Gegužės 21, 22, 23 dienomis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokio spektaklio „Faustas“ premjeros metu mėgausitės ne tik šokiu, gilaus siužeto vingiais, bet ir ne vieną kūrėją įkvėpusia muzika.
Svarbiausia – jausmas
„Šokio spektaklis „Faustas“ gimė dirbant kartu su visa komanda. Kaip muzikos vadovas, buvau atsakingas už muzikos kūrinių, geriausiai atspindinčių choreografo idėjas ir mintis, parinkimą. Nesiorientavome į dramos atpasakojimo veiksmą ar veikėjus, nes choreografas Robertas Bondara norėjo daugiau dėmesio skirti jausmui, veikėjų būsenai: nesvarbu, ar tai Faustas, ar Margarita. Svarbu pagauti emociją! Tokią užduotį sau kėlėme su choreografu. Fausto mintis ir emocijas puikiai paryškino Arvo Pärto muzika, Margaritos epizodams labai tiko Wolfgango Amadeaus Mozarto kūrinių fragmentai. Mano, kaip muzikos vadovo, pareiga – atrinkti kūrinius, o kaip dirigento – kad tie kūriniai darniai susilietų į vientisą spektaklio muzikinį audinį, kuriame išnyksta ribos tarp laikmečių ir atskirų kūrėjų braižų. Viskas susilieja šokio spektaklio „Faustas“ muzikoje“,- pasakojo spektaklio muzikos vadovas ir dirigentas Modestas Barkauskas.
Spektaklyje išgirsite ne tik įprastų Fryderyko Chopino kūrinių: greta originalių kompozicijų fortepijonui, dalis jų adaptuoti, pritaikyti atlikimui su orkestru arba perinstrumentuoti keturių muzikantų džiazo ansambliui, grojančiame rūsio vakarėlyje, kuriame lėbaujant studentams bendrauja Faustas su Mefistofeliu. Muzika tarsi fragmentuota, jos stilistika labai įvairi, suteikianti klausytojui nemažai progų nustebti.
Prakalbintų net tylą
Muziką kiekvienas žmogus supranta savaip: tai labai individualu ir priklauso nuo žmogaus pojūčio, pasaulėžiūros, patirčių. Nesistengiu, kad muzika pabrėžtų spektaklio siužetiškumą: tam daugiau dėmesio skiria choreografas. A. Pärto muzika paryškina Fausto emocijas: tiek vaizduojant jį kaip mokslininką, tiek iliustruojant jo gyvenimo finalą. Šio personažo išgyvenimai puikiai dera prie A. Pärto muzikos mistikos, jo paslaptingojo „tintinnabuli“ stiliaus. A. Pärtas – bene garsiausias šių dienų kompozitorius. Sakoma, kad jis pirmasis muzikoje prakalbino tylą.
A. Mozartas pasirinktas, nes Johannas Wolfgangas von Goethe pradėjo rašyti „Faustą“ prabėgus keleriems metams po šio muzikos genijaus mirties. Tai tarsi tuometinių Europos įvykių tąsa, tradicijų įamžinimas. „Svarbiausia, kad visų kompozitorių kūrinių fragmentai suskambėtų kaip vieninga „Fausto“ muzikinė linija: klausytojas neturi jausti perėjimų iš W. A. Mozarto į F. Chopiną ar į A. Pärtą. Turime įtikinti klausytoją, kad kitaip ir būti negali. Puikiai žinau Muzikinio teatro orkestro galimybes, nes ne kartą Klaipėdoje dirigavau spektaklius ir stačiau naujus veikalus. Šiam kolektyvui nėra neįveikiamų užduočių. Tai tik proga išbandyti naują žanrą, naują muzikinę stilistiką. Manau, muzikantams tai buvo labai įdomu“,- akcentuoja M. Barkauskas.
Gros Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras (dirigentas Modestas Barkauskas), išgirsite chorą ir solistus: Ritą Petrauskaitę, Gabrielę Kuzmickaitę, Aurimą Raulinavičių ir Valdą Kazlauską.
„Aš negalėjau atsiplėšti“
Sunku būtų suskaičiuoti kūrėjus, kuriems „Faustas“ tapo įkvėpimo kurti muziką šaltiniu. Bene pirmasis tai padarė prancūzų kompozitorius Hectoras Berliozas. Kai perskaitė Goethe‘s „Faustą“, jam buvo 24-eri. „Aš negalėjau atsiplėšti nuo knygos, – vėliau rašė kompozitorius. – Skaičiau ją valgydamas, teatre, gatvėje… Visur!“. Prabėgus 19-ai metų, 1846 m. Paryžiaus „Opéra Comique“ teatre, diriguojant pačiam H. Berliozui, pirmą kartą nuskambėjo dramatinė legenda solistams, chorui ir simfoniniam orkestrui „Fausto pasmerkimas“. „Fausto pasmerkimas“ scenoje atliekamas dažniau nei kitos penkios H. Berliozo operos.
Kitas prancūzų kompozitorius Charles Gounod savąjį penkių veiksmų operinį monumentą „Faustas“ pastatė 1859 m. kovo 19 d. Paryžiaus operoje Théâtre Lyrique. Tai bene populiariausia ir dažniausiai pasaulyje statoma Goethes dramos pagrindu sukurta opera. Italų kompozitoriaus ir libretisto Arrigo Boito operos „Mefistofelis“ premjera įvyko 1868 m. kovo 5 d. Milano teatre La Scala.
Po daugiau kaip 40 metų šio nemirtingo veikalo ėmėsi vokiečių kompozitorius Ferruccio Busonis, kurio operos „Daktaras Faustas“ premjera įvyko 1925 m. gegužės 21 d. Dresdeno Sächsiches Staatstheater.
„Faustas“ Klaipėdoje skambėjo dar 1862 m.
1862 m. Klaipėdoje gastroliavo Karaliaučiaus opera, net 50 vakarų kvietusi į įvairių pavadinimų spektaklius – jų tarpe ir Ch. Gounod operą „Faustas“. Pasak istoriko Heinrich A. Kurschat, spektakliai buvo rodomi penkias dienas per savaitę, ir kiekvienas iš jų buvo labai gerai lankomas, nors mieste ir artimiausiose jo apylinkėse tuo metu gyveno tik apie 20 000 gyventojų.
1872 m. Vilniuje gastroliavusi italų trupė su garsiu to meti tenoru Ludovicu Caroselli tarp kitų spektaklių rodė ir „Faustą“. Griežė Vilniaus orkestras, kuriam dirigavo Wolfas Ebanas, pagrindines partijas atliko tenoras Caroselli ir jo žmona Pia Caroselli. 1887 m. pastatymas „Fausto“ pastatymas Vilniaus miesto teatre ilgai laikėsi repertuare. 1900 m. Vilniuje „Fauste“ dainavo Mattia Battistini.
„Faustas“ – itin populiari opera Lietuvoje. Garsiausių šalies kūrėjų ji daug kartų buvo statyta Valstybės teatre Kaune (1922 m., 1926 m, 1927 m., 1931 m., 1945 m.), Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (1949 m., 1971 m., 1974 m., 1988 m. ir 1998 m.), Kauno valstybiniame muzikiniame teatre opera statyta 1964 m. , o 1994 m. – pavadinimu „Margarita“. 2017 m. operą pastatė Vilnius City Opera.
