Po metų pertraukos į internetinį dienraštį „Atvira Klaipėda” sugrįžta rašinių ciklas, skirtas pasakojimams apie pokariu prasidėjusią uostamiesčio urbanistinę raidą.
2019 ir 2020 metais Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšomis iš dalies buvo finansuojami kultūros ar meno srities projektai „Klaipėda: unikali urbanistinė istorija“. Jų metu dienraščiui pavyko papasakoti, kaip gimė būsimasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatas, Rumpiškės ir Žvejybos uosto gyvenamieji rajonai, kaip po miestą sovietmečiu klajojo naujosios bibliotekos projektas, buvo pristatytos Bastionų tilto idėjos ištakos, Taravos Anikės sugrįžimo, dviračių treko ir Herkaus Manto gatvės viaduko atsiradimo, buvusios saldaininės, Lietuvininkų aikštės transformacijos, Marijos Taikos Karalienės bažnyčios, Prekybos ir Žvejybos uosto statybų ir kitos istorijos.
2021-aisiais kultūrinius projektus vertinantys ekspertai buvo nusprendę, kad gauta labiau finansavimo vertų projektų idėjų, todėl šis ciklas buvo nutrūkęs. Šiemet, kai Klaipėda minės 770-ąjį savo gimtadienį, ekspertai jau sutiko, kad tai yra gera proga vėl pažvelgti į išskirtinės urbanistinės plėtros laikotarpį, kuris neatpažįstamai pakeitė mūsų miesto veidą. Juolab kad nemažai sovietmečiu suprojektuotų erdvių jau yra pertvarkomos, objektai keičia paskirtį ar tiesiog nugriaunami, o retas kuris paskutiniųjų sovietinės santvarkos metų ar jau po nepriklausomybės atgavimo gimusių kartų atstovų žino vieno ar kito objekto ar net miesto kvartalo atsiradimo istoriją.
Tad savivaldybei vėl skyrus dalinį finansavimą klausinėdama istorikus, skaitydama prisiminimus ar kalbindama tebegyvenančius to meto įvykių liudytojus ir dalyvius, naršydama po archyvinius dokumentus ir senus laikraščius, „Atvira Klaipėda“ parengs straipsnių ciklą, „Urbanistiniai jubiliejai”, skirtą „apvalioms” įvairių objektų sukaktimis. Rašiniuose bus apžvelgiamos įvairių pastatų ar objektų atsiradimo istorijos, transformacijos, žinios apie jų dabartį bei dabartinių savininkų ar miesto valdžios planus.
Straipsnių ciklą pradeda publikacija, skirta „Švyturio” alaus gamyklos istorijai – šį balandį suko 65 metai, kai pradėjo funkcionuoti išskirtinis to meto Lietuvoje cechas.
FOTO. Klaipėdos „Švyturio“ alaus daryklos korpusai 1972-aisiais. Bernardo Aleknavičiaus (Lietuvos centrinis valstybės archyvas) nuotr.
