Šiuolaikinės muzikos festivalis „Permainų muzika“ kiekvieną rudenį veržliai ir energingai pristato įdomiausią dabarties autorių kūrybą, skatina įsiklausyti į nuolat kintantį ir atsinaujinantį garsų pasaulį. Gyvybinga jų tėkmė inspiruoja keisti mus supančią aplinką ir keistis patiems.
Kviečiame pasižymėti savo kalendoriuje šiemetinio festivalio datą – rugsėjo 17 – spalio 7 d. – ir susipažinti su jo programa.
2020 m. rugsėjo 17 d., ketvirtadienis, 18.30 val.
Tuščios valandos
Pirmą kartą festivalio istorijoje – šiuolaikinės operos premjera!
„Tuščios valandos“ / “The Empty Hours” – tai ispanų kompozitoriaus Ricardo Llorcos opera-monodrama apie vienišą moterį, turinčią priklausomybę nuo interneto ir gyvenančią savo fantazijų pasaulyje. Tai bandymas tyrinėti išsivysčiusių Vakarų šalių visuomenėse paplitusią psichologinę būklę – vieną skausmingiausių išgyvenimų, kuriuos tenka patirti šiandienos žmogui – vienišumą ir vis stiprėjantį tuštumos pojūtį.
Opera „Tuščios valandos“ atspindi neblėstantį kompozitoriaus domėjimąsi tradicinių komponavimo technikų ir šiuolaikinės muzikos elementų derinimo galimybėmis. Įkvėpimo kūrinio teminei medžiagai ir struktūrai R. Llorca sėmėsi iš italų ir ispanų renesanso muzikos bei XVII a. operų rečitatyvų, jungiamų su šiuolaikiškesne muzikos kalba. Operos siužetas pagrįstas tikra istorija, nutikusia Niujorke. Kūrinys gali būti suvokiamas tiek kaip tradicinis, tiek kaip modernus veikalas. Tai daro jį suprantamesnį platesnei klausytojų auditorijai.
Operoje atskleidžiamas visuomenės susiskaldymas, izoliacija ir technologinę pažangą lydintis tapatybės praradimas – itin aktualios dabarties visuomenės temos. Vienišos moters asmenybės dvilypumą sustiprina režisierės Loretos Vaskovos sprendimas, kai solistės partija – dainuojamoji ir kalbamoji – padalijama dviem atlikėjoms – sopranui (Agnė Stančikaitė) ir aktorei (Gailė Butvilaitė).
Operos pastatymą inicijavo žymus lietuvių kilmės ispanų dirigentas, New York Opera Society meno vadovas Alexis Soriano, anksčiau dirigavęs keliems šio kūrinio pastatymams.
Rugsėjo 20 d., sekmadienį, 18 val. „Tuščios valandos“ skambės Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje. Rengdama šį projektą Klaipėdos koncertų salė bendradarbiauja su choru „Jauna muzika“.
Rugsėjo 23 d., trečiadienis, 18.30 val.
Prarasto grožio beieškant
„Kur jūs ieškosit grožio ir kaip jį rasit, jeigu jis pats nebus jums kelias ir vadovas? Ir kaip kalbėtumėt apie jį, jeigu jis pats neaustų jūsų kalbos?“ (Kahlilas Gibranas, Pranašas. Pranašo sodas)
Kompozitorė Žibuoklė Martinaitytė savo kūrinį „Prarasto grožio beieškant“ apibūdina taip: „Valandą trunkančios audiovizualinės novelės grožio tema, kur tarsi pereinama į kitą laiko dimensiją, kur realybė ima ir susikeičia vietomis su atspindžiais ir šešėliais. Efemeriško grožio ieškojimų amplitudė apima gamtą, kasdienybės objektus ir meną.
Projektas atsirado kaip prieštara vis labiau skubančiai technologijų amžiaus kultūrai ir kasdienybei. Atėję į muziejus pažiūrėti meno, žmonės sustoja vos kelioms sekundėms ir tas trumputis laiko tarpas skirtas nusifotografuoti prie šedevro. O žvelgti ir atkreipti dėmesį į patį meno kūrinį lyg ir nebelieka kada. Tas pats vyksta ir gamtoje – pamatę kokį įstabų gamtos reiškinį, dažnai neskiriame jam pakankamai dėmesio, nes rūpinamės tik tuo, kaip jį užfiksuoti. Savęs net nevarginame klausimu, ar turėsime laiko vėliau pažvelgti į visą sukauptą dokumentuotų akimirkų archyvą. Tad šios „grožio paieškos“ tarsi priverstinai sustabdo mūsų kasdieniškąjį suvokimą ir pagreitėjusį protą, neretai funkcionuojantį automatiniu režimu.“
2019 metais amerikiečių įrašų kompanija Starkland Žibuoklės kūrinį „Prarasto grožio beieškant“ išleido CD formatu. Netrukus jis pelnė du auksinius Global Music Awards apdovanojimus – geriausio albumo ir geriausio kompozitoriaus. Šiemet Niujorke gyvenančiai kūrėjai įteikta Lietuvos Vyriausybės kultūros ir meno premija bei prestižinė Johno Simono Guggenheimo stipendija.
