LDM Laikrodžių muziejaus parodų ciklo „Laikrodžiai šalia karūnos“ pirmoji dalis skirta
2019 m. LIUBLINO UNIJOS 450 – ŲJŲ METŲ JUBILIEJUI ir
2020 m. LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS ATKŪRIMO 30 – OSIOMS METINĖMS
paminėti
Parodos ašis – pirmasis Lietuvos dailės muziejaus laikrodžių rinkinio laikrodis su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės VYČIAIS, esančiais Abiejų Tautų Respublikos (1569 – 1795 m.) herbe. Laikrodis pagamintas Karališkojoje Meiseno porceliano manufaktūroje su vienu svarbiausiu Lietuvos simboliu inspiravo idėją plačiau papasakoti – aktualizuoti VYČIO tematiką ir surengti parodą apie VYČIO istoriją, heraldikos meninius aspektus, naudojimą taikomojoje ir vaizduojamojoje dailėje nuo seniausių iki šių dienų.
Lietuvos raitelis VYTIS yra vienas seniausių ir retų valstybinių Europos herbų, kildinamų iš portretinių valdovų antspaudų. Antspaudai skirdavosi atvaizdu, spalva bei forma. Jie buvo įspaudžiami ant žalios, geltonos, rečiau juodos, o patys svarbiausi ant raudonos spalvos vaško. Antspaudai pasižymėjo unikaliais atvaizdais bei įmantriais ornamentais ir atliko ne tik parašo, bet ir meninio elemento vaidmenį.
Lietuvos ir Žemaičių kronikose, rastose Tobolsko archyvuose, apie Didįjį kunigaikštį Narimantą (1300 – 1348 m.) rašoma: „…tas Narimantas savo antspaude turėjo herbą, kažkokį Raitelį, kurį padarė LDK ženklu. Jame buvo pavaizduotas narsus vyras ant balto žirgo raudoname dugne, apnuogintu kardu, lyg kažką vytųsi…“ Rašytiniai istoriniai šaltiniai mini, jog raitelis ant žirgo, kaip Lietuvos valstybės ženklas pirmą kartą buvo panaudotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto (1350 –1430 m.) valdymo laikais. Raitelis simbolizavo protėvių karžygio vėlę ir buvo vadinamas „Pagaunė“. XV a. pradžioje, apie milijono kvadratinių kilometrų Lietuvos, to meto bene didžiausios Europos valstybės, raitelis tapo jos herbu.
Viduramžiais atsirado herbų sudarymo pirmieji reglamentai, o iš jų – heraldikos menas ir mokslas. Heraldika apibrėžė jog herbui privalomas skydas, kuriame naudojamos ribotos raiškos priemonės: du metalai – auksas ir sidabras ir keturios emalės (spalvos) – raudona, mėlyna, juoda ir žalia (eilės tvarka pagal taurumą). Skydo dalijimai linijomis į skirtingų spalvų laukus vadinami heroldinėmis figūromis. Simboliai, esantys skyde, vadinami mobiliosiomis figūromis. Iš herbų buvo kuriamos ir valstybės vėliavos, kurių standartus apibrėžia veksilologija – dailės, ženklų, istorijos, tradicijų bei simbolikos sritis.
Pirmosiose LDK išleistose lietuviškose monetose, vadintose denarais, raitelis atsirado XIV a. pabaigoje. Vienose monetose žirgas tai stovėjo, tai šuoliavo, raitelis jojo tai į kairę, tai į dešinę, vienose rankoje laiko ietį, kitose – kalaviją. Parodoje eksponuojamose Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio valdymo laikais (1492–1506) Vilniaus monetų kalykloje kaldintuose denaruose ir pusgrašiuose raitelis jau buvo daug meniškesnis: matomos žirgo ir raitelio, jau su šarvais, aprangos smulkios detalės. Jis jau pasuktas šuoliuojantis į kairę (heraldiškai į dešinę), o žirgo uodega visiškai pakelta. Raitelio skydas su dvigubu kryžiumi atsirado tik 1535 m. pradėjus kaldinti grašius.
Monetas, jų gamybos istoriją tiria istorijos mokslo šaka – numizmatika. Monetos tiriamos ir kaip graviravimo, štampavimo, liejybos, juvelyrikos amatų meno kūriniai.
Lietuvos didžiosios kunigaikštystės kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas (1520 – 1572 m.) lietuvišką herbą su raiteliu pavadino žemaitiškos kilmės žodžiais: „waykitoias“ (vaikytojas) ir „waykimas“ (vaikymas). Žygimantas Augustas buvo ir pirmasis Abiejų Tautų Respublikos valdovas. Lenkijos karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės federacinės aristokratinės monarchijos jungtiniame herbe esantis lietuviškas raitelis matomas ant parodoje eksponuojamo laikrodžio. Lietuvos herbas, reprezentavęs valstybę daugiau negu keturis šimtmečius, buvo panaikintas 1795 metais, kai Lietuva ilgiau nei 100 metų laikotarpiui pateko į Rusijos imperijos sudėtį. Raitelis, kaip pasipriešinimo Rusijos tironijai simbolis, matomas ir ant 1863 m. sukilimo herbo.
