Jau trečius metus Klaipėdoje vykstantis tarptautinis teatro festivalis TheATRIUM žinomas ir vertinamas ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Kasmet klaipėdiečius ir miesto svečius festivalis sukviečia į gurmanišką teatro šventę, kurioje rodomi įdomiausi spektakliai iš visos Europos. Šiemet festivalio geografija dar labiau išsiplėtė – matysime spektaklius iš Pietų Korėjos, Belgijos, Graikijos, Prancūzijos, Lenkijos, Čekijos. Kaip ir kasmet, festivalį atidarys ir užbaigs įspūdingi koncertai – tai jau tapo TheATRIUM tradicija. Šiemet juose pasirodys puikūs muzikantai iš Vokietijos ir Prancūzijos. Tarptautinė festivalio TheATRIUM programa vyks birželio 2-16 d.
Šiemet festivalyje atsirado naujovė – atskira lietuviška programa. Nuo gegužės 21 iki 26 d. vyks Lietuvos teatro vitrina, kurioje bus parodyta net 15 spektaklių iš skirtingų Lietuvos teatrų – po tris spektaklius per dieną. Lietuva gali pelnytai didžiuotis savo teatru, pasaulinio lygio režisieriais, tačiau nuosekliai ir išsamiai užsienio teatrų festivalių organizatoriams, teatrų atstovams, prodiuseriams ir teatro kritikams Lietuvos teatro spektakliai iki šiol nebuvo pristatomi. Programa ir bus skirta užsienio teatrų festivalių organizatoriams – jų iš viso pasaulio į Klaipėdą atvyks apie keturiasdešimt, tačiau spektaklius pamatyti galės ir bet kuris eilinis žiūrovas, įsigijęs bilietą.
Visi festivalio tarptautinės programos spektakliai bus verčiami į lietuvių kalbą. Lietuvos teatro vitrinoje pristatomi spektakliai turės vertimus į anglų kalbą, tad į spektaklius galima pasikviesti miesto svečius, bičiulius iš užsienio, nemokančius lietuviškai.
Išsamiai festivalio TheATRIUM tarptautinė programa bus pristatoma gegužės 15 d., o visas festivalio naujienas jau dabar galima rasti Klaipėdos dramos teatro tinklapyje http://kldt.lt/theatrium-2019/ bei TheATRIUM Facebooko paskyroje.
Bilietai į TheATRIUM spektaklius jau parduodami – o į kai kuriuos spektaklius jau baigiami išparduoti. Bilietus platina tiketa.lt: https://www.tiketa.lt/LT/search?st=TheATRIUM
TheATRIUM Lietuvos teatro vitrinos programa, 2019 gegužės 21–26 d.
„Metų laikai“ (Šeiko šokio teatras) – gegužės 21 d. 16 val. Klaipėdos dramos teatro Mažojoje salėje.
Choreografė – Agnija Šeiko, muzika – A.Vivaldi „Keturi metų laikai“ (versija keturioms violončelėms), gros Klaipėdos violončelių kvartetas.
A.Šeiko meistriškai sustyguotas spektaklis – netikėta skirtingų atlikėjų šokio harmonija ir keturių violončelininkų „gyvai“ atliekamas vienas populiariausių pasaulyje kūrinių. Aristokratiškoji balerina Beata Molytė, teatro šamanas Benas Šarka, mimas Aleksas Mažonas, šiuolaikinio šokio atlikėjas Marius Pinigis – tarsi keturios visatos stichijos, vedamos keturių violončelių skambesio per skirtingus metų laikus.
„Kas prieš mus“ (Klaipėdos dramos teatras) – gegužės 21 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatro Didžiojoje salėje.
Režisierius – Jonas Vaitkus, pjesės autorius – Gintaras Grajauskas.
Pjesė remiasi istoriniais faktais, įvykusiais beveik prieš 100 metų prie Viduržemio jūros, Fiumės mieste (dab. Rijeka, Kroatija), kur trumpai egzistavo viena keisčiausių valstybių pasaulyje. Valstybė, kurią valdė poetai, anarchistai, o kultūros ministras buvo pats maestro Arturas Toskaninis. Pagrindinis pjesės herojus – Gabrielė d‘Anuncijus (akt. Rolandas Kazlas): italų poetas, lakūnas, nacionalinis Italijos didvyris, moterų numylėtinis, Fiumės komandantė. Iki šiol – sunku pasakyti, ar pelnytai – jis laikomas fašizmo pradininku. Jį savo mokytoju viešai vadino Musolinis, su kuriuo Gabrielė d‘Anuncijus nuolat konfliktavo ir laikė jį pilka vidutinybe. „Būk atsargus. Kartais mums atrodo, kad griauname sienas. O iš tiesų griauname užtvanką“ (G.Grajauskas, „Kas prieš mus“).
„Pamišėlis“ (OKT/Vilniaus miesto teatras) – gegužės 22 d. 17 val. Klaipėdos dramos teatro Mažojoje salėje
Režisierius – O.Koršunovas, pagal N.Gogolio apsakymą „Pamišėlio užrašai“ (išvertė Motiejus Miškinis).