Koncertinį „Prarasto grožio beieškant“ atlikimą įgyvendina subtiliomis interpretacijomis garsėjantis trio „FortVio“: Indrė Baikštytė (fortepijonas), Ingrida Rupaitė-Petrikienė (smuikas) ir Povilas Jacunskas (violončelė). Koncerte dalyvaus ir pati autorė.
Rugsėjo 25 d., penktadienis, 18.30 val.
Elektrinė poema
Kai tuometinėje Lietuvos sostinėje Kaune Vytautas Bacevičius konstruktyvistinės „mašinų poezijos“ estetikos įtakoje sukomponavo „Elektrinę poemą“, vieni iš jos šaipėsi, kiti gyrė. O pačiam kompozitoriui „rūpėjo pagauti tuos gyvenimo pradus, kurie charakterizuoja mūsų XX a. dvasią. Pagrindinius šio kūrinio bruožus sudaro nepaprastai gyvas gyvenimo pulsas ir mašinizmas, kurie ir charakterizuoja mūsų elektros amžių“.
Pagal šį kūrinį pavadintoje programoje maestro Gintaras Rinkevičius ir jo vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras dar atliks „Pavasario linksmybes“ – Kristijono Donelaičio įkvėptą Broniaus Kutavičiaus kūrinį. „Donelaičiui labiau tiktų akmenys, molinukai, lankas, šiaudo birbynė“, – sakė kompozitorius, tačiau „Pavasario linksmybių“ vaizdams atkurti pasirinko simfoninį orkestrą.
Permainingų lietuviško pajūrio vėjų užauginta ir į plačiuosius tarptautinius vandenis išplaukusi solistė Lauryna Bendžiūnaitė su orkestru interpretuos XX a. šiuolaikinės muzikos klasikų Benjamino Britteno ir Witoldo Lutosławskio opusus. „Man koncertas visada šventė. Jaučiuosi labai privilegijuota, branginu man suteiktą laiką ir galimybę būti scenoje. […] Žinoma, visada ypatingi koncertai Lietuvoje, kur jaudulys – pats didžiausias“, – viename interviu teigė Štutgarte reziduojanti solistė.
Rinkevičius į koncerto programą įtraukė ir elegišką Arvo Pärto opusą, kuriuo estų autorius pagerbė B. Britteno atminimą. Tai vienas populiariausių žymaus estų kompozitoriaus kūrinių, parašytas tintinnabuli technika.
Rugsėjo 26 d., šeštadienis, 18.30 val.
Amžinas laikas / Everlasting Time
Kas yra laikas? Mokslininkai bando jį išreikšti formulėmis ir pagrįsti fizikos dėsniais. Filosofai ginčijasi dėl jo prigimties ir reikšmės žmogaus egzistencijai. Kasdieniame gyvenime jis yra būtina ir neišvengiama sąlyga, žmogiškosios būties pagrindas, tačiau apie laiko esmę retai susimąstome.
Ar laikas buvo amžinai, ar turėjo pradžią? Ar laikas bus amžinai, ar kažkada pasibaigs?.. Kartu su „Aidija“ ir „Aukuru“ sklaidysime Baltijos regiono šalyse gyvenančių šiuolaikinių kūrėjų muzikos puslapius, įsiklausydami į sąskambių grožį, teksto prasmę, stabtelėdami pasigrožėti atlikimo niuansais. Tai bus gerai ir prasmingai praleistas laikas, kurį galime pasidovanoti sau paskutinį rugsėjo savaitgalį.
Rugsėjo 30 d., trečiadienis, 18.30 val.
Ten buvo drugelis?
„Lietuvių kompozitorės Onutės Narbutaitės muzika yra absoliučiai užburianti“, – teigia François Hudry. Kompozitorės kūrinyje “Was There a Butterfly?” / „Ten buvo drugelis?“, pasak kritiko, „yra ostinatinis gaudesys, kupinas spalvos ir paslapties“. Šis kūrinys 2017 m. tapo radijo įrašų konkurso „Tarptautinė kompozitorių tribūna“ prizininku. Per metus jį transliavo 23 pasaulio radijo stotys.
Metaforiškas O. Narbutaitės kūrinio pavadinimas nusileido ant Klaipėdos kamerinio orkestro programos viršelio. Joje rasime ir daugiau intriguojančios muzikos autorių pavardžių – tai garsus graikų kompozitorius ir architektas Iannis Xenakis bei mūsuose mažai girdėtas šveicarų kūrėjas Trankas Martinas. Intriguoja ir būsima Ramūno Motiekaičio naujo kūrinio violončelei ir styginiams premjera, kuriama specialiai festivaliui. Jos solo partiją grieš orkestro meno vadovas Mindaugas Bačkus, savo talentu ir entuziazmu įkvėpęs ir įgarsinęs jau nemažai šiuolaikinės muzikos partitūrų.
