menininkas Ričard Žigis

Vertėjas iš anglų k. Marius Povilas Elijas Martynenko

Vaidina: Alvydė Pikturnaitė, Povilas Jatkevičius, Jolanta Dapkūnaitė, Vainius Sodeika

Spektaklis vyks anglų ir kitomis kalbomis (su vertimu į lietuvių kalbą).

Spektaklio ir jam specialiai parašytos pjesės koncepcijos pagrindu tapo žymiojo prancūzų teatro meistro A. Artaud (1896–1948) teatro principai, jo kūrybinis metodas ir pirmoji pjesė „Kraujo purslai“. Lietuvoje niekada nestatyta prancūzų menininko pjesė pateikia fantastišką žmogaus ir pasaulio sukūrimo bei sunaikinimo (savinaikos) įvykių eigą.

Tuo tarpu Naubertas Jasinskas nagrinėja šiuolaikinio žmogaus tapatybės efemeriškumą. Jo pjesė sukurta pasitelkus įvairius šiuolaikinio jauno žmogaus bei šeimos įvaizdžius. Pastarieji įkvėpti A. Artaud, P. P. Pasolini, J. P. Carse, S. Kennedy, Y. Ross, M. Coel bei K. Saboliaus kūrybos.

Spektaklis analizuoja tapatybės ir ją formuojančių kasdieninių įtakų sąveiką. Per vaizdus ir pojūčius nagrinėjama monotonija, rutina. Šios būsenos tampa veiksmo pagrindu, jas kūrinio veikėjai išgyvena siurrealistiškai komiškame pasaulyje. Žiūrovai kviečiami pakeisti perspektyvą, kurioje suvokiame save, atmesti išsikeltus ar įbruktus ribotus prasmės ir tikslo suvokimus.

Frankenšteino kompleksas / Nacionalinis Kauno dramos teatras

2022 05 22, 15:00–16:30, Klaipėdos dramos teatras

Premjera 2022

Autorius Kārlis Krūmiņš

Režisierius Valters Sīlis

Scenografas, kostiumų dailininkas Uģis Bērziņš

Šviesų dailininkas Lauris Johansons

Kompozitorius Arvīds Saulītis

Režisieriaus asistentė Justina Burškaitytė

Vaidina: Inga Tropa, Kārlis Reijers, Deividas Breivė, Vaidas Maršalka

Spektaklis vyks anglų kalba (su lietuviškais surtitrais).

„Frankenšteino kompleksas“ – tai bendras Nacionalinio Kauno dramos teatro ir „Dirty Deal Teatro“ (Latvija) spektaklis. Jo pagrindą sudaro dramaturgo Kārlio Krūmiņšo kūrybinis bendradarbiavimas su dirbtinio intelekto programa, t. y. Elonui Muskui priklausančios tyrimų laboratorijos „OpenAI“ 2020 m. sukurtu įrankiu GPT-3 (Generative Prie-trained Transformer), gebančiu generuoti tekstą, beveik neatskiriamą nuo žmogaus sukurto teksto. Šis (ne)žmogiškas partneris, prijungtas prie neaprėpiamų internetinių duomenų ir nuolat besimokantis (deep learning), veikia kaip labai greita ir efektyvi kūrybos mašina, pralenkianti nuolat stringantį dramaturgą, ir kartu kaip labai prieštaringus jausmus keliantis žmonijos kolektyvinis veidrodis. Nuolat trūkinėjančiuose naratyvuose, kuriuos scenoje rekonstruoja keturi aktoriai, pro Sartreʼo pjesių kontūrus, siaubo filmų liekanas, kriminalinį žiniasklaidos šlamštą – visą internetinį šiukšlyną, iš kurio išauginamas šis DI kūrinys, galima įžiūrėti savo portretą. Isaaco Asimovo sąvoka „Frankenšteino kompleksas“ – baimė, kad dirbtinis intelektas gali atsigręžti prieš žmogų – neturi pagrindo. Problema kur kas niūresnė, ir tai esame mes.

