Klaipėdos koncertų salė 2020 metų balandžio 1-ąją minės 15-os metų veiklos sukaktį. Viso koncertinio sezono metu ji bus pažymima pačiomis įdomiausiomis ir vertingiausiomis meninėmis programomis.
Kelionę 15-ojo Klaipėdos koncertų salės gimtadienio link pradeda šiuolaikinės muzikos festivalis „Permainų muzika“, kuris taip pat bus 15-asis. Savo istorijos knygą pradėjęs rašyti kartu su įstaigos istorija, šių metų rugsėjo 20 – spalio 9 dienomis klaipėdiečius ir miesto svečius jis kviečia atsiverti pokyčiams ir naujiems įspūdžiams.
„Permainų muzika“ klausytojus vėl intriguos įkvepiančiais susitikimais su garsiausiais šiuolaikinės muzikos kūrėjais ir atlikėjais iš Lietuvos ir viso pasaulio. Juose skambės kūriniai, lėmę praėjusio amžiaus muzikos istorijos permainas, ir aktualiausi šiandienos muzikiniai ieškojimai.Veržliai ir energingai pristatantis įdomiausią dabarties autorių kūrybą, festivalis skatins įsiklausyti į nuolat kintantį ir atsinaujinantį garsų pasaulį. Gyvybinga jų tėkmė inspiruos keisti mus supančią aplinką ir keistis patiems.
Rugsėjo 20 d., penktadienis, 18.30 val.
Siela ir kūryba
Klaipėdos kamerinio orkestro koncerte „Siela ir kūryba“ suskambės specialiai festivaliui sukurto Žibuoklės Martinaitytės kūrinio „Sielovaizdis“ premjera. Originalus jo pavadinimas yra suomiškas – Sielunmaisema. Pasak autorės, „iš tiesų, tas žodis, kai jį pirmąkart pamačiau, ir įkvėpė kūriniui“.
Neseniai Niujorke gyvenanti Ž. Martinaitytė prestižiniuose muzikos apdovanojimuose „Global Music Awards“ pelnė 2 aukso medalius. Violončelei ir styginiams skirto jos premjerinio kūrinio solo partiją grieš orkestro meno vadovas violončelininkas Mindaugas Bačkus. „Puikus neakademiško mąstymo muzikantas, drąsiai bandantis neįprastas spalvas ir sprendžiantis sudėtingas muzikines idėjas“, – taip jį apibūdina muzikologė Beata Baublinskienė.
Su Klaipėdos kameriniu orkestru tą vakarą muzikuos Hartmutas Rohde, vienas žymiausių altininkų Europoje, Berlyno meno universiteto profesorius. Kaip solistas ir dirigentas jis pasirodo Niujorko Carnegie Hall, Amsterdamo Concertgebouw, Berlyno filharmonijoje, Diuseldorfo Tonhalle, Londono Wigmore Hall, Seulo meno centre ir kitose prestižinėse salėse.
Atliekant Arvydo Malcio Koncertą smuikui, altui ir styginių orkestrui H. Rohde scenos partnere bus talentinga smuikininkė Ingrida Rupaitė-Petrikienė. Puikiai uostamiesčio publikai pažįstama atlikėja pastaraisiais metais dirbo Klaipėdos kamerinio orkestro koncertmeistere.
Koncerte taip pat bus atlikti užsienio autorių Erkki-Sven Tüüro, Ursulos Mamlok ir György Ligeti orkestriniai kūriniai, anksčiau dar neskambėję Klaipėdoje. Programą įrėmins teatrališka garsaus vokiečių kompozitoriaus ir režisieriaus Heinerio Goebbelso kompozicija „In The Country Of Last Things“. Pasak 2017 m. „Permainų muzikoje“ viešėjusio jos autoriaus, jis sąmoningai stengiasi plėsti teatro meno ribas, keisti ar provokuoti žiūrovo suvokimą.
Tikimės, kad programa „Siela ir kūryba“ numalšins jūsų naujų įspūdžių troškulį!