Kūrybiniame procese esantis, rytietišku minimalizmu dvelkiančią estetiką išpažįstantis R. Motiekaitis prasitarė, kad jį „persekiojanti vizija – styginiai instrumentai padėti ant žemės, ant jų lyja ir sninga“.
Programą „Ten buvo drugelis?“ diriguos šveicarų dirigentas Matthias Kuhnas, pasak jų dienraščio, „leidžiantis muzikai kvėpuoti“. Aktyvi šio muziko kūrybinė veikla apima ne tik dirigento, bet dar violončelininko ir pedagogo amplua. Jis daug koncertuoja Šveicarijoje ir užsienio šalyse, dėsto Berno aukštojoje menų mokykloje.
Tai bus antrasis dirigento M. Kuhno ir Klaipėdos kamerinio orkestro susitikimas KKS scenoje (pirmasis įvyko 2015 m.).
Spalio 6 d., antradienis, 12.00 ir 18.30 val., I a. fojė
Ritmo žaidimai III
Edukacinė programa vaikams (5-12 metų) ir jų tėveliams
Šiuolaikinės muzikos festivalis trečią kartą atveria duris vaikiško amžiaus klausytojams. Edukacinėje programoje „Ritmo žaidimai“ susijungs dvi meno rūšys – muzika ir teatras. Pastarajam atstovaus aktoriai Rugilė Latvėnaitė ir Simonas Lunevičius, suteiksiantys programai žaismingumo, patrauklumo ir suprantamumo. Kartu su perkusininke Ingrida Spalinskaite-Kuriene jie supažindins su mušamaisiais instrumentais, atskleis ryškiausias jų savybes. Vaikai bus skatinami aktyviai dalyvauti renginyje, patys groti ir vaidinti. Siekiama, kad išbandę instrumentus, pažinę ritmą jie norėtų patys muzikuoti, aiškiau suprastų ir pamėgtų muziką.
„Ritmo žaidimų“ tema šįkart nagrinės ritmo pokyčius metuose, kai po vasaros ateina ruduo, o po jo – žiema ir taip toliau. Ritmas yra muzikos pagrindas, todėl edukuojant vaikus reikalinga suteikti žinių, kurios jiems atvertų kelią į tolesnį garsų pasaulį: kokie garsai, ritmai skamba kasdienėje aplinkoje, gamtoje, keičiantis metų laikams. Programoje bus naudojami lietuvių poetų eilėraščiai, kurie yra ritmingi ir lengvai įsimenami. Pagal juos bus kuriami skirtingi vaidybiniai personažai, kviesiantys kartu su aktore atlikti muzikinius kūrinius.
Spalio 7 d., trečiadienis, 18.30 val.
Vortex Temporum
Šiuolaikinės muzikos ansamblis ,,Synaesthesis“, diriguojamas Karolio Variakojo, grįžta į ,,Permainų muziką“! Jo programoje „Vortex Temporum“ pagrindinis dėmesys koncentruojamas į prancūzišką garsovaizdį.
Pirmoji koncerto dalis prasidės Dominyko Digimo garsine kelione, kuriai akompanuos režisieriaus Kristijono Dirsės Paryžiaus vaizdinės kompozicijos. Toliau bus keliaujama per spalvingą prancūzų kūrėjų Sylvaino Marty ir Régiso Campo garsinę vaizduotę. Antroji programos dalis panardins į Gérardo Grisey’aus „Vortex Temporum“ spalvų jūrą.
„Išgirsti Grisey’aus muziką – reiškia leistis į garsinius nuotykius, kurie jūsų ausis pakeis amžiams“, – kadaise apie vieno įtakingiausių XX a. kompozitorių, prancūzų spektralisto G. Grisey’aus muziką rašė The Guardian. Tuo pačiu metu neapdirbtas ir ištobulintas, griežtai struktūruotas, tačiau pilnas laukinės energijos – toks yra šio kompozitoriaus opus magnum, jaudinanti kelionė garsu „Vortex Temporum“. Tai savotiškas kompozitoriaus testamentas, garso ir laiko formatų meditacija, kurios pradinis, sunkiai atpažįstamas motyvas pasiskolintas iš Maurice’o Ravelio baleto „Dafnis ir Chlojė“.
Aštuonerius metus gyvuojantis Vilniaus miesto ansamblio vardą ir paramą užsitikrinęs „Synaesthesis“ vykdo aktyvią koncertinę veiklą, prisistatydamas ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių publikai. Jo profesionalumas, atvirumas įvairioms meno sintezės formoms, nuoširdumas atliekant įvairaus pobūdžio akademinius bei eksperimentinius kūrinius traukia ir žavi klausytojus. Tuo klaipėdiečiai prieš porą metų įsitikino debiutinio kolektyvo pasirodymo KKS metu.
Priimkime naujas patirtis ir atsiverkime pokyčiams kartu su „Permainų muzika“!
KKS informacija
