Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus „Klaipėdos galerijoje“ (Bažnyčių g. 6) sausio 14 d. (penktadienį) 17 val. atidaromos dvi parodos – personalinė Daivos Dašenkovienės tapybos paroda „Refleksijos“ ir jaunosios kartos kūrėjo Žilvino Bražuko piešinių ir skulptūrinių objektų paroda „Gluten Free“.
Daivos Dašenkovienės tapybos paroda „Refleksijos“ – tai meno kūrinių, gimstančių iš aistros, iš susitikimo su tikrove ekspozicija, kai tarsi pagal savo scenarijų gali permąstyti ir perkurti patirtis. Refleksijos visada leidžia aiškiau identifikuoti situaciją, perkelti ją į analizės lygį. Tada atsiranda nauja pozicija, kuri apibūdinama praeities ir būsimos veiklos atžvilgiu. Tai refleksinė pozicija, kuri slypi patirties fonuose, atveriamuose meno, kuriame pasaulis ir žmogus nušvinta įvairiausiais būdais. Pasak menininkės, scenos menai, o ypač jai artimas teatras, jungia dvi pagrindines raiškos formas – fizinę ir verbalinę. Anot D. Dašenkovienės, pagrindinė bet kokios teatrinės veiklos prielaida yra tikslas išsakyti tam tikrą nuomonę. Tokiu būdu teatras dailininkei tampa minties teatru, kuris apeliuodamas į žmogaus protą, yra pašauktas spręsti esminius žmonijos būties klausimus. Dabartinis tapytojos kūrybos tikslas – atskleisti teatro naratyve reflektuojamą klasikinę ir antikinę Homo Sapiens tapatybę. Pasitelkdama autoportretus, draugų ir artimųjų figūras ji kuria kadrinio siužetu principu. Figūros kartais tampa sustingusios savo vienatiniuose kūnuose nelyg graikų statulos. Tai kartu ir nostalgijos žadinimas, tačiau menininkė sakosi norinti atmesti pasakojimo aiškumą. Spektakliuose visada tikimasi veiksmo tąsos, o tapyboje D. Dašenkovienei to norisi vengti. Atsiranda forma – matomas objektas, kuris yra autoriaus subjektyvumo ir išorinės tikrovės rezultatas.
Daiva Dašenkovienė 2015 m. baigė Klaipėdos Universiteto dailės studijų krypties vizualiųjų menų studijų programą su pagyrimu (dailės bakalauro kvalifikacijos laipsnis). Dabar dirba Klaipėdos dramos teatre. Jungtinėse parodose ir pleneruose pradėjo dalyvauti nuo 2012 m. 2015 m. surengė pirmą personalinę parodą, o Lietuvos dailininkų sąjungos nare tapo 2021 m. Tapytojas-monumentalistas Juozas Vosylius teigia, kad D. Dašenkovienės „plonasluoksnėje, skaidrioje daugiaplanėje“ tapyboje „drąsiai ir profesionaliai gretinama abstrakti ir realistinė stilistika“, o dailininkė Irma Leščinskaitė pažymi, kad menininkės „kūryboje matomas profesionaliai įvaldytų akademinio piešimo, spalvotyros, kompozicijos dalykų įvaldymas, subjektyvi ir savita kompozicinė pozicija“.
Žilvino Bražuko piešinių ir skulptūrinių objektų iš latekso paroda „Gluten Free“ – tai paroda apie savęs pažinimą, baimę ir laisvę bei kažką velniškai mielo (arba šlykštaus). Parodos ekspoziciją nuo debiuto Vilniuje autorius yra papildęs naujausiais 2021 ir 2022 metų piešiniais. Skulptūrinius objektus inspiravo atsitiktiniai gyvūnų piešiniai eskizų knygelėje. Gyvūnai, išnirę iš nežinomybės, gali atrodyti tarsi neištirti padarai, tūnantys vandenyno dugne, tačiau jie labai svarbūs ekosistemoms. Menininkui jie ir simbolizuoja tai, kas slypi nežinomybėje, žmogaus vidinėse gelmėse, ir ko dažniausia prisibijoma. Jeigu ignoruosi, jie taps pavojingi lyg Nilo krokodilas drumstame vandenyje, tačiau jei sąmoningai nagrinėsi šiuos naujai atsivėrusius nežinomus plotus – tobulėsi, jausiesi gyvas ir laisvas. Alkanasis krokodilas pasidarys nebe toks didelis, nebe toks baisus ir netgi ganėtinai mielas… Kūrėjas teigia, kad skulptūrų gamybos procesas lėtokas, tačiau suteikia kūrybinę apmąstymų, meditacijos terpę bei simbolizuoja augimą – kaip organizmo, kaip asmenybės. Galiausiai, pats lateksas kaip medžiaga turi stipriai organiškų asociacijų, o tai savotiškai žavi ir kartu kelia šleikštulį.
Jaunosios kartos menininkas Žilvinas Bražukas 2016 m. baigė grafikos bakalauro studijas VDA, o 2018 m. – fotografijos ir medijos meno magistrą. 2019 metais menininkas tapo pirmos vietos nugalėtoju tarptautiniame A. Švėgždos piešinių konkurse su savo piešinių serija „Animals of Google“. Naudodamasis lakoniška vaizdo ir teksto jungtimi, savo struktūra primenančia internetinius memus, Ž. Bražukas daugiausia kuria trumpus humoristinius ir (auto)ironiškus pasakojimus, kuriuose atsispindi autoriaus požiūris į beprasmių vaizdų perpildytą ir neretai absurdišką kasdienio gyvenimo realybę. Menininkas 2021 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu.