„N.Gogolio pranašystės ir tekstų aktualumas šiandien – tiesiog neįtikėtini. Jei XIX a., kai buvo parašytas kūrinys, mintis, jog Prancūzija taps musulmoniška šalimi, galėjo atrodyti kaip visiškas pamišimas, tai šiandien taip nebeatrodo“, – apie spektaklio sukūrimo motyvus kalbėjo režisierius O.Koršunovas. „Juk šitiek pavyzdžių istorijoje: koks nors paprastas, ne tai, kad bajoras, šiaip sau koks miestietis arba net valstietis – ir staiga pasirodo, kad jis koks nors didžiūnas, o kitąsyk net ir valdovas. Kad jau iš mužiko ir tai kitąsyk šitaip išeina, tai kas iš bajoro begali išeiti?“ (N.Gogolis).
„Kalės vaikai“ (Klaipėdos dramos teatras) – gegužės 22 d. 18.30 val. Klaipėdos dramos teatro Didžiojoje salėje.
Režisierius – Eimuntas Nekrošius, autorius – Saulius Šaltenis.
Romano „Kalės vaikai“ inscenizacija, kurią spektakliui parašė pats jo autorius S.Šaltenis, ypač aktuali dabar – laikotarpiu, kai atkurta Lietuva įžengė į naują šimtmetį. S.Šaltenio romanas nukelia skaitytojus į XVIII a. Mažąją Lietuvą, pietvakarinę etnografinės Lietuvos dalį, kuri tuo metu buvo pavaldi Prūsijai. Spektaklyje susipina daug klodų: istorinė Lietuvos praeitis, sakmės, prietarai, burtai, užkalbėjimai ir raganavimai, senųjų pagoniškų mitų atgarsiai, Šventojo Rašto nuotrupos. Mitologija ir buitis, mirtis ir gyvenimas, amžinybė ir kasdienybė – viskas čia organiškai susijungia, vienas vaizdinys keičia kitą. Prisiliečiama prie pačios lietuvių tautos esmės, archajinio, egzistencinio prado, gelminių tautos išlikimo galių. „Ar ne juokinga, kad kitąkart gyvulėlis palieka didesnį atminimą nei kitas žmogus?“ (S.Šaltenis, „Kalės vaikai“).
„Stabat Mater“ (Apeirono teatras) – gegužės 23 d. 15 val. Klaipėdos dramos teatro Kamerinėje salėje.
Režisierė ir scenografė – Eglė Kazickaitė, pagal A.Strindbergo pjesę „Pelikanas“ (išvertė Irena Bučienė).
A.Strindbergo pjesės to meto Švedijoje (pjesė „Pelikanas“ parašyta 1907 m.) buvo vertinamos kritiškai, rašytojas kaltintas šiurkščia kalba ir nepadoriais literatūriniais paveikslais. Paradoksalu, kad 2018 m., demokratijos apogėjuje Apeirono teatro režisierė statydama spektaklį „Stabat Mater“, visiškai išsižadėjo dramaturgo tekstų. Tai režisierė motyvavo pjesės „Pelikanas“ veikėjos Dukros žodžiais: „Mes labai daug kalbame, bet gali būti, jog tai darome tam, kad žodžiais užmaskuotume esmę, tiesą.“ Ši frazė tampa spektaklio kertine ašimi – vietoje tekstų atsiranda metaforinė aktorių kūno kalba. G.B.Pergolesi sekvencijos „Stabat Mater“ fone pagrindinė pjesės veikėja Motina vyro rankomis paverčiama Milo Veneros skulptūros klonu, ikona: „Jai trūko iš jos atimtų ir moteriškai prigimčiai atiduotų rankų. Todėl ji jas tiesiog atsiėmė.“
„Terapijos“ (OKT/Vilniaus miesto teatras ir MB Scenarijų namai) – gegužės 23 d. 17 val. Klaipėdos dramos teatro Mažojoje salėje.
Režisierius – Kirilas Glušajevas, pjesės autorė – Birutė Kapustinskaitė.
„Terapijos“ – tragikomiškas, atviras ir intymus spektaklis apie šešias skirtingas moteris, susitikusias chemoterapijos palatoje. Septynios puikios aktorės, skirtingų teatrinių mokyklų atstovės, režisuojamos K.Glušajevo, pasakoja apie uždarą moterų gyvenimą ligoninės koridoriuose. Į jį galima patekti ne kiekvienam, bet patekus – norisi ir verkti, ir juoktis iki ašarų. Už pjesę dramaturgė B.Kapustinskaitė 2018 m. gavo Auksinį scenos kryžių.
„Durys“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras) – gegužės 23 d. 20.30 val. Klaipėdos dramos teatro Didžiojoje salėje.
Dramaturgijos autorius, režisierius, scenografas – Jo Stromgrenas (Norvegija).