Rugsėjo 24 d., antradienis, 18.30 val., I a. fojė
Giesmė ateičiai
Programa „Giesmė ateičiai“ kalbės ekologine tema. Svarbiausias jos akcentas – ypatingu poetiškumu ir giliu emociniu poveikiu pasižyminti Algirdo Martinaičio kantata-koncertas „Cantus ad futurum“ / „Giesmė ateičiai“. Sukurta 1982 metais, ji vainikavo autoriaus vadinamąjį gamtos ciklą ir tapo visos neoromantikų kompozitorių kartos manifestu, išreiškiančiu jos estetines ir etines nuostatas, jausmus, baimes ir viltis. Kūrinys vėl tapo aktualus šiais laikais, nes iškilo grėsmė Lietuvos miškams ir parkams, taip pat ir juose gyvenantiems žvėrims ir paukščiams.
Lotyniškai dainuojamose kantatos-koncerto kraštinėse dalyse skamba paukščių balsai iš raudonosios knygos. Mirusios kalbos ir nykstančių paukščių paralelė, viduramžių modalinio giedojimo atgarsiai suteikia archajišką, ritualinį charakterį. Vidurinėje dalyje skamba lietuviškų sutartinių garsažodžiai, o liaudiška dainavimo maniera artima raudoms. Kūrinys baigiasi vienišos fleitos riksmu…
Amžinosios nakties lakštingala, giedok su mumis, giedok mumyse, giedok be mūsų… Giedok, lakštingala, giedok!…
Kiti šios programos kūriniai taip pat susiję su gamta, teikiančia įkvėpimą, poilsį ir sveikatą dabarties urbanizuoto ir kompiuterizuoto pasaulio žmogui. Jų autoriai – trijų Baltijos šalių kompozitoriai, tad juos vienijantis pajūris sukelia tiek malonius, tiek skaudžius prisiminimus (Zitos Bružaitės ,,Mirusios kopos“, Egilio Straume’s ,,Pro memorija keltui ,,Estonia“ ir kt.).
„Giesmę ateičiai“ giedos nuostabia tembrų darna užburiantis vokalinis duetas „Cantus Coronatus“ – Simona Liamo (sopranas), Nora Petročenko (mecosopranas) – ir ansamblis „Musica Humana“, vadovaujamas Roberto Beinario.
Rugsėjo 26 d., ketvirtadienis, 18.30 val.
Blogi vaikinai
Ansamblis „Het Collectief“ susibūrė 1998 metais Briuselyje. Nuo pat įsikūrimo drauge muzikuojančių penkių ansamblio narių branduolys suformavo savitą skambesį, patraukiantį klausą ir netipine sudėtimi.
Bėgant metams ansamblio repertuare ėmė rastis vis daugiau amerikiečių šiuolaikinės muzikos. „Ieškodami programai ryškiausių šio repertuaro kūrinių ir figūrų, reprezentuojančių tipišką „amerikietišką stilių“, visų pirma susidūrėme su nepaprasta stilistine įvairove, kurią vienija tik vienas bendras bruožas: kiekvienas iš pasirinktų kompozitorių modernizmą interpretuoja savaip,“ ‒ teigia ansamblio nariai.
„Neginčytinu amerikiečių eksperimentinės muzikos pradininku laikomas Charlesas Ivesas. Tam tikrais aspektais perversmai, kuriuos muzikos komponavimo srityje išprovokavo Arnoldo Schoenbergo ir Igorio Stravinskio išrastos naujovės, nublanksta prieš drąsiausius šio draudimo agento ir kompozitoriaus autodidakto iš Konektikuto avangardinius eksperimentus.
„Blogiukas“ George’as Antheilis taip pat sukėlė šiokį tokį šurmulį senajame muzikos pasaulyje, modernistiškai perkomponuodamas džiazą ir populiariąją muziką. Jo provokacinių kompozicijų atlikimai neretai pasibaigdavo tikromis riaušėmis koncertų salėse.
