AUDRA (Italija) / Teatro Stabile di Torino – National Theater
Gegužės 31 – birželio 1 d., 18:30–20:10, Didžioji salė, Klaipėdos dramos teatras
Premjera 2022
Pagal Viljamą Šekspyrą
Režisierius, scenografas, kostiumų ir šviesų dailininkas Alessandro Serra
Vaidina: Fabio Barone, Andrea Castellano, Vincenzo Del Prete, Massimiliano Donato, Paolo Madonna, Jared McNeill, Chiara Michelini, Maria Irene Minelli, Valerio Pietrovita, Massimiliano Poli, Marco Sgrosso, Bruno Stori
„Audroje“ visi mėgina užgrobti, įtvirtinti arba išplėsti savo galią. Prosperas nesirūpina valdžia ir netrukus jo brolis kartu su Neapolio karaliumi surengia sąmokslą, pasmerkdami Prosperą mirti vandenyje. Gonzalas jį išgelbsti ir suteikia magiškų galių. Bet, kaip teigia Simone Weil, iš kieno atimta, tas atima iš kitų, ir štai vos atvykęs į salą Prosperas panaudoja savo magiškas galias, kad atimtų galią iš Kalibano, prieš tai įvaikinęs jį kaip sūnų, o vėliau pavertęs vergu. Tą patį Prosperas padaro su Arieliu – išlaisvina jį iš vergijos, bet priverčia dvylika metų tarnauti. Prospero požiūris į Ferdinandą ir Mirandą taip pat nulemtas vien tik dinastinio intereso. O Prospero brolis Antonijus, vos tik įkėlęs koją į salą, įtikina Sebastianą nužudyti savo brolį, Neapolio karalių, kad pats taptų karaliumi.
„Audroje“ antgamtinės galios nusilenkia žmogui, Prospero personažas neturi nė trupučio transcendencijos, tačiau naudodamasis savo primityvia magija įkalina gamtos dvasias, sukelia audrą ir prikelia mirusiuosius. Ne kas kitas, o Arielis, oro dvasia, išmokys Prosperą atjautos ir atleidimo.
Tai, kad Prosperas atsisako keršto, yra tikrasis jo dvasios pakilimas – antgamtiškumas pasireiškia Prosperui jo atsisakius.
Vis dėlto, atrodo, Šekspyras mums sako, kad aukščiausia galia slypi teatre. „Audra“ yra odė teatrui, kurio magiška jėga yra būtent ši vienintelė ir nepakartojama galimybė patekti į metafizinius klodus, atvertus būrelio nepraustaburnių komediantų, trypinėjančių ant keleto medinių lentų, teturinčių savo arsenale vos keletą daiktų ir krūvą sulopytų kostiumų. Čia slypi pirmapradis teatro žavesys – viskas vyksta priešais mūsų akis, viskas yra tikra, net ir tai, kas atvirai ir akiplėšiškai sumeluota. Bet antgamtinė jėga apsireiškia tik dalyvaujant publikai, pasirengusiai išgirsti ir pamatyti, įsivaizduoti, dalintis tyla, kad gimtų ritualas. Žmogus visada ilgėsis teatro, nes tai vienintelė vieta, kur žmonės dar gali pasinaudoti savo teise į magišką veiksmą.
Spektaklio metu naudojami „Strobe“ žibintai.
Spektaklis italų kalba su lietuviškais ir angliškais titrais (vertėja į lietuvių k. Marija Kobylskaja).
ANDRONICUS-SYNECDOCHE (Lenkija) / Song of The Goat Theatre
Birželio 9 d., 18:30–19:40, Didžioji salė, Klaipėdos dramos teatras
Premjera 2021
Autorė Alicja Bral
Režisierius, kostiumų dailininkas Grzegorz Bral
Scenografas Robert Florczak
Kompozitorius Maciej Rychły
Chormeisteris Paweł Jan Frasz
Vaidina: Angelika Wójcik, Mikołaj Bońkowski, Przemek Wasilkowski, Andrzej Pieczyński, Damian Aleksander, Monika Mikołajczak, Olena Yeremenko, Paweł Jan Frasz, Łukasz Wójcik, Alicja Bral, Urszula Milewska, Romana Filipowska
Šį spektaklį inspiravo Šekspyro drama „Titas Andronikas“. Originalus tekstas ir muzika apima moralines dilemas, išskirtinį žiaurumą, gimstantį iš keršto troškimo. Per individualius išgyvenimus ir personažų atvaizdus spektaklis kalba apie universalias problemas. Mėginama atsekti pykčio gimimo žmoguje pradžią – tiriamos žaizdos, iš kurių gimsta kerštas ir smurtas. Spektaklio kūrėjai atlieka vivisekciją žmogaus, kuris dažnai tampa savo paties emocinių išraiškų auka, žmogaus, kuris, įgavęs galios, daro įtaką savo tiesioginei aplinkai, o galiausiai tai paveikia ištisas tautas, politiką bei religiją. Atmesdamas retoriką bei tiesmuką vertinimą, teatras naudoja metaforų kalbą, kuri pasireiškia tiek tekste, tiek judesyje ir gestuose. Po pastarųjų teatrinių eksperimentų („Antigonė“, „Karys“, „Apokrifas“) „Song of The Goat Theatre“ gali būti įvardijamas antropologinių tyrinėjimų teatru. Ieškodamas naujų žmogaus elgesio perspektyvų, jis atrado naują teatro kalbą, apjungiančią daugiasluoksnę meninę išraišką ir intertekstualų klasikinių kūrinių dialogą.