J.Stromgrenas (gim. 1970) yra vienas žymiausių Skandinavijos choreografų. 1998 m. įkūrė šokio trupę „Jo Stromgren Kompani“, tapo jos meno vadovu ir išplėtojo išskirtinį asmeninį stilių, kuriame susipina teatras, šokis, lėlių teatras, kinas, gyvai atliekama muzika ir absurdo kalba. Durys skiria „čia“ ir „kitur“. Žmonės tiki, kad kitoje pusėje visada laukia kažkas geresnio. Šis tikėjimas verčia judėti. Kažkur Europoje, šalių sienų, kalbų, religijų ir geografinių barjerų padalintoje žemėje, visuomet egzistavo migracijos fenomenas. Tai būdas išgyventi ir būdas priešintis, galimybė pradėti gyvenimą iš naujo, taip pat sudeginti tiltus, viską palikti užnugaryje. Spektaklyje „Durys“, pasitelkiant judėjimą ir šokį, keliaujama per skirtingus istorinius periodus ir regionus: esama užuominų į nuo seno egzistavusius migracijos modelius, priežastis ir kitimą skirtingose tautose. Skamba nepažįstama, vien šiame spektaklyje egzistuojanti ypatinga kalba.
„Tobula pora“ (N16) (Valstybinis Šiaulių dramos teatras) – gegužės 24 d. 17 val. Klaipėdos dramos teatro Mažojoje salėje.
Režisierius – Paulius Ignatavičius, pjesės autorius – Eugène Ionesco (iš prancūzų k. išvertė Kristina Gascevičienė).
Spektaklio pagal E.Ionesco pjesę „Kliedesiai dviem“ siužetas pagrįstas paradoksalia kasdiene situacija: baldais užgriozdintame kambaryje senukų pora nuobodžiai stumia laiką ir netikėtai įsivelia į beprasmį ginčą, ar sraigė ir vėžlys yra tas pats gyvūnas. Pradžioje pagyvenusios poros pokalbiai ir buitis primena banalią, daugeliui lengvai atpažįstamą kasdienybę, tačiau pamažu visa tai įgauna daug gilesnį, universalesnį turinį, kuris aštriau nei tradicinėje dramoje atveria žmonių santykių nepastovumą ir iracionalumą. Tai intriguojanti teatrinė vizija, prikaustanti dėmesį netikėtu siužetu ir jaunų aktorių vaidybos meistriškumu. „Tobula pora“ – gyvenimiškų paradoksų komedija, skirta kiekvienam, bent kartą gyvenime mylėjusiam.
„Galų gale man nusispjaut. Šitiek metų ginčijamės dėl vėžlio ir sraigės…“ (E.Ionesco, „Kliedesiai“).
„Jobo knyga“ (teatras „Meno fortas“) – gegužės 24 d. 20 val. Klaipėdos dramos teatro Didžiojoje salėje.
Režisierius – Eimuntas Nekrošius.
Šis E.Nekrošiaus spektaklis sukurtas pagal vieną bene daugiausiai klausimų ir diskusijų sukeliančių Šventojo Rašto tekstų. „Jobo knyga“ – antras E.Nekrošiaus kreipimasis į Biblijos tekstus. 2004 m. jis pastatė jaudinančią odę meilei pagal „Giesmių giesmę“. Tačiau esminiai žmogaus būties klausimai, žemiškojo gyvenimo prasmės ir amžinybės suvokimo dilema, pastangos suvokti ir atrasti Dievą kaip kuriančią ir griaunančią likimus jėgą yra visų pastarųjų E.Nekrošiaus spektaklių esmė. „Atitraukdamas nuo kasdienybės šis spektaklis pažadina mus tikrajai būčiai. Žmogus ieško Dievo, kad galėtų atsakyti į jam rūpimus klausimus, ir šis ieškojimas įrodo mūsų egzistencijos prasmę. Tikroji žmogaus būtis įmanoma tik kančios žydėjime“ (teatrologė Daiva Šabasevičienė).
„Dalykai“ (Meno ir mokslo laboratorija) – gegužės 25 d. 14 val. K Klaipėdos dramos teatro Kamerinėje salėje.
Dramaturgas ir režisierius – Paulius Markevičius, idėjos autorės – Rusnė Kregždaitė ir Loriana Kilaitė.
Spektaklyje istoriniai įvykiai ir veikėjai patalpinami į kvantinę erdvę. Susipinančios laiko, dramos, šviesos ir garso analizės bei veikėjų istorijos nukelia stebėtojus į siurrealistinę tikrovę, kur įprasti dėsniai tampa utopiniais, o kvantinės teorijos – kasdienybe. Spektaklis – tai tyrimas, aktoriai – kvantai, žiūrovai – stebėtojai, kurie vien savo buvimu gali pakeisti stebimojo kryptį, greitį, pasirinkimus, poelgius ar įpročius. „Meno ir mokslo laboratorija“ vienija jaunus meno ir mokslo kūrėjus, vykdančius bendrus edukacinius, meno bei tyrimų projektus. Tai teatro kūrybos erdvė, neapsiribojanti vien mokslo temomis, skatinanti jaunųjų menininkų eksperimentus, naujų formų ir temų paiešką.