Po Antrojo pasaulinio karo eksperimentai buvo tęsiami su nemąžtančiu atkaklumu. George’as Crumbas kūrė savo nepaprastai individualią garsų visatą, pasitelkdamas daugybę išplėstinių atlikimo technikų. Johnas Cage’as ir Mortonas Feldmanas išgarsėjo kaip konceptualiosios muzikos kūrėjai. Jų kompozicijose tokios abstrakčios sąvokos, kaip atskiras garsas, tyla, laikas ir erdvė įgijo apčiuopiamas formas. Iki šiol dar nepaminėjome „minimalistinės muzikos“. Šis Jungtinės Amerikos Valstijose gimęs stilius remiasi hipnotizuojančiu lėtai kintančių motyvų pasikartojimu. Steve’as Reichas buvo ir tebėra vienas pagrindinių šios srovės kūrėjų.“
Rugsėjo 27 d., penktadienis, 18.30 val.
Studija apie harmoniją
„Studija apie harmoniją“ – tai legendinio amerikiečių minimalisto Johno Adamso kūrinys, originaliai vadinamas „Harmonielehre“. Jis skambės taip pat pavadintoje Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro programoje. Pasaulinę šlovę kompozitoriui atnešusi kompozicija užburia ritminio pulso ir muzikos tėkmės intensyvumu, plačia garso dinamikos skale. Tai tarsi „maksimalistiškas minimalizmas“, šios muzikos gerbėjams galintis sukelti garsinę ekstazę.
„Grand Pianola Music“ savo energetiniu užtaisu nė kiek nenusileidžia aukščiau aprašytam opusui. Ji skirta dviem soluojantiems fortepijonams ir simfoniniam orkestrui be styginių instrumentų, bet su didesne mušamųjų grupe. Ekspresyvusis Rūtos Rikterės ir Zbignevo Ibelhaupto duetas meistriškai valdys iš baltų ir juodų klavišų besiveržiančias garsų liepsnas, kibirkščiuojant sprogstančias finale.
Kontrastą amerikietiškajam minimalizmui sudarys arfos deivės Joanos Daunytės ir LNSO atliekama poetiška lietuviškojo minimalizmo krypties atstovės Loretos Narvilaitės kompozicija „Skambesys bangų sutampa su dangum“. Ji buvo sukurta praėjusių metų „Gaidos“ festivaliui Vilniuje. Metais anksčiau tame pačiame festivalyje su tuo pačiu orkestru koncertavo britų dirigentas Jonathanas Bermanas. Savo pasirodymais Europoje ir JAV jis jau pelnė tarptautinį pripažinimą. Naujosios muzikos entuziastas rudenį vėl atvyks į Lietuvą ir su LNSO pristatys minėtą programą „Permainų muzikoje“.
„Studija apie harmoniją“ – tai dieviškas arfos skambesys ir tiksinti J. Adamso muzikos bomba! Nepraleiskite progos visa tai patirti!
Spalio 1 d., antradienis, I a. fojė, 17.30 val.
Šiuolaikinės muzikos maratonas
Tarptautinei muzikos dienai
Tarptautinę muzikos dieną šįkart paminėsime šiuolaikinės muzikos maratonu. Tai bus keturių dalių renginys, truksiantis net keturias valandas!
Maratoną pradės pianisto Andriaus Vasiliausko atliekama programa. Joje išgirsime žymaus prancūzų impresionisto Maurice’o Ravelio, lietuvių muzikos klasiko Juliaus Juzeliūno ir jo sūnaus Tomo Juzeliūno kūrinius. Atlikėjas teigia, kad „ieškojo progos viešai pristatyti prasmingą tėvo ir sūnaus muzikos kalbos požiūriu be galo įdomiai evoliucionuojančią kūrybą“.
Beje, pats pianistas yra garsios muzikų Vasiliauskų dinastijos atstovas: jo tėvas buvo muzikas, o trys broliai, dvi seserys ir žmona taip pat yra muzikai. Andrius rengia rečitalius, groja kameriniuose ansambliuose, akompanuoja vokalistams. Jo dėmesio centre – XIX–XXI a. autorių kūryba.
