Klaipėdos miesto savivaldybė ir Klaipėdos apskrities žurnalistų ir verslininkų klubas įgyvendina projektą, kuriuo siekiama paneigti iki šiol gajus mitus apie Klaipėdos „išvadavimą“, įvykusį 1945 m. sausio mėnesį.
Šio projekto rėmuose rengiamų straipsnių cikle bus triuškinami mitai apie „išlaisvinimus“ ir „išvadavimus“, kurie dangsto krašto okupaciją ir gyventojų genocidą.
Penkiolikos straipsnių cikle, kurie publikuojami interneto portale „Klaipėdos žinios“ (www.klzinios.lt) remiantis Vermachto ir Raudonosios armijos operatyviniais dokumentais, po karo išleistais prisiminimais (taip pat vietinių gyventojų), yra triuškinami jau aštuntą dešimtmetį gyvuojantys sovietinės okupacijos metais sukurti mitai, kartojami ir šiandien, nors 2020 m. Lietuva mini valstybingumo atkūrimo 30 – metį.
Šiemet minime 75 metų sukaktį, kai Raudonosios armijos daliniams okupavus Rytų Prūsijos miestą Mėmelį jis pradėtas „atstatyti“, kol galiausiai virto sovietine Klaipėda.
Sovietizavimo pasekmes juntame iki šiol – niokojamas architektūrinis paveldas, toliau griaunami prūsiški pastatai, senieji Mėmelio kvartalai ne atkuriami, o toliau verčiami įvairiais „mėnuliais“ ir betoninėmis dykvietėmis. Miesto griovimas prasidėjęs 1944 m. spalio mėnesį tęsiasi iki šiol. Tai 54 metus trukusios sovietinės okupacijos pasekmė, turinti neigiamos įtakos paveldosauginei raidai. Didelę reikšmę Mėmelio gynyboje turėjo tipinės priešlėktuvinės ir pakrančių gynybos baterijos, vienintelės dabartinės Lietuvos teritorijoje, kurių likučiai tebėra išlikę įvairiose Klaipėdos miesto vietose (Tauralaukyje, Lypkiuose, Smiltynėje, Kukuliškiuose, Leliuose (Klaipėdos r.) ir kt.). būtina jas išsaugoti, kaip tų laikų paveldo objektą ir informuoti visuomenę apie jų reikšmę.
Projekto koordinatorius žurnalistas ir rašytojas Mindaugas Milinis primena, kad 1944 m. spalio 10 sovietams apsupus Klaipėdą buvo perkirstas kelias ir geležinkelis Klaipėda-Tilžė. „Civilių bėglių kolonos, tarp kurių buvo ir lietuvininkų, ir lietuvių (žemaičių bei aukštaičių), ir latvių bei estų, tapo kraujo ištroškusių raudonarmiečių grobiu. Nors Mažosios Lietuvos genocido diena yra spalio 16-oji, tačiau pirmieji bolševikų žiaurumą spalio 11 d. pajuto būtent Klaipėdos krašto – Priekulės apskrities gyventojai. Apie civilių aukas privalome kalbėti kuo garsiau, nes raudonųjų palikuonys Kremliuje ir jų ruporai šiuolaikinėje Klaipėdoje mums tylint skelbia savo prasimanymus“, – pabrėžia M. Milinis.
O juk būtent sovietinės okupacijos metais buvo pradėtas naikinti Mažosios Lietuvos paveldas, sugriautos visos bažnyčios, visi vietiniai gyventojai išvaryti iš gimtųjų namų. Apmaudu, kad dėl informacijos trūkumo bei didžiulio istorinės atminties vakuumo paveldo naikinimas, pradėtas okupantų, tęsiamas.
Pasak M. Milinio, per 30 nepriklausomybės metų šia tema buvo parašyta nemažai knygų bei įvairių publikacijų, tačiau įgyvendinus šį projektą visa tai yra susisteminta ir pateikta patrauklia, daugeliui skaitytojų, besidominčių mūšiais dėl Klaipėdos, forma.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracija šiam projektui įgyvendinti skyrė dalinį finansavimą – 3000 eurų.