„Helverio naktis“ (N16) (Klaipėdos jaunimo teatras) – gegužės 25 d. 17 val. Klaipėdos dramos teatro Mažojoje salėje.
Režisierius Valentinas Masalskis, pjesės autorius – Ingmaras Villqistas.
Besąlygiška Karlos (akt. Laima Akstinaitė) tarnystė ir jausmai visuomenės nesuprastam, gyvenančiam savo fantazijų pasaulyje, „kitokiam“ Helveriui (akt. Paulius Pinigis) neturi ribų, jie susipynę ir susilieja į vieną unikalų, bendrą, skirtingų spalvų ir potėpių portretą: motiniška globa, kantrus nuolankumas, egoistiškas pataikavimas, švelnus moteriškumas, iš praeities šešėlių išnyranti graužatis, netikėtai prasiveržiantis noras kontroliuoti, bet kokia kaina apsaugoti Helverį nuo blogį nešančio pasaulio ir blanki, bet tyra viltis būti suprastai ir išklausytai. Bet ar Karlai pavyks numalšinti begalinį kaltės jausmą ir padėti Helveriui pajusti prigimtinę teisę ir laisvę būti „kitokiam“? Kaip matome kitaip mąstančius, atrodančius, gyvenančius?
Komiksų opera „α“ (Operomanija) – gegužės 25 d. 19 val. Klaipėdos kultūros fabrike (Bangų g. 5A).
Režisierė, scenografė, kostiumų dailininkė – Dr. GoraParasit, kompozitorius – Albertas Navickas, libreto autorė – Gabrielė Labanauskaitė.
„α“ („Alfa“) – tai drąsi istorija, kurioje susipina žymaus ispanų poeto ir dramaturgo Federico Garcia Lorcos tragiško likimo motyvai, stiprios moters – jo sesers Izabelės asmenybės bruožai, lyčių lygybės, mažumų politikos temos, opera ir komiksai. Į Ispaniją po ilgų emigracijos metų grįžtanti Izabelė siekia atskleisti brolio likimo paslaptis. Rašytojo mirties aplinkybės iki šiol miglotos, o jo kapo vieta kurį laiką buvo manoma esanti netoli Alfakaro miestelio Andalūzijoje. Tačiau tiesą išsiaiškinti sudėtinga dėl laiko rate užstrigusios paslapties, kuri nuolat mus grąžina atgal į pradžią ir tampa „alfa“ be „omegos“. „Opera „α“ yra MEGA moteriška.“
„Hamletmachine“ (N16) (Artūro Areimos teatras) – gegužės 26 d. 15 val. Klaipėdos dramos teatro Mažojoje salėje.
Režisierius, scenografas, kostiumų dailininkas – A.Areima, pjesės autorius – Heineris Mülleris. Režisieriaus A.Areimos spektaklio meniniai iššūkiai ir formų paieškos įkvėptas pasipriešinimas sudėtingam tekstui skatina žiūrovus daryti tą patį – sąmoningai svarstyti apie didžiųjų pokyčių keliamas visuomenines ir žmogaus savivokos problemas. Kuo daugiau kalba pjesės veikėjai, tuo aiškiau, kad visi įkvėpti savo istorijų – skamba iškraipyti, iššaukiantys, intelektualūs anekdotai ir daug citatų. Tai atrodo lyg maištas, virtualios pratybos su psichinėmis lėlėmis. Šis kūrinys byloja daugeliu prasminių lygmenų, bet vienas iš pagrindinių atspirties taškų – intelektualas vėlyvojo moderno epochoje arba postmodernybėje: „Aš ne Hamletas… Mano dramos jau nebėra.“
„Rusiškas romanas“ (N16) (Lietuvos rusų dramos teatras) – gegužės 26 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatro Didžiojoje salėje.
Režisierius – O.Koršunovas, pjesės autorius ir vertėjas į lietuvių kalbą – Marius Ivaškevičius. Šiuolaikinio lietuvių dramaturgijos lyderio M.Ivaškevičiaus rusų kalba sukurta pjesė „Rusiškas romanas“ – svarbus įvykis Rytų ir Vakarų kultūrų sankirtoje. Pjesė pasakoja apie rusų ir pasaulio literatūros klasiko Levo Tolstojaus (1828–1910) gausios šeimos peripetijas ir rašytojo paskutinius gyvenimo mėnesius. Dramos centre – klasiko žmona Sofja Andrejevna, dramatiškas jos likimas tapus pasaulinio masto genijaus žmona. Dramaturgas M.Ivaškevičius ir lietuvių teatro režisūros lyderis O.Koršunovas L.Tolstojaus žmonos personaže įžvelgė ir pateikė rašytojo kūrinių moteriškų personažų (visų pirma – Anos Kareninos) bruožus: „Mėgaukitės mano gėda, jūs už tai sumokėjot. Tai juk toks įkvepiantis dalykas – matyti svetimą neviltį.“
TheATRIUM tarptautinė programa, 2019 birželio 2–16 d.