Obojininkė Caroline Savickienė ir klarnetininkas Rimvydas Savickas, pasirodysiantys antrojoje maratono dalyje, pripažįsta, kad jų kaip dueto kelias nėra ilgas: pirmą kartą kartu jie grojo per savo vestuves. Magistro laipsnį Kalifornijos valstijos Fulertono universitete (JAV) įgijęs klarnetininkas grįžo į tėvynę ir čia vedė iš Danijos kilusią obojininkę. Pasak atlikėjų, „programą pasirinkome tokią, nes norėjome, kad būtų lietuviški ir daniški kūriniai. Lietuviška muzika (J. Juzeliūnas ir Vaida Striaupaitė-Beinarienė) atspindės ir mūsų šeimos apsisprendimą kurti gyvenimą Lietuvoje. Danų kompozitoriaus Finno Høffdingo „Dialogų ciklas“ kelia asociacijų su dialogais šeimos gyvenime, tad manome, kad atliekant šį kūrinį mūsų šeiminis duetas galėtų įdomiai suskambėti“.
Trečiojoje maratono dalyje išgirsime muziką kompozitorių, kurių pavardės prasideda B raide. Tai Eduardas Balsys, Osvaldas Balakauskas ir Vytautas Barkauskas. Pasak koncerto atlikėjų – smuikininkės Ingridos Armonaitės ir pianistės Indrės Baikštytės, visi šie autoriai savo kūryba įnešė permainų į lietuvių muzikos istoriją. Lygiai prieš 100 metų gimusio E. Balsio kūriniai iki šiol žavi polėkiu ir temperamentu. Kompozitorius buvo 7-ojo dešimtmečio stilistinio lūžio lyderis, turėjęs didžiulės įtakos tolesniam lietuvių muzikos atsinaujinimo procesui.
Balakauskas nuo 7-ojo dešimtmečio vidurio įsitvirtino lietuvių moderniosios muzikos „smaigalyje“ kaip vienas ryškiausių kūrėjų ir svariausių autoritetų, darančių įtaką ne vienai kompozitorių kartai.
Vienas pirmųjų Lietuvoje išbandęs serializmo, aleatorikos, polistilistikos galimybes, Vytautas Barkauskas vėliau pasuko intuityvesnio komponavimo link, siekdamas natūralaus skambesio grožio ir išraškingumo.
Maratono finalas patikėtas violončelininko Glebo Pyšniako ir perkusininko Pavelo Giunterio duetui. Pasak Pavelo, „mano tėvas buvo violončelininkas, tad šis instrumentas yra man artimas. Esu nemažai koncertavęs su violončelės atlikėjais, o su Glebu kartu grosime pirmą kartą“.
Tarp koncerte skambėsiančių kūrinių bus pavasarį anapilin išėjusio kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo Sonata violončelei ir mušamiesiems. Nors pripažintas autorius ją dedikavo žymiam violončelininkui Davidui Geringui, tačiau pažymėjo, jog P. Giunteris yra nepakeičiamas šio kūrinio perkusijos partijos atlikėjas. Ryškus jaunosios kartos muzikas, Čiurlionio kvarteto artistas, vertingų meninių projektų iniciatorius G. Pyšniakas su A. Šenderovo kūryba taip pat yra gerai susipažinęs.
Šiuolaikinės muzikos gerbėjų lauks ne tik įkvepianti muzika, bet ir neformalūs pokalbiai su atlikėjais pertraukų metu, vėsų rudens vakarą sušildanti arbata bendrauti nuteikiančiose jaukiose Koncertų salės erdvėse.
Spalio 3 d., ketvirtadienis, 18.30 val., Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčia
Mišios Lietuvai
Pernai, Lietuvai minint valstybės atkūrimo šimtmetį, „Pax et Bonum“ iniciatyva įvyko kompozitoriaus, Lietuvos nacionalinės premijos laureato Vaclovo Augustino kūrinio „Missa pro centesimo anno restitutionis Lituaniae“ premjera. Perpildytoje Vilniaus Bernardinų bažnyčioje ilgai netilo ovacijos autoriui ir atlikėjams, tarp kurių buvo V. Augustino vadovaujamas choras „Jauna muzika“ ir Mindaugo Bačkaus vadovaujamas Klaipėdos kamerinis orkestras. Minėti kolektyvai, taip pat solistės Ieva Skorubskaitė, Ieva Gaidamavičiūtė (sopranai) ir Alfonso Vildžiūno vadovaujamas Klaipėdos choras „Aukuras“ dalyvaus atliekant kūrinį Klaipėdoje.
