Didžiausias profesionalaus meno kolektyvas ne tik Klaipėdoje, bet ir visame Vakarų Lietuvos regione vyksta aplankyti savo gerbėjų. Džiaugiamės partneryste su išskirtiniais regionų festivaliais bei tampame svarbia jų dalimi. Gal netrukus susitiksime Jūsų mieste?
Jau penkioliktus metus tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis Plungėje dovanoja gerbėjams klasikinės muzikos šventę. Gimęs iš kunigaikščių Oginskių kultūrinės tradicijos, festivalis subūrė didelį ištikimų klausytojų ratą ir toliau išmoningai diegia naujausias klasikinės muzikos tendencijas. Iš Plungės kilęs šio festivalio meno vadovas prof. Juozas Domarkas sudėlioja daugiabriaunę klasikinės muzikos programą. Tarp festivalio organizatorių ir jo brolis – pirmasis ir kol kas vienintelis Muzikinio teatro garbės dirigentas Stasys Domarkas. Jis koncertų sale paverstose buvusiose kunigaikščio Mykolo Oginskio rūmų arklidėse šių metų rugsėjį dirigavo pasaulinę šlovę pelniusį Jerry Bocko miuziklą „Smuikininkas ant stogo“. S. Domarkas – ir Plungės miesto garbės pilietis. Nenuostabu, jog sulaukėme daug aplodismentų!
Dvi dovanos Kretingai
Spalio 10 d. prasidėjo jubiliejinis Kretingos dvaro menų festivalis „Mėnuo su žvaigžde čia būti norėjo“, skirtas Kretingos muziejaus įkūrimo 85-mečiui ir grafo Juozapo Tiškevičiaus 185-osioms gimimo metinėms. Festivalio atidaryme pristatėme kamerinės muzikos koncertą „SMS: Kur vėjams grojant, bangos dainuoja…“. Kretingos muziejaus Žiemos sode žemaites ir žemaičius pasimatymui pakvietė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestro stygininkų ansamblis bei vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis.
Spalio 16 d. kretingiškiai „degustuos“ šių metų Muzikinio teatro premjerą „Vivat kava!“. Dvi neįmantrios, bet nuotaikingos buitinės muzikinės istorijos, pasiekusios mus iš aštuonioliktojo amžiaus. Du skirtingų kraštų, bet puikiai savo darbą įvaldę to paties laikmečio kompozitoriai – vokietis Johannas Sebastianas Bachas (1685–1750) ir italas Giovanni Battista Pergolesi (1710–1736). Du vienaveiksmiai muzikiniai spektakliai – J. S. Bacho „Kavos kantata“ ir G. B. Pergolesi „Tarnaitė ponia“, patiekiami žiūrovams tą patį vakarą kartu su garuojančia kava ir šokoladu! Laimei, kava dabar galime mėgautis visi, o štai J. S. Bacho „Kavos kantatoje“ ji vadinama moterims kenkiančiu gėrimu… Į muzikinį sūkurį kvies scenos intrigų meistrė režisierė Rūta Bunikytė, į komiškų situacijų raizginį supynusi Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistus: Mindaugą Rojų, Rosaną Štemanetian, Tadą Jaką, Artūrą Kozlovskį.
Don Žuanas meilės ieškos Kaune
Lapkričio 26 d. Lietuvos operos šimtmečio jubiliejui besirengiančiame Kauno valstybiniame muzikiniame teatre skambės nepranoktas Wolfgango A. Mozarto šedevras – opera „Don Žuanas“.
„Don Žuaną“ Klaipėdoje statė garsūs kūrėjai: dirigentas iš Austrijos Josefas Wallnigas, režisierius Jonas Vaitkus, scenografas Gintaras Makarevičius ir kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė. Pastarosios kurti viduramžių stiliaus kostiumai ir suknelės saikingai „sušiuolaikinti“ taip, kad nūdienos puošeivos jų irgi neatsisakytų. Žiūrovai gėrisi didžiuliais puošniais perukais ir intriguojančiais korsetais, kuriuos scenoje dėvi ne vien tik moterys… O Don Žuanui puikiai pritinka gaidžio uodegą primenantis frakas, ironiškai pabrėžiantis personažo siekius ir jo padėties komiškumą.