ALICE PHOEBE LOU. Festivalio atidarymo koncertas – birželio 2 d., 17 val.
Klaipėdos dramos teatro didžioji salė
Alice Phoebe Lou gimė 1993 m. Pietų Afrikoje, mokėsi skambinti pianinu, pati išmoko groti gitara. 2010 m. teta ją išsivežė ją į Europą ir parodė Paryžių, Alice ten apsigyveno su draugu, jie ėmė dalyvauti ugnies šokių trupės pasirodymuose Paryžiaus gatvėse: taip užsidirbo pragyvenimui. Grįžusi į Pietų Afriką baigė mokyklą ir vėl išvyko – į Amsterdamą, Berlyną, tapo gatvės atlikėja, pradėjo groti metro stotyse ir parkuose. Dalyvavo televizijos programoje, ėmė dažniau koncertuoti. 2015 m. pirmąkart koncertavo Amerikoje, festivalyje SXSW, po koncerto tapo nuolatine šio festivalio dalyve. 2016 m. išleido pirmąjį albumą „Orbit“. Už jį nominuota geriausių moterų vokalisčių kategorijoje Vokietijos muzikos kritikų apdovanojimuose. Alice iki šiol nemeta gatvės atlikėjos karjeros, groja Berlyno parkuose ir gatvėse. 2017 m.: jos daina „She“ („Ji“), sukurta filmui „Bombshell: The Hedy Lammar Story“ („Bomba: Hedės Lammar istorija“), nominuota Oskarui geriausios originalios dainos kategorijoje. 2018 m.: Alice koncertiniai turai Europoje, JAV, Pietų Afrikoje, Japonijoje, Kanadoje. Šiemet kovą Alice Phoebe Lou išleido albumą „Paper Castles“ („Popierinės pilys“).
https://www.youtube.com/watch?v=d7Pt9ul_E_I
https://www.youtube.com/watch?v=sM5y5cpKZfE
LATE NIGHT – birželio 5 d., 18.30 val.
Atėnų teatro trupės BLITZ THEATRE GROUP spektaklis
Klaipėdos dramos teatro didžioji salė
Spektaklis bus verčiamas į lietuvių kalbą (titrai)
Idėjos autorius Blitztheatregroup
Režisieriai Blitztheatregroup (Angeliki Papoulia, Christos Passalis, Yorgos Valais)
Choreografas Yannis Nikolaidis
Kostiumų dailininkė Vassilia Rozana
Vaidina : Maria Filini, Sofia Kokkali, Angeliki Papoulia, Christos Passalis, Fidel Talaboukas, Yorgos Valais
Scenografas Efi Birba
Šviesų dailininkas Tasos Palaioroutas
Trukmė 1 val. 30 min.
Premjera 2012
Trupė įkurta 2004 m. Atėnuose. Pagrindinis jos principas: teatras – tai laukas, kur žmonės susitinka dalintis mintimis iš esmės, o ne vieta demonstruoti virtuoziškumui ir skelbti nusistovėjusias tiesas. Visi trupės nariai yra lygūs sumanymų, rašymo, režisavimo ir dramaturgijos kūrimo procesuose; viskuo abejojama, nieko negalima priimti kaip savaime suprantamo nei teatre, nei gyvenime.
Scenoje – pasaulio pabaiga pagal graikus: Blitz Theatre Group šoka mirties valsą virš Europos griuvėsių. Jų valsas kupinas melancholijos ir subtilaus humoro. Kodėl gi, viskam aplink griūvant, nepašokus? Kodėl belaukiant, kol viskas pasibaigs, maloniau nepraleisti laiko?
Apokaliptiniame pasaulyje – trys moterys ir trys vyrai. Jiems teliko kadaise puošnūs buvę drabužiai ir prisiminimai. Jie pasakoja fragmentus iš praeities ir šoka vieną valsą po kito.
Spektaklio pristatymas: https://vimeo.com/120669590
PELENAI (Cendres), birželio 7 d., 18.30 val.
Plexus Polaire, rež. Yngvild Aspeli, Prancūzija, Norvegija
Klaipėdos dramos teatro Mažoji salė
Lėlių spektaklis suaugusiems
Spektaklis bus verčiamas į lietuvių kalbą (titrai)
Pjesės autorė ir režisierė Yngvild Aspeli
Kostiumų dailininkė Sylvia Denais
Kompozitorius Guro Skumsnes Moe
Šviesų dailininkas Xavier Lescat
Vaidina: Viktor Lukawski, Laetitia Labre / Aitor Sanz Juanes, Andreu Martinez Costa
Trukmė 1 val. 10 min.