Kompozitorius ir dirigentas V. Augustinas sako: „Tradicija rašyti mišias įvairioms svarbioms istorinėms datoms ar įvykiams paminėti Europos muzikos istorijoje gyva jau daugiau nei 1 500 metų. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad, minint valstybės atkūrimo šimtmetį, tokia pareiga ir privilegija teko ir man. Kas man yra Tėvynė? Kai pagalvoju apie tai, iš atminties išnyra lyg akmenyje iškaltos psalmės eilutės:
Tebūnie taika tavo bokštuos. Tavo rūmai teklesti. Tebūnie čia gerovė. Jeigu Viešpats nestato namų, veltui triūsia statytojai. Jeigu Viešpats nesaugo miesto, veltui budi sargyba.
Labai tikiuosi, kad mano kūrinys sutelks klausytojus ne tik stipriam estetiniam išgyvenimui, bet ir nuoširdžiai maldai už Tėvynę“.
Spalio 4 d., penktadienis, 18.30 val.
Perkusijos magija
Amerikiečių ansamblio „Sō Percussion“ vizitinė kortelė – nestandartinis mąstymas. Lygiai prieš 20 metų susibūręs ansamblis inicijuoja originalius projektus, atlieka inovatyvias kompozicijas, dalyvauja performansuose. Ansamblis tiesiog stulbinamai perteikia šiuolaikinės muzikos klasikų kompozicijas, kurios „nuotaikingai įkvepia savo precizija ir netvarka“ (pasak The New Yorker).
Šalia itin aktyvios koncertinės veiklos Prinstono universitete reziduojantis kolektyvas entuziastingai imasi edukacinės veiklos: rengia kūrybines dirbtuves ir koncertų seriją jauniesiems kompozitoriams bei vasaros akademiją perkusininkams. Ansamblio repertuare – nuo XX a. klasikų iki pačios naujausios muzikos, kurią atlikėjų užsakymu rašo garsiausi pasaulio kompozitoriai.
„Sō Percussion“ koncerte atliks du Amerikos muzikos legendos Steve’o Reicho kūrinius ir vieną ryškaus jaunesnės kartos kompozitoriaus Bryce’o Dessnerio opusą. Visi jie įtikinamai parodys, kokia spalvinga ir įvairi gali būti perkusija.
Taip pat turėsime progą išgirsti prieš porą metų Klaipėdoje viešėjusio žymaus kūrėjo Davido Lango „Sō Percussion“ ansambliui sukurtą kompoziciją „The So-called Laws of Nature“ / „Vadinamieji gamtos dėsniai“, įkvėptą autoriaus minčių kadaise studijuojant medicinos mokslus. Šis kūrinys dar labiau atskleis, kokia neaprėpiama yra perkusijos spalvų paletė ir kaip išraiškingai talentingų muzikų rankose gali skambėti netgi paprasčiausi daiktai.
Apsilankę šiame koncerte jūs patikėsite, kad šiuolaikinė muzika gali būti ne tik įdomi, bet ir graži. Jūs ne tik panirsite į meditaciją, bet ir pasisemsite aktyvios garsų energijos, o rokeriški muzikos proveržiai kartais leis patirti ne tik klausymosi malonumą, bet ir euforiją!
Spalio 8 d., antradienis, 12.00 ir 18.30 val., I a. fojė
Ritmo žaidimai II
Festivalis plečia klausytojų ratą ir jau antrąkart atveria duris patiems mažiausiems klausytojams – 5–12 metų vaikams. Kartu su tėveliais ir mokytojais jie kviečiami dalyvauti „Ritmo žaidimuose II“. Perkusininkas Saulius Astrauskas juos supažindins su įvairiais mušamaisiais instrumentais, kuriais atliekama šiuolaikinė muzika. Kartu su aktore Rugile Latvėnaite jis mokys žaisti ritmo žaidimus, išreikšti savo emocijas muzikuojant paprasčiausiais instrumentais ir daiktais.
