Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (BRIAI) kolektyvui naujieji metai atnešė svarbią jubiliejinę sukaktį: prieš 30 metų, 1992 m. sausio 2-ąją, pirmuosius gyvavimo metus skaičiavusiame Klaipėdos universitete pradėjo veikti institutui pradžią davęs Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centras, vidiniuose Universiteto dokumentuose pirmąjį mėnesį vadintas Mažosios Lietuvos istorijos centru, o 2003-aisiais tapęs Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu.
„Šiandien KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas – lyg suaugęs žmogus. Turi savo poziciją. Labai džiugina, kai vaikas tampa suaugusiu, matai jo brandą ir protą bei gali pasididžiuoti, kad ir pats prie viso to prisidėjai“,– sako Lietuvos istorijos instituto direktorius, habil. dr. Alvydas Nikžentaitis, puikiai prisimenantis jubiliejinę sukaktį šiemet minėsiančios mokslo įstaigos ištakas. Iš Vilniaus į Klaipėdą tuomet atvykusiam istorikui teko dalyvauti pokalbiuose su miesto valdžia dėl tokios įstaigos kūrimo būtinybės.
„Nebuvo sunku tapti klaipėdiečiu. Jautėme dėmesį ir palaikymą iš miesto valdžios. Mums skyrė ne tik patalpas, bet ir lėšų įsikūrimui. Parama švietimui ir kultūrai nebuvo vien tik žodžiai“, – prisimena A. Nikžentaitis. Entuziastingai suburto centro misija buvo patenkinti didžiulį žinių apie regionų, ypač Prūsijos (Mažosios) Lietuvos ir Žemaitijos, praeitį poreikį. „Centre suburtiems istorikams, archeologams reikėjo pradėti sistemingus Klaipėdos istorijos tyrimus ir mentaliai įtvirtinti, jog Klaipėdos krašto istorija yra ir Lietuvos istorija. Turėjome ją iššifruoti tiek iš Lietuvos, tiek iš Rytprūsių perspektyvos ir perteikti ją visuomenei – objektyviai, nepagrąžinant“,– teigia vienas iš BRIAI pradininkų.
Instituto stiprybės: nuo povandeninės archeologijos iki karo istorijos tyrimų
KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas – stiprus ir tituluotas KU mokslo ir studijų padalinys, įsikūręs viename iš gražiausių istorinio Universiteto pastatų komplekso pastatų. Jis telkia tyrinėtojus, analizuojančius visuomenių ir kultūrų kaitą priešistorės bei istorinių laikų Baltijos jūros regione, kuruoja trijų pakopų istorijos ir archeologijos krypčių studijas. Didžiausios instituto stiprybės – rytinio Baltijos jūros regiono povandeninės archeologijos, viduramžių ir ankstyvųjų naujųjų laikų archeologijos, naujųjų ir naujausiųjų laikų kultūros, socialinės ir karo istorijos sritys. Institutas glaudžiai bendradarbiauja su savo veiklos partneriais – Lietuvos muziejais, kultūros centrais, institutais ir universitetais, Vokietijos, Lenkijos, Estijos, Jungtinės Karalystės ir kt. šalių mokslo įstaigomis. 2021-aisiais Kembridžo universitetui pradėjus vykdyti Baltijos regiono geopolitikos programą, BRIAI kartu su dar devyniais Baltijos jūros regiono institutais, kuriuose domimasi moderniųjų laikų Baltijos regiono istorija ir politiniais procesais, susibūrė į neformalų tinklą šiam sumanymui paremti. Institutas leidžia du tarptautiškai pripažįstamus recenzuojamų mokslo darbų žurnalus, skirtus atitinkamai Baltijos regiono istorijos ir archeologijos tyrimams – „Acta Historica Universitatis Klaipedensis“ bei „Archaeologia Baltica“. BRIAI dirbantys mokslininkai bei jų darbai pelno aukščiausius įvertinimus šalyje bei tarptautiniu mastu vykstančiuose mokslinių darbų konkursuose, už nuopelnus Lietuvai jie apdovanoti valstybiniais apdovanojimais.