REMYGA / Valstybinis Šaulių dramos teatras

2022 05 22, 17:00–20:00

Klaipėdos dramos teatras

Psichodelinė roko baladė

Premjera 202

Autorius Rimantas Kmita

Režisierius Oskaras Koršunovas

Scenografė Irina Komissarova

Kostiumų dailininkės: Justina Ignatavičienė, Greta Milevičiūtė

Šviesų dailininkas Darius Malinauskas

Kompozitoriai: Paulius Ignatavičius, Gintas Gascevičius, Severinas Norgaila, Eligijus Žilinskas, Paulius Trijonis, Lukas Malinauskas

Režisieriaus asistentas Jokūbas Brazys

Vaidina: Anicetas Gendvilas, Monika Geštautaitė, Gintarė Ramoškaitė, Sigitas Jakubauskas / Vytautas Kaniušonis, Aidas Matutis, Josifas Baliukevič, Severinas Norgaila, Nomeda Bėčiūtė, Rolandas Dovydaitis, Juozas Bindokas, Juozas Žibūda, Mindaugas Jurevičius, Romanas Dudnikas, Vilija Paleckaitė, Vladas Baranauskas, Eduardas Pauliukonis, Silvija Povilaitytė, Irena Liutikaitė, Nijolė Mirončikaitė, Lina Bocytė, Jūratė Budriūnaitė, Inga Jarkova-Bučienė / Akvilė Vitkūnaitė, Danguolė Petraitytė

Spektaklio metu yra rūkoma.

Pjesės veiksmas vyksta prieštaringais 1988–1992 m. Šiauliuose. Daugelis dar gerai prisimename šį sudėtingą pokyčių laiką, kai su nepriklausomybės idealizmu grūmėsi tamsiosios senųjų struktūrų jėgos. Tarp šių dviejų jėgų blaškosi ir pagrindinis pjesės herojus Remyga. Atitarnavęs sovietinėje armijoje Afganistane, Remyga grįžta į gimtuosius Šiaulius. Jis norėtų gyventi kaip „visi normalūs žmonės“ – būti mylimu vyru, geru tėvu, pareigingu darbuotoju. Tačiau praeities šešėliai ir aplink tvyrantis chaosas vis tirštėja, o tamsiosios jėgos įgauna vis didesnių galių. Kaip tokioje chaotiškoje visuomenėje nubrėžti ribą tarp gėrio ir blogio? Kaip išlikti sąžiningu prieš save ir kitus? Kaip suvaldyti vidinius demonus? Kokia yra nepriklausomybės – politinės ir asmeninės – kaina? Spektaklio kūrėjai suplakė sunkiai nusakomo žanro kokteilį iš dokumentinės medžiagos, kasdienybės autentikos, psichodelinės mistikos ir gyvai atliekamos roko muzikos. Režisierius O. Koršunovas „Remygoje“ įžvelgia anuometinį visos Lietuvos veidą: „Tai, kas tuomet vyko Šiauliuose, vyko ir visoje Lietuvoje.“

TARPTAUTINĖ PROGRAMA:

AUDRA (Italija) / Teatro Stabile di Torino – National Theater

Gegužės 31 – birželio 1 d., 18:30–20:10, Didžioji salė, Klaipėdos dramos teatras

Premjera 2022

Pagal Viljamą Šekspyrą

Režisierius, scenografas, kostiumų ir šviesų dailininkas Alessandro Serra

Vaidina: Fabio Barone, Andrea Castellano, Vincenzo Del Prete, Massimiliano Donato, Paolo Madonna, Jared McNeill, Chiara Michelini, Maria Irene Minelli, Valerio Pietrovita, Massimiliano Poli, Marco Sgrosso, Bruno Stori

„Audroje“ visi mėgina užgrobti, įtvirtinti arba išplėsti savo galią. Prosperas nesirūpina valdžia ir netrukus jo brolis kartu su Neapolio karaliumi surengia sąmokslą, pasmerkdami Prosperą mirti vandenyje. Gonzalas jį išgelbsti ir suteikia magiškų galių. Bet, kaip teigia Simone Weil, iš kieno atimta, tas atima iš kitų, ir štai vos atvykęs į salą Prosperas panaudoja savo magiškas galias, kad atimtų galią iš Kalibano, prieš tai įvaikinęs jį kaip sūnų, o vėliau pavertęs vergu. Tą patį Prosperas padaro su Arieliu – išlaisvina jį iš vergijos, bet priverčia dvylika metų tarnauti. Prospero požiūris į Ferdinandą ir Mirandą taip pat nulemtas vien tik dinastinio intereso. O Prospero brolis Antonijus, vos tik įkėlęs koją į salą, įtikina Sebastianą nužudyti savo brolį, Neapolio karalių, kad pats taptų karaliumi.