Operos veikėjų ratą režisierius J. Vaitkus papildė keistomis belytėmis klykiančiomis būtybėmis, kurios bando prisitaikyti, dalyvauti veiksme ar net įtakoti veikėjų likimus. Ši provokuojanti misija patikėta Aurelijaus Liškausko vadovaujamiems Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro trupės šokėjams.
Statyti „Don Žuaną“ ir dainuoti jame nelengva: neišvengiamai būsi lyginamas su žymiausiais pasaulio pastatymais ir legendiniais dainininkais. Tačiau kiekvieno muzikinio teatro garbės reikalas turėti šią operą savo repertuare. „Šios operos pastatymo Klaipėdoje sėkmė – ne atsitiktinumas: ją lėmė puikios atlikėjų komandos susiklausymas ir įveikta gan aukštai pakelta meninio profesionalumo kartelė. W. A. Mozarto muzika užbūrė visus“, – po „Don Žuano“ premjeros konstatavo muzikologė prof. D. Kšanienė.
Pagrindinė Don Žuano partija Kaune atiteks Laimonui Pautieniui, jo tarno Leporelo – Igoriui Bakanui. Žavingąja Dona Ana, neskubančia tikėti Don Žuano meiliais žodeliais, scenoje taps Rita Petrauskaitė, jos sužadėtiniu Don Otavijumi – Tadas Jakas, meilikautojo paliktos Donos Elviros partija teks Gabrielei Kuzmickaitei. Į nuotakos apgaudinėjamą valstietį Mazetą persikūnys Kšištofas Bondarenko, jo naiviąją sutuoktinę Cerliną vaidins Monika Pleškytė. Na, o tašką visoje Don Žuano istorijoje padėsiančio Komandoro, arba Akmeninio svečio, partija atiteks Valdui Kazlauskui. Gros Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestras, vadovaujamas vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio. Tikimės palankiausių aplinkybių ir gausaus W. A. Mozarto muzikos gerbėjų pulko!
Į sostinę keliauja „Spragtukas“
Gruodžio 18 d. Vilnių užlies nemirtinga Piotro Čaikovskio muzika. „Siemens“ arenoje nusileis kalėdinis stebuklas – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklis „Spragtukas“, kuris vaikams ir suaugusiems kasmet primena, kad gėris triumfuoja, o stebuklai įmanomi. Svarbu tikėti!
„Spragtuką” uostamiestyje pastatė garsus rusų choreografas Kirilas Simonovas, kurį Lietuvos baleto gerbėjai puikiai prisimena kaip LNOBT repertuaro spektaklių „Dezdemona“ (2005) ir „Kopelija“ (2010) kūrėją. K.Simonovas garsiuose pasaulio teatruose yra sukūręs ne vieną P. Čaikovskio „Spragtuko“ pastatymą, bet žymiausias iš jų – Sankt Peterburgo Marijos teatre kartu su scenografu Michailu Šemiakinu pastatyta šio baleto versija.
Unikalus ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro „Spragtukas“. Kostiumus ir scenografiją šiam spektakliui kūrė dailininkai Jekaterina Zlaja ir Aleksandras Barmenkovas. Viso pasaulio teatrų publiką žiemos švenčių laikotarpiu džiuginantis „Spragtukas“ šįkart išsiskiria savo mobilumu: dailininkai pasistengė, kad lengvai transformuojamos spektaklio dekoracijos tiktų tiek didmiesčių arenoms, tiek gerokai mažesnėms scenoms. Mistišką reginį papildo instaliacijos ir vaizdo projekcijos, kurias žiūrovams kartais sunkoka atskirti nuo gyvai šokančių artistų.
Po švenčių stebuklų tikimybė paprastai sumažėja… Tačiau mes ir toliau Jus kviesime susitikti. 2021 m. vasario 20 d. Vilniuje pristatysime šokio spektaklio „Romeo ir Džuljeta“ premjerą, kurią Klaipėdoje parengs tas pats „Spragtuko“ choreografas K. Simonovas.
Ateikite ir neabejokite, kad jūsų saugumas ir gera nuotaika mums svarbiausia!
KVMT inf.