Premjera 2014
„Pelenai“ – dviejų istorijų mozaika. Veiksmas vyksta maždaug prieš 26 metus mažame kaimelyje Norvegijos pietuose. Pasakojama istorija apie jaunuolį, kuris padeginėja namus, ir rašytoją, kuris apsistoja tuose namuose po kelių dešimtmečių, ir pajunta įkvėpimą kurti. Dvi iškankintos asmenybės, tragiški žmonės, atsidavę savo demonų valiai, juos praryja slaptos jų sielų liepsnos. Istoriją pasakoja aktoriai su lėlėmis – tai marionečių spektaklis; ne tik pasakojimas, bet ir nuostabus, daug pasaulio festivalių nustebinęs reginys, skirtas suaugusiems.
Pjesės autorė, spektaklio režisierė norvegė Yngvild Aspeli nuo 2003 m. gyvena Prancūzijoje.
Spektaklio pristatymas https://www.youtube.com/watch?v=khZ1eNreuH0
Spektaklio metu naudojamas dūmų efektas.
MARGARETĖ (Lenkija) – birželio 8 d., 15:00 val. 17:30 val., 20.00 val.
Birželio 9 d., 15:00 val., 17:30 val.
Žalioji vaistinė (Klaipėda, Tiltų g. 6)
Monospektaklis su vaizdo projekcijomis
Spektaklis bus verčiamas į lietuvių kalbą
Pasakojimo autorius, režisierius ir atlikėjas Janek Turkowski
Scenografai Wiesława Turkowska, Janek Turkowski
Kompozitoriai Roger Anklam, Przemek Radar Olszewski
Vaizdo projekcijos kūrėjai: Margarete Ruhbe, Martyna Głowacka, Adam Ptaszyński, Janek Turkowski
Trukmė 55 min.
Premjera 2010
Spektaklyje jo sumanytojas ir atlikėjas pasakoja, kaip sendaikčių turguje pagautas smalsumo įsigijo seną projektorių ir 64 filmo juostų rinkinį, priklausiusį nepažįstamam žmogui, gyvenusiam su Rytų Vokietija besiribojančiame regione. Autoriaus susižavėjimas estetiniais seno filmo kadrų aspektais ir sentimentalia kelione atgal į komunizmo laikus paskatino jį atsiversti ir iš naujo panaudoti šią originalią medžiagą.
Filmo juostos tapo apmąstymu apie tai, kaip išsaugome prisiminimus, ir paskatino tyrinėti jose užfiksuotų žmonių gyvenimus. Pasirodo, tikroji juostoje nufilmuota Margaretė tiesiogiai susijusi ir su Klaipėda.
KIRINA – birželio 10 d., 18.30 val.
rež. Serge Aimé Coulibaly, Belgija, Burkina Fasas
Klaipėdos dramos teatro Didžioji salė
Šokio ir muzikos spektaklis
Režisierius ir choreografas Serge Aimé Coulibaly
Kompozitorė Rokia Traoré
Libreto autorius Felwine Sarr
Dramaturgė Sara Vanderieck
Scenografė Catherine Cosme
Kostiumų dailininkas Salah Barka
Šviesų dailininkė Nathalie Perrier
Vaizdo projekcijų kūrėja: Eve Martin
Vaidina: Marion Alzieu, Ida Faho, Jean‐Robert Koudogbo Kiki, Antonia Naouele, Adonis Nebie, Daisy Phillips /Giulia Cenni, Issa Sanou, Sayouba Sigué, Ahmed Soura
Groja: Aly Keita/Youssouf Keita (balafonas), Saidou Ilboudo (perkusija), Mohamed Kanté (bosinė gitara), Yohann Le Ferrand (gitara)
Dainuoja: Naba Aminata Traoré, Marie Virginie Dembélé
Trukmė 1 val. 30 min.
Premjera 2018
Prodiuseriai Faso Danse Théâtre & Ruhrtriennale
Spektaklio koprodiuseriai: Festival de Marseille (Prancūzija), La Villette Paris (Prancūzija), Les ballets C de la B (Belgija), Théâtre National Wallonnie‐Bruxelles (Belgija), Romaeuropa Festival (Italija), Kampnagel Hamburg (Vokietija), De Grote Post Oostende (Belgija), Kunstencentrum Vooruit Gent (Belgija), La Rose des Vents Villeneuve d’Ascq (Prancūzija), ExtraPôle Provence‐Alpes‐Côte d’Azur (Prancūzija)
Vykdomasis prodiuseris Les ballets C de la B (Belgija)
Distributorius Frans Brood Productions
Pasitelkęs savo afrikietišką kilmę ir apmąstymus apie šiuolaikinį pasaulį, choreografas ir režisierius Serge Aimé Coulibaly sukūrė „Kiriną“ – pasakojimą apie šiuolaikinę globalizuoto pasaulio kasdienybę. „Kirina“ nėra Vakarų Afrikos istorijos įvykio perpasakojimas. Tikrasis epas, kaip ir daugelis kitų epų bei tikri šių dienų įvykiai, pasitarnavo kaip įkvėpimas spektaklio kūrimo metu. „Kirina“ – tai ne Afrikos artistų pasirodymas, pasakojantis apie Afriką, o pasaulio piliečių pasakojimas – choreografas kuria drauge su artistiškais komandos nariais, (ne)turinčiais afrikietiškų šaknų, kuriuos įkvėpė globalėjanti šių dienų tikrovė. Veikiamas šių įkvėpimo šaltinių, Coulibaly sukūrė spektaklį apie judančius žmones, įvykius, nuspalvinančius ir kreipiančius žmonių judėjimą, jų įtaką visuomenei.