„Audroje“ antgamtinės galios nusilenkia žmogui, Prospero personažas neturi nė trupučio transcendencijos, tačiau naudodamasis savo primityvia magija įkalina gamtos dvasias, sukelia audrą ir prikelia mirusiuosius. Ne kas kitas, o Arielis, oro dvasia, išmokys Prosperą atjautos ir atleidimo.

Tai, kad Prosperas atsisako keršto, yra tikrasis jo dvasios pakilimas – antgamtiškumas pasireiškia Prosperui jo atsisakius.

Vis dėlto, atrodo, Šekspyras mums sako, kad aukščiausia galia slypi teatre. „Audra“ yra odė teatrui, kurio magiška jėga yra būtent ši vienintelė ir nepakartojama galimybė patekti į metafizinius klodus, atvertus būrelio nepraustaburnių komediantų, trypinėjančių ant keleto medinių lentų, teturinčių savo arsenale vos keletą daiktų ir krūvą sulopytų kostiumų. Čia slypi pirmapradis teatro žavesys – viskas vyksta priešais mūsų akis, viskas yra tikra, net ir tai, kas atvirai ir akiplėšiškai sumeluota. Bet antgamtinė jėga apsireiškia tik dalyvaujant publikai, pasirengusiai išgirsti ir pamatyti, įsivaizduoti, dalintis tyla, kad gimtų ritualas. Žmogus visada ilgėsis teatro, nes tai vienintelė vieta, kur žmonės dar gali pasinaudoti savo teise į magišką veiksmą.

Spektaklio metu naudojami „Strobe“ žibintai.

Spektaklis italų kalba su lietuviškais ir angliškais titrais (vertėja į lietuvių k. Marija Kobylskaja).

ANDRONICUS-SYNECDOCHE (Lenkija) / Song of The Goat Theatre

Birželio 9 d., 18:30–19:40, Didžioji salė, Klaipėdos dramos teatras

Premjera 2021

Autorė Alicja Bral

Režisierius, kostiumų dailininkas Grzegorz Bral

Scenografas Robert Florczak

Kompozitorius Maciej Rychły

Chormeisteris Paweł Jan Frasz

Vaidina: Angelika Wójcik, Mikołaj Bońkowski, Przemek Wasilkowski, Andrzej Pieczyński, Damian Aleksander, Monika Mikołajczak, Olena Yeremenko, Paweł Jan Frasz, Łukasz Wójcik, Alicja Bral, Urszula Milewska, Romana Filipowska

Šį spektaklį inspiravo Šekspyro drama „Titas Andronikas“. Originalus tekstas ir muzika apima moralines dilemas, išskirtinį žiaurumą, gimstantį iš keršto troškimo. Per individualius išgyvenimus ir personažų atvaizdus spektaklis kalba apie universalias problemas. Mėginama atsekti pykčio gimimo žmoguje pradžią – tiriamos žaizdos, iš kurių gimsta kerštas ir smurtas. Spektaklio kūrėjai atlieka vivisekciją žmogaus, kuris dažnai tampa savo paties emocinių išraiškų auka, žmogaus, kuris, įgavęs galios, daro įtaką savo tiesioginei aplinkai, o galiausiai tai paveikia ištisas tautas, politiką bei religiją. Atmesdamas retoriką bei tiesmuką vertinimą, teatras naudoja metaforų kalbą, kuri pasireiškia tiek tekste, tiek judesyje ir gestuose. Po pastarųjų teatrinių eksperimentų („Antigonė“, „Karys“, „Apokrifas“) „Song of The Goat Theatre“ gali būti įvardijamas antropologinių tyrinėjimų teatru. Ieškodamas naujų žmogaus elgesio perspektyvų, jis atrado naują teatro kalbą, apjungiančią daugiasluoksnę meninę išraišką ir intertekstualų klasikinių kūrinių dialogą.

Spektaklis lenkų kalba su lietuviškais ir angliškais titrais (vertėja į lietuvių k. Marija Kobylskaja).