Nuo 2018 m. institutui vadovaujantis istorikas dr. Vasilijus Safronovas sako: „Pirmaisiais metais tuometiniame centre dirbo trys žmonės – Alvydas Nikžentaitis, Vladas Žulkus ir Silva Pocytė. Šiandien institutas buria per 40 mokslo darbuotojų. Natūraliai išsiplėtė ir veiklos sritys. Pradėjome veiklą nuo Vakarų Lietuvos archeologijos, Lietuvos ir Vokiečių ordino santykių, Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos istorijos. Nūdien institute veikia septynios tyrėjų grupės, kurias domina įvairiausi pietrytinio Baltijos pajūrio regiono praeities klausimai – nuo priešistorinių kraštovaizdžių dabartinėje Lietuvos pakrantėje, technologijų kaitos ikiistoriniais laikais iki Pirmojo pasaulinio karo atminties, judaikos, antisemitizmo ir istorinės vaizduotės XX amžiuje tyrimų.“ Pasak instituto direktoriaus, kai kuriose srityse BRIAI yra neabejotinas lyderis Lietuvoje. „Trys iš penkių labiausiai pasaulyje cituojamų Lietuvos archeologų dirba mūsų institute. Bet Lietuva mūsų poveikis neapsiriboja. Turime savo tiriamosios veiklos nišas, ir dėl jų esame žinome tuose globaliuose tyrėjų tinkluose, kurie dirba su panašiais klausimais. Be viso to, dirbame su studentais ir labai daug dėmesio skiriame mokslo sklaidai.“
Dr. V. Safronovas neabejoja, kad jubiliejiniai instituto veiklos metai suteiks ne vieną progą pasidžiaugti BRIAI archeologų ir istorikų atradimais. „Per 2022-uosius metus bus baigti bent keli stambūs institute pastaraisiais metais vykdyti projektai. Jų rezultatais, kaip visuomet, stengsimės pasidalyti kuo plačiau. Tad apie mus dar tikrai išgirsite“, – žada V. Safronovas.
2022-aisiais KU minės dvi jubiliejines sukaktis
„Sveikinu BRIAI bendruomenę, buvusius ir esamus jos narius, su jubiliejine sukaktimi. Amžius – ne vien tik skaičiai, bet ir darbai. Galime didžiuotis, jog KU per 30 metų subrendo stipri mokslo įstaiga, kurios darbai matomi ne tik čia, Lietuvoje, bet visame Baltijos regione ir gerokai už jo ribų. Istorikai, archeologai, jų atradimai žemėje ir po vandeniu, knygos, išauginti nauji šios srities specialistai – mūsų Universiteto veidas. Jubiliejiniai metai, tikiu, bus gera proga visuomenei labiau pažinti šią KU bendruomenės dalį ir jos veiklas“,– į jubiliejinius metus įžengusią KU BRIAI bendruomenę sveikina KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
Beje, šiemet įkūrimo 30-ąjį jubiliejų minės ir kitas reikšmingas KU padalinys – Leidykla.
Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto įkūrimo chronologija
- 1992 m. sausio 2 d. KU Senato nutarimu (1991 m. gruodžio 11 d., Nr. 55) ir KU rektoriaus įsakymu (1991 m. gruodžio 30 d., Nr. 43) įsteigtas Mažosios Lietuvos istorijos centras.
- 1992 m. vasario 12 d. KU Senatas patvirtino laikinuosius Centro įstatus, pagal kuriuos Centras vadinamas Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos mokslo centru.
- 1992 m. kovo 6 d. KU prorektoriaus studijų reikalams įsakymu, Mažosios Lietuvos istorijos centrą nutarta toliau vadinti Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos mokslo centru (VLPIC). Pirmasis direktorius dr. Alvydas Nikžentaitis.
- 1993 m. birželio 1 d. KU Senato nutarimu (1993 m. gegužės 5 d., Nr. 33), Humanitariniame fakultete veikusi Istorijos ir sociologijos katedra (vedėjas dr. Vaidutis Laurėnas) padalyta į dvi atskiras katedras: Politologijos ir sociologijos (vedėjas dr. Vaidutis Laurėnas) ir Istorijos (vedėjas doc. dr. Alvydas Nikžentaitis). 1993 m. gegužės 27 d. KU rektoriaus įsakymu Nr. 74, VLPIC priskirtas Istorijos katedrai; jo direktoriumi tapo doc. dr. Vladas Žulkus.
- 1994 m. liepos 1 d. KU įsteigiamas naujas Socialinių mokslų fakultetas, kuriam priskiriama Istorijos katedra kartu su VLPIC.
- 2003 m. gegužės 23 d. KU Senatas priima nutarimą pritarti Baltijos regiono istorijos ir archeologijos universitetinio instituto įsteigimui.
- 2003 m. liepos 1 d. Istorijos katedra kartu su VLPIC iš Socialinių mokslų fakulteto perkeliama atgal į Humanitarinių mokslų fakultetą. VLPIC nuo katedros atskiriamas ir reorganizuojamas į fakulteto lygmens universiteto padalinį – Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutą (BRIAI).