„Kirina“ – pritrenkiantis spektaklis, kuriame susilieja prakaitu žliaugiantis, ritualinis ir jaudinantis šokis. Tai – impulsyvi muzika ir užburiantis pasakojimas (citata iš „The New York Times“).
Vaizdo pristatymas: https://vimeo.com/311457536#at=13
ANUOMET (At That Time) – birželio 12 d., 18.30 val.
Haddangse Theatre, , rež. Si-joong Yoon, Pietų Korėja
Klaipėdos dramos teatro Didžioji salė
Spektaklis bus verčiamas į lietuvių kalbą (titrai)
Pjesės autorius Dan-bee Uh
Režisierius ir scenografas Si-joong Yoon
Kostiumų dailininkas You-sook Lee
Šviesų dailininkas Myung-jun No
Vaidina: Soo-hyun Lee, Suk-kyung Mun, Dok-hyun Yoo, Dong-woo Kim, Ji-hye Kim, Hee-do Choi, Min-kyu Shin, Ebada Oh, Wan-woo Oh, Ji-won Yun
Trukmė 1 val. 20 min.
Premjera 2018
Pjesės motyvas – iš tiesų 1931 m. Busane įvykusi žmogžudystė – kelia klausimą apie žmogiškų geidulių ir godumo galią. Pasak spaudos, „šis spektaklis – tikras detektyvinis romanas”, jo išraiškos forma primena nebyliojo kino techniką, tų laikų populiariosios kultūros stilistiką. Pjesės poveikį stiprina ryški aktorių vaidyba. Spektaklyje susilieja teatras ir kino raiškos formos, ketvirtojo dešimtmečio vaidybos bruožai. Žiūrovai tarsi detektyvai šio spektaklio metu gali pasinerti į tiesos ieškojimą ir paslapties atskleidimą.
Tai pjesė, kurioje balansuojama ant ribos tarp „obuolio“ ir „obuolio atvaizdo“.
Spektaklio pristatymas https://www.youtube.com/watch?v=FTqccmLIYqw
Antiwords – birželio 13 d., 18.30 val.
Spitfire Company, Čekija, rež. Petr Boháč
Klaipėdos dramos teatro Mažoji salė
Fizinis teatras
Pjesės autoriai Petr Boháč, Miřenka Čechová
Režisierius Petr Boháč
Scenografė Paulína Skávová
Kompozitoriai Sivan Eldar, Karel Gott
Šviesų dailininkas Martin Špetlík
Vaidina: Ludmila Rašilovová, Michaela Hradecká
Premjera 2013
Trukmė 55 min.
Spektaklis įkvėptas Čekijos prezidento, rašytojo Václavo Havelo kūrybos, o ypač jo pjesės „Audiencija“ ir jos legendinio „samizdato“ garso įrašo (1978), kuriame Vaneko vaidmenį įskaitė pats Vaclavas Havelas, taip pat legendinės jos adaptacijos kine, kur aludario vaidmenį atliko aktorius Landovský, gebantis išmaukti devynias pintas alaus. Ar aktorės, trapios ir žavios Ludmila Rašilovová ir Michaela Hradecká pranoks jo legendą?
Kas atsitinka, kai aludaris ir persekiojamas politikas, kitas paties Václavo Havelo „aš“, susitinka scenoje? Dvi aktorės, tikro čekiško alaus dėžė, didžiulės kaukės ir absurdo humoras. Spektaklis pelnė didžiulį pasisekimą Berlyne, Prahoje, Milane, Florencijoje, Vašingtone, Niujorke, Londone, Pekine, Osle, Seule, Edinburge.
„Tai totalus teatras.“ (Total Theatre Mag)
Spektaklio pristatymas https://vimeo.com/90484102
KITI ŽMONĖS – birželio 14 d., 18.30 val.
TR Warszawa (Lenkija), rež. Grzegorz Jarzyna
Klaipėdos dramos teatro Didžioji salė
Spektaklis bus verčiamas į lietuvių ir anglų kalbas
Pagal Dorotos Masłowskos romaną
Režisierius, inscenizacijos autorius ir scenografas Grzegorz Jarzyna
Choreografė Paulina Przestrzelska
Kostiumų dailininkė Anna Axer Fijałkowska
Šviesų dailininkas Aleksandr Prowaliński
Kompozitoriai Piotr Kurek, Krzysztof Kaliski
Ritmo (beat) kūrėjas Bartosz Kruczyński
Ritmo (beat) kūrėjas, DJ/VJ (spektaklio metu) Michał DJ B Olszański
Vokalinis paruošimas Arek RAS Sitarz
Garso režisierius Maciej Szymborski
Kinematografija Radek Ładczuk
Dekoracijų dizaineris Adrien Cognac
Animacija Julia Nędzyńska
Vaizdo montažo autoriai: Adrien Cognac, Piotr Czarnecki, Krzysztof Fischer, Wiktor Zmysłowski, Aleksandra Żwan
Iliustracijų autorius Maciej Chorąży
Režisieriaus asistentė Katarzyna Gawryś-Rodriguez
Vaidina: Marcin Czarnik / Cezary Kosiński, Natalia Kalita, Magdalena Kuta, Rafał Maćkowiak, Maria Maj, Agnieszka Podsiadlik, Aleksandra Popławska, Tomasz Tyndyk, Adam Woronowicz, Yacine Zmit, Agnieszka Żulewska, Michał DJ B Olszański
Trukmė 2 val. 10 min.