Spektaklis lenkų kalba su lietuviškais ir angliškais titrais (vertėja į lietuvių k. Marija Kobylskaja).
BLOGI KELIAI (Ukraina) / Kyiv Left Bank Theatre
Šešios istorijos apie gyvenimą ir karą
Birželio 16 d., 18:30–21:30, Didžioji salė, Klaipėdos dramos teatras
Premjera 2018
Autorė Natalija Vorožbit
Režisierė Tamara Trunova
Scenografas Jurij Larionov
Kostiumų dailininkė Kristina Korabelnikova
Garso dizaineriai Tamara Trunova, Akmal Gurezov
Režisierės asistentė Natalija Dubrova
Prodiuseriai: Tamara Trunova, Stas Zhyrkov, Volodymyr Sheyko
Vaidina: Kateryna Kačan, Oksana Ždanova, Maryna Klimova, Svitlana Štanko, Dmytro Olijnyk, Dmytro Solovjov, Volodymyr Kravčuk, Oleksandr Sokolov, Lesia Samajeva, Valerija Chodos, Andrij Isaenko
„Blogi keliai“ – tai šešios istorijos apie vyrų ir moterų tarpusavio santykius karo metu.
Pjesė parašyta remiantis pačios dramaturgės patirtimi Rytų Ukrainoje vykstančiame kare, tikrais žmonių liudijimais. Pagrindinė veikėja leidžiasi į pilkąją zoną ieškoti dokumentinės medžiagos, bet atsiduria situacijoje, kur aukos ir budeliai gali pasikeisti vietomis, o meilė tampa kažkuo nepasiekiamu.
Karas – tai ne tik didvyriai ir mitų kūrimas. Daug daugiau jame yra paties gyvenimo, kuriame nebėra ribos tarp gėrio ir blogio. Tačiau yra realių žmonių, sugadintų likimų ir nutrūkusių santykių, kurie visada palieka sunkų pėdsaką net ir taikos metais, net kai viskas gerai.
Pjesė pirmą kartą pastatyta Londono „Royal Court“ teatre 2017 m., po metų premjera įvyko Kyjivo akademinio dramos ir komedijos teatro scenoje. Spektaklis „Blogi keliai“ 2018 m. apdovanotas už geriausią dramaturgiją, o šiemet šio spektaklio kūrėjų komandai įteiktas aukščiausias Ukrainos apdovanojimas – Nacionalinė Taraso Ševčenkos premija nominacijoje ,,Teatro menas“.
Spektaklis ukrainiečių kalba su lietuviškais ir angliškais titrais (vertėja į lietuvių k. Marija Kobylskaja).
DĖDĖ VANIA (Ispanija) / Temporada Alta ir Teatre Lliure koprodukcija
Birželio 21–22 d., 18:30–21:15, Didžioji salė, Klaipėdos dramos teatras
Premjera 2021, pagal Antoną Čechovą
Režisierius Oskaras Koršunovas
Scenografas Gintaras Makarevičius
Kostiumų dailininkė Nídia Tusal
Šviesų dailininkas Ganecha Gil
Kompozitorius Antanas Jasenka
Režisieriaus asistentė Mercè Vila Godoy
Vaidina: Ivan Benet, Raquel Ferri, Anna Güell, Julio Manrique, Lluís Marco, Carme Sansa, Júlia Truyol, Kaspar Bindeman
Garsus lietuvių režisierius Oskaras Koršunovas kartu su Katalonijos žvaigždžių trupe pristato naują vienos reikšmingiausių Antono Čechovo pjesės „Dėdė Vania“ pastatymą. Spektaklis sukurtas „Temporada Alta“ festivalio rėmuose, kuriame susijungia užsienio režisieriaus bei vietinių trupių talentai. O. Koršunovo atsidavimas, kaip ir visuomet, pasižymi radikalia laisve.
Pjesė „Dėdė Vania“ yra vienas reikšmingiausių XIX a. dramos kūrinių. Čechovas vaizduoja vidinę saujelės žmonių likimų apokalipsę: nuobodulys, iššvaistytas gyvenimas, meilė be atsako ar nuolatinis darbas paženklina vieno niūriausių, ikoniškiausių autoriaus kūrinių veikėjų būtį.
Spektaklis katalonų kalba su lietuviškais ir angliškais titrais (vertėja į lietuvių k. Marija Kobylskaja).
Festivalio programa ir bilietai www.theatrium.lt
