Pirmasis 2021-ųjų Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro laikraščio numeris skirtas įstaigos istorijai, senesnei už jį patį. Į trečius metus leidžiamą spaudinį, šį kartą „Dedikacijos“ pavadinimu, sudėtos istorijos pasakojančios apie teatro kūrėjų ir net publikos aikštingas iniciatyvas, kurių dėka muzikinis teatras Klaipėdoje įvairiomis formomis ir pavadinimais gyvuoja daugiau nei 200 metų.
Keitėsi pavadinimai, bet idėja – ta pati
Sudėtinga istorinius įvykius atskirti nuo kūrėjų: visi į laikraštį supinti faktai ir prisiminimai tarsi byloja, kad didžiuliai įvykiai prasideda nuo idėjų, kurių įkvėpėjais tampa kilnių ir didžių tikslų turintys žmonės, gebantys burti bendraminčius ir veikti. „Dedikacijoje“ pasakojama kaip iš to didžiulio poreikio muzikai bei menui gimė Muzikinis teatras, daugiau nei 200 metų Klaipėdoje gyvavęs įvairiausiomis formomis ir pavadinimais, tačiau su tuo pačiu tikslu – publikai pristatyti kuo aukštesnio meninio lygio muzikos kūrinius ir pastatymus.
2020-aisiais minėjome Muzikinio teatro Klaipėdoje 200 metų jubiliejų (1820 m. įvyko pirmasis operos pastatymas Klaipėdoje), o juos palydėti planavome koncertu, skirtu ne tik šiai sukakčiai, bet ir Lietuvos operos 100-mečiui. Deja, koncertą „Dedikacija #Operai100 #Teatrui200” dėl karantino ribojimų teko atidėti. Muzikologė, profesorė Daiva Kšanienė pasakoja, kuo ypatingi šie du jubiliejai Klaipėdai ir visai Lietuvai.
Kad muziką Klaipėda mylėjo visada, patvirtina ir literatūrologė Jovita Saulėnienė, pasakojanti apie profesionaliosios muzikos apraiškas Klaipėdoje XIX amžiuje. Apie Klaipėdos kultūros flagmaną pastatytą ant ravelino sužinosite iš Martyno Vainoriaus straipsnio (parengto pagal portalo „Atvira Klaipėda“ medžiagą).
Muzikinio teatro pradžia
Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, iki tol veikęs kitais amplua, šiandieninį pavadinimą gavo tik 1987 m. sausio 1 d., kai Klaipėdos liaudies opera, gyvavusi entuziastų dėka, tapo valstybine įstaiga. Daug prie to prisidėjo ilgametis Klaipėdos liaudies operos teatro vadovas Kazys Kšanas, 20 metų buvęs įkvėpėju daugiau nei šimtui operos profesionalų ir mėgėjų. Kartu su maestro bandome apžvelgti istorinius kultūrinius įvykius, prisiminti pirmuosius pastatymus ir ryškiausius juose dalyvavusius žmones.
Muzikinį teatrą kūrė asmenybės, kurių kiekvienas paliko ryškius ir svarbius pėdsakus. Apie savo veiklą pasakoja šiemet 80-metį švenčiantis dirigentas Algis Jonas Lukoševičius, Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui vadovavęs 1991–1992 metais.
Rubrikoje „Portretas“ – spektaklių vadovė Marijana Fokina, Muzikiniame teatre dirbanti nuo pat jo įkūrimo. Norisi priminti, kad M. Fokina Muzikinio teatro pastatymais žavisi ne tik laiku ir vietoje juos sustyguodama. Ji – viena pirmųjų Muzikinio teatro baleto šokėjų, baleto trupės inspektorių ir net jos kūrėjų.
Legendinė ir rubrikos „Užkulisių paslaptys“ herojė vyriausia kostiumininkė Paulina Arlauskienė, kuri jaudinasi prieš kiekvieną premjerą ne mažiau nei scenoje pasirodantys kūrėjai.
Tėvo ir dukros kurtos „Traviatos“
Dautartų giminės kūrėjai Klaipėdai dovanojo dvi „Traviatas“, kurias skiria šeši dešimtmečiai istorijos: 1992–1995 m. Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui vadovavusios baletmeisterės Laisvės Dautartaitės užsidegimo dėka 1994 m. gruodžio 31 d. publika išvydo Giuseppe Verdi operą „Traviata“, diriguojamą italo Dante Anzolini. 1934 m. Klaipėdoje muzikos bei teatro entuziastų dėka įvyko pirmoji G. Verdi „Traviatos” premjera, kurią režisavo L. Dautartaitės tėvas, Valstybės teatro Kaune operos solistas Stasys Dautartas.
Ko publikai laukti šiemet?
Istorinė patirtis mus skatino susikaupti, situaciją vertinti filosofiškai, kūrybiškai ir net pandemijos metu įgyvendinti prasmingus darbus.
„Ko publikai laukti šiemet? Daug gražių pastatymų. Šiuo metu intensyviai formuojame KVMT tarptautinio vasaros festivalio programą, kuri bus paskelbta artimiausiu metu. Šių metų festivalis žiūrovams pateiks visiškai naują koncepciją. Tarptautinio festivalio programoje ir žiūrovus įaudrinęs R.Wagnerio „Skrajojantis olandas“, ir žinomo choreografo, Slovėnijos Mariboro teatro baleto meno vadovo Edwardo Clugo dviejų vienaveiksmių baletų pastatymas. Tikime, kad šis tarptautinis festivalis taps ne tik Klaipėdą, bet ir visą šalį reprezentuojančiu kultūros įvykiu. Pozityviai nusiteikę laukiame meto, kai pavasaris pralauš ne tik žiemos ledo įšalą, bet ir išjudins pandemijoje sustingusias meno įstaigas, o salės atsivers žiūrovams!“,- vadovo skiltyje pasakoja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.