XIX a. viduryje S. Daukantas pasiūlė herbe vaizduotam karžygiui naujadarą – „vytis“. „Vytį“ didžiąja raide jau kaip herbo pavadinimą, pradėjo naudoti Mikalojus Akelaitis 1884 m.
Taip „Vytis“ tapo visuotiniu herbo pavadinimu. Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 d. paskelbė Lietuvos nepriklausomybę. Vytis vėl tapo Lietuvos Respublikos herbu. Tačiau neilgai. 1940 m. birželio 15 dieną Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvos Respubliką, buvo uždrausti visi valstybingumo ženklai. Tačiau Vytį, kaip lietuviškumo simbolį, pogrindyje naudojo kovotojai už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę.
Vytis vėl atgimė 1990 metais kovo 11 dieną, kai Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas paskelbė Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktą, kuriame rašoma, kad atstatomas 1940 m. svetimos jėgos panaikintas Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas ir Lietuva nuo šiol yra nepriklausoma valstybė.
Tos pačios dienos įstatymu buvo įteisintas Lietuvos valstybės istorinis herbas – Vytis.
Lietuvos Respublikos herbas – VYTIS, kaip ir valstybinė vėliava bei himnas turi politinę ir teisinę reikšmę, bylojančią apie tautos sukurtą valstybės istorinį tapatumą. Heraldikos ženklai visada buvo reikšmingas emocinis faktorius, telkiantis žmones ne tik laisvės kovose, bet ir kasdienybėje – pažymint reikšmingiausias tautos ir valstybės istorines datas. Nacionalinę, valstybinę simboliką nuolat primenančią savosios politinės būties ištakas ir esamybę, per amžius kūrė gabiausi šalies įvairių sričių dailininkai ir meistrai.
LAIKRODIS – LDM LAIKRODŽIŲ RINKINIO PIRMASIS EKSPONATAS SU VYČIU
Laikrodis su lietuviškais Vyčiais, esančiais Abiejų Tautų Respublikos herbe, pagamintas Vokietijoje, Meiseno Karališkojoje porceliano manufaktūroje. Porcelianinį laikrodžio korpuso modelį, 1745 m. sukūrė vieni iš žymiausių šios manufaktūros meistrų – dailininkas Johannas Joachimas Kaendleris (1706–1775) ir modeliuotojas Johanas Friedrichas Eberleinas (1695-1749).Tai patvirtina ant porcelianinio laikrodžio korpuso apačios esantis modelio numeris „452″ ir Meiseno Karališkosios manufaktūros ženklas „Mėlyni sukryžiuoti kardai”. Laikrodžio porceliano dalys lipdytos ir tapytos rankiniu būdu.
Ant laikrodžio korpuso nugarinės dalies metalinių durelių vidinės pusės išgraviruota monograma „Aloys Seidel in Meissen“ nusako šio laikrodžio laikrodininko autorystę.
Laikrodžio mechanizme yra užrašas „LENZKIRCH“. Tai laikrodžių įmonė, kurioje buvo pagamintas mechanizmas. Įmonė buvo įkurta 1851 metais Vokietijoje, Badeno Lenzkircho kaime ir veikė iki 1932 metų.
Remiantis Meiseno manufaktūros gaminio modelio numeriu bei sukryžiuotų kardų ženklo modifikacija ir užrašu ant mechanizmo buvo padaryta išvada, kad šis laikrodis buvo pagamintas Meiseno porceliano manufaktūroje laikotarpyje nuo 1850 iki 1924 metų.
Pagrindinis laikrodžio akcentas – Abiejų Tautų Respublikos (1569 – 1791) herbas su Vyčiai – susiformavo ATR pirmojo valdovo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto, valdymo laikais. Ant laikrodžio šis herbas atsirado Augusto II Stipriojo (1670-1733) dėka, kai šis Saksonijos kurfiurstas 1697 m. buvo išrinktas ATR karaliumi ir jo pastangomis 1710 m. buvo įkurta Meiseno Karališkoji porceliano manufaktūra.
Šioje manufaktūroje pradėta europietško porceliano gamyba išgarsėjo dėl puikios dirbinių kokybės ir konkuravo su iki tol dominavusiu kinietiško porceliano importu. Manoma, kad eksponuojamas laikrodis buvo pagamintas pagal specialų užsakymą vienam iš XIX a. Abiejų Tautų Respublikos jubiliejų paminėti. Tai galėjo būti ATR įkūrimo 300 metų jubiliejaus proga.
Šio laikrodžio tyrimo, kurį atliko Laikrodžių muziejaus vedėjas Romualdas Martinkus, faktus patvirtino: Meiseno porceliano Manufaktūrosarchyvaras, istorinių rinkinių vadovas, dr. Peteris Braunas ir istorinės kolekcijos tyrėja Sylvia Braun, taip pat Meiseno porceliano Fondo generalinė direktorė Anja Hell ir mokslinė bendradarbė, kuratorė Susanne Bochmann.
Parodos rengėjas – Lietuvos dailės muziejaus Laikrodžių muziejus
Parodos partneriai:
LR Prezidentūros Kanceliarijos Valstybės Pažinimo centras
Nacionalinis muziejus LDK Valdovų rūmai
Lietuvos banko pinigų muziejus
Vyčio paramos fondas
