Klaipėdos universiteto vadovai padėkojo burlaivį „Brabander“ į Klaipėdą atplukdžiusiam ir bemaž 15 metų jo komandai sėkmingai vadovavusiam kapitonui Valdemarui Vizbarui.
„Burlaivio „Brabander“ istorija Lietuvoje prasidėjo su Jumis. Drauge su burlaiviu ir jo burėmis į mūsų uostamiestį sugrįžo jūrinė romantika, ambicingos ir drąsios ekspedicijos, burlaivių lenktynių azartas ir triumfo pojūtis, įtraukiantys pasakojimai iš jūrininkų gyvenimo… Pajutome, kad turime jūrą, ne tik tonas skaičiuojantį uostą. Net per didžiausias audras jautėmės tvirtai, nes žinojome, jog laive – sumanus ir rūpestingas Kapitonas“, – padėką KU bendruomenės vardu išreiškė rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
Lietuviškoji KU burlaivio „Brabander“ istorija neišskiriamai susieta su kapitono Valdemaro Vizbaro vardu. Būtent jį, patyrusį buriuotoją ir laivo būklę objektyviai galintį įvertinti ekspertą, tuomečiams KU vadovams, sumaniusiems Universitetui nupirkti burlaivį, rekomendavo Lietuvos buriuotojų sąjungos vadovai.
Buvęs KU rektorius habil. dr. Vladas Žulkus puikiai prisimena pirmąjį vizitą į Olandiją ir laivo apžiūrą. Kad ir kaip žiūrėta, reikli akis nerado prie ko prikibti. Po metų įvykus sandoriui su laivo pardavėjais, Valdemarui Vizbarui „Brabanderį“ teko parplukdyti į Klaipėdos uostą, o netrukus jam buvo patikėtos ir šio laivo kapitono pareigos, kurias jis sėkmingai ėjo nuo 2006-ųjų, bemaž 15 metų. Nusprendęs baigti karjerą, burlaivio vairą kapitonas V. Vizbaras šių metų pradžioje perdavė savo įpėdiniui, daug metų padėjėjo pareigas ėjusiam Ričardui Ramanauskui.
Išlydėtuvėse kapitonui teko neįprastas vaidmuo – išklausyti daug šiltų žodžių, priimti padėkas, dovanas ir gėles ne tik nuo KU vadovų, bet ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos atstovų, kolegų buriuotojų, nardytojų.
Valdemaras Vizbaras sakė, jog ir naujas jo gyvenimo etapas taip pat bus susietas su jūra – jis dirbs savo įsteigtoje buriavimo mokykloje, pagal poreikį talkins buriavimo regatų organizatoriams. O „Brabander“ komandai jis linkėjo sėkmės ir džiaugėsi su šiuo laivu patyręs daug įdomių dalykų. „Laimingiausios mano akimirkos, kai laivas dirbo pagal savo paskirtį: kai plaukdavome į jūrą su būsimaisiais jūreiviais, kai plaukėm į ekspedicijas su mokslininkais ir studentais. Liūdniausia, kai tekdavo kursuoti po uostą kaip autobusui. Matyt, mano tokia natūra, vis traukė prie žygių…“,- sakė buvęs „Brabanderio“ kapitonas, nepraleidęs progos pašmaikštauti, jog dėl dėmesio pertekliaus jaučiasi sudėtingiau nei per bet kokią audrą.