BLOGI KELIAI (Ukraina) / Kyiv Left Bank Theatre

Šešios istorijos apie gyvenimą ir karą

Birželio 16 d.

18:30–21:30, Didžioji salė, Klaipėdos dramos teatras

Premjera 2018

Autorė Natalija Vorožbit

Režisierė Tamara Trunova

Scenografas Jurij Larionov

Kostiumų dailininkė Kristina Korabelnikova

Garso dizaineriai Tamara Trunova, Akmal Gurezov

Režisierės asistentė Natalija Dubrova

Prodiuseriai: Tamara Trunova, Stas Zhyrkov, Volodymyr Sheyko

Vaidina: Kateryna Kačan, Oksana Ždanova, Maryna Klimova, Svitlana Štanko, Dmytro Olijnyk, Dmytro Solovjov, Volodymyr Kravčuk, Oleksandr Sokolov, Lesia Samajeva, Valerija Chodos, Andrij Isaenko

„Blogi keliai“ – tai šešios istorijos apie vyrų ir moterų tarpusavio santykius karo metu.

Pjesė parašyta remiantis pačios dramaturgės patirtimi Rytų Ukrainoje vykstančiame kare, tikrais žmonių liudijimais. Pagrindinė veikėja leidžiasi į pilkąją zoną ieškoti dokumentinės medžiagos, bet atsiduria situacijoje, kur aukos ir budeliai gali pasikeisti vietomis, o meilė tampa kažkuo nepasiekiamu.

Karas – tai ne tik didvyriai ir mitų kūrimas. Daug daugiau jame yra paties gyvenimo, kuriame nebėra ribos tarp gėrio ir blogio. Tačiau yra realių žmonių, sugadintų likimų ir nutrūkusių santykių, kurie visada palieka sunkų pėdsaką net ir taikos metais, net kai viskas gerai.

Pjesė pirmą kartą pastatyta Londono „Royal Court“ teatre 2017 m., po metų premjera įvyko Kyjivo akademinio dramos ir komedijos teatro scenoje. Spektaklis „Blogi keliai“ 2018 m. apdovanotas už geriausią dramaturgiją, o šiemet šio spektaklio kūrėjų komandai įteiktas aukščiausias Ukrainos apdovanojimas – Nacionalinė Taraso Ševčenkos premija nominacijoje ,,Teatro menas“.

Spektaklis ukrainiečių kalba su lietuviškais ir angliškais titrais (vertėja į lietuvių k. Marija Kobylskaja).

DĖDĖ VANIA (Ispanija) / Temporada Alta ir Teatre Lliure koprodukcija

Birželio 21–22 d., 18:30–21:15, Didžioji salė, Klaipėdos dramos teatras

Premjera 2021

Pagal Antoną Čechovą

Režisierius Oskaras Koršunovas

Scenografas Gintaras Makarevičius

Kostiumų dailininkė Nídia Tusal

Šviesų dailininkas Ganecha Gil

Kompozitorius Antanas Jasenka

Režisieriaus asistentė Mercè Vila Godoy

Vaidina: Ivan Benet, Raquel Ferri, Anna Güell, Julio Manrique, Lluís Marco, Carme Sansa, Júlia Truyol, Kaspar Bindeman

Garsus lietuvių režisierius Oskaras Koršunovas kartu su Katalonijos žvaigždžių trupe pristato naują vienos reikšmingiausių Antono Čechovo pjesės „Dėdė Vania“ pastatymą. Spektaklis sukurtas „Temporada Alta“ festivalio rėmuose, kuriame susijungia užsienio režisieriaus bei vietinių trupių talentai. O. Koršunovo atsidavimas, kaip ir visuomet, pasižymi radikalia laisve.

Pjesė „Dėdė Vania“ yra vienas reikšmingiausių XIX a. dramos kūrinių. Čechovas vaizduoja vidinę saujelės žmonių likimų apokalipsę: nuobodulys, iššvaistytas gyvenimas, meilė be atsako ar nuolatinis darbas paženklina vieno niūriausių, ikoniškiausių autoriaus kūrinių veikėjų būtį.

Spektaklis katalonų kalba su lietuviškais ir angliškais titrais (vertėja į lietuvių k. Marija Kobylskaja).

Festivalio programa ir bilietai  www.theatrium.lt