Saulius ne tik daug metų groja Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre, bet ir moko groti klasikiniais mušamaisiais instrumentais Panevėžio vaikus ir jaunimą. Neseniai jis išleido pirmąjį šalyje lietuviškos muzikos mušamiesiems su kitais instrumentais albumą „Skambantys tiltai“. Save vadinantis užkietėjusiu šiuolaikinės muzikos fanatiku perkusininkas buvo ansamblių „Ex Tempore“ ir „Saga duo“ narys. Jam netgi tekdavo pačiam gamintis instrumentus – ne tik dėl to, kad jų nebuvo, bet ir dėl to, kad kuo geriau įgyvendintų kompozitorių sumanymus. S. Astrausko atkaklumo ir iniciatyvos dėka negausų lietuviškos muzikos mušamiesiems repertuarą jau papildė ir iki šiol pildo nauji kūriniai, kurių premjeras jis pats ir atlieka.
Latvėnaitė vaidina Klaipėdos jaunimo teatre, dalyvauja Klaipėdos koncertų salės projektuose visai šeimai. Veikli, kupina idėjų, ištikimai savo profesijai atsidavusi ir dainuoti mėgstanti aktorė viename interviu kalbėjo, kad „kūrybos esmė ir yra pati kūryba. Tai nuolatinis keitimosi procesas, nuolatinės paieškos. Siekimas sukurti kažką tobulo ir žinojimas, kad niekada nebus tobula“.
Spalio 9 d., trečiadienis, 18.30 val.
Eduardo Balsio gala koncertas
Eduardas Balsys – lietuvių muzikinės kultūros švyturys. Jis švietė ryškiai, veikė drąsiai, pripažinimą ir pagarbą pelnė talentu ir darbu. Jo kūrybos šviesa iki šiol spinduliuoja, tikrosios meninės vertybės gyvena šimtmečius.
2019-aisias minimas E. Balsio gimimo 100-metis. Vaikystę ir jaunystę praleidęs Klaipėdoje, talentingas ir smalsus jaunuolis čia gavo pirmuosius muzikinius įspūdžius ir žinias. Mokydamasis Vytauto Didžiojo gimnazijoje jis grojo pučiamųjų orkestre. Vėliau sekė kompozicijos studijos ir ilgametis pedagoginis darbas.
Nepaisant to, kad kompozitorius gyveno ir kūrė Vilniuje, trys jo monumentaliausi kūriniai susiję su pajūrio kraštu. Tai baletas „Eglė žalčių karalienė“, oratorija „Nelieskite mėlyno gaublio“ ir opera „Kelionė į Tilžę“. Didesnės sudėties styginių orkestrui jis parašė orkestrinę poemą „Jūros atspindžiai“.
Balsio atminimą pagerbs ir jo kūrybos nemirtingumą bylos baigiamasis festivalio koncertas. Jungtinės Klaipėdos ir Šv. Kristoforo kamerinių orkestrų pajėgos interpretuos „Jūros atspindžius“ ir siuitą iš baleto „Eglė žalčių karalienė“. Pastarąją violončelei ir styginiams pritaikė ir solinę partiją atliks žymus violončelininkas ir dirigentas David Geringas. Jis, beje, dirigavo šį baletą Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.
Gausiam oratorijos „Nelieskite mėlyno gaublio“ atlikėjų būriui vadovaus dirigentas Modestas Barkauskas, taip pat diriguojantis LNOBT ir vadovaujantis Šv. Kristoforo kameriniam orkestrui. Ypač gilų emocinį poveikį turinčio kūrinio dramaturgija pagrįsta nuolatiniais kontrastais: taika ir karas, gyvieji ir žuvusieji, dabartis ir praeitis. Šie kontrastai veikia tarsi šviesos ir šešėlio kaita, kurios įtaigumas nepalieka abejingų.
Simboliška, kad fortepijonų partijas šiame kūrinyje atliks kompozitoriaus dukra Dalia Balsytė ir anūkė Indrė Baikštytė, dainuos Klaipėdos E. Balsio menų gimnazijos choras. Solistų partijos patikėtos mecosopranui Jovitai Vaškevičiūtei, bosui Arūnui Malikėnui ir klaipėdiečiams diskantams. „Eduardo Balsio gala koncertą“ ves muzikologas Viktoras Gerulaitis.
Linkime, kad „Permainų muzikos“ koncertų lankymas jums būtų gyvybingas ritualas, leidžiantis pajusti šiuolaikinės muzikos skambesio grožį ir pulsuojančią energiją. Kartu su „Permainų muzika“ atsiverkite pokyčiams!