Premjera 2019
Režisieriaus Grzegorzo Jarzynos parašytas spektaklio „Kiti žmonės“ scenarijus paremtas nuostabia hiphopo poema, kurią sukūrė viena svarbiausių lenkų jaunosios kartos rašytojų Dorota Masłowska, išgarsėjusi bestseleriais „Lenkų ir rusų karas po baltai raudona vėliava“, „Karalienės povas“, taip pat drama „Mums viskas gerai“ (bendras „TR Warszawa“ ir „Schaubühne Berlin“ projektas, 2009). Spektaklį „Kiti žmonės“ kūrė gausus menininkų kolektyvas: „TR Warszawa“ ansamblis, kompozitoriai, Varšuvoje įsikūrę hiphopo atlikėjai, dekoracijų dizaineriai, animatoriai, vaizdo menininkai.
Pagrindinis šios miesto antibaladės veikėjas gyvena Varšuvoje, smogu persigėrusiame metropolyje, kur karaliauja narkotikai ir pigus vynas. Mieste, masinančiame karjeristus ir nevykėlius, menininkus ir įmonių darbuotojus, studentus ir prekybininkus, žadančius netikrą laimę ir suklastotą sėkmę. Spektaklyje kalbama apie vėlyvąjį kapitalizmą ir jo sukeltas problemas: ekonominę ir socialinę nelygybę, jaunosios kartos nusivylimą, kerojantį nacionalizmą. Tai istorija apie apmirusią, susiskaldžiusią bendruomenę, kur kunkuliuoja prietarai ir vidinė neapykanta.
Ar galima peržengti klasių ribas, ištrūkti iš informacijos burbulo ir suprasti Kitus – kitaip mąstančius, besilaikančius kitų vertybių, kalbančius kita kalba, turinčius kitokį skonį? Ar, be prieigos prie interneto, kažkas mus dar sieja?
Metai po metų jis vis mažiau ir mažiau supranta Varšuvą.
Kadaise tai buvo jo miestas, šiandien tai visai kitas miestas su kitais žmonėmis, kuriuos jam sunkiai sekasi pamilti.
Kūrybinių teatro dirbtuvių aktoriams pasirodymas – birželio 15 d., 18.30 val.
Chorea Theatre (Lenkija)
Klaipėdos dramos teatro Mažoji salė
Režisieriai: Elina Toneva, Tomasz Rodowicz, Tomasz Krzyżanowski
Judesio, balso, vaidybos dirbtuvės aktoriams.
„Chorea“ teatro organizuojamos teatro kūrybinės dirbtuvės paremtos intensyviais aktorystės mokymais. Dirbtuvių vedėjai moko pažadinti savyje organiškumą mokantis judesio, lavinant kūną, vokalą, muzikalumą, ritmo pojūtį, darniai dirbti grupėje ir perteikti šias raiškos formas artistiškame pasirodyme. Dirbtuvėse dalyvaujančių aktorių ir jų vadovų pasirodymas – reta proga žiūrovams pažvelgti į aktorių meistriškumo „virtuvę“ ir pasijusti jos dalimi.
Teatro dirbtuves pernai festivalio metu jau vedė „Chorea“ teatro profesionalai: jo įkūrėjas, režisierius Tomaszas Rodowiczius, kompozitorius, muzikantas ir vokalistas Tomaszas Krzyżanowskis, aktorė ir dainininkė, izraelietiškos kovos krav maga ir scenos judesio instruktorė Elina Toneva. Dirbtuvės sulaukė didelio aktorių iš visos Lietuvos susidomėjimo.
Dhafero Youssefo ir grupės koncertas (Prancūzija). Festivalio uždarymas – birželio 16 d., 17 val.
Klaipėdos dramos teatro didžioji salė
Gros: Dhafer Youssef, Eivind Aarset, Raffaele Casarano, Stephane Edouard
Trukmė: 1 val. 15 min.
Vokalistas, muzikantas, kompozitorius, ūdu (Artimųjų Rytų styginiu) skambinantis Dhaferas Youssefas gimė Tunise, Tebulbos mieste. Tradicinio sufijų dainavimo ėmė mokytis būdamas penkerių. Nuo 1990 m. dirba ir kuria Vienoje, koncertuoja visame pasaulyje, garsiausiuose džiazo ir World music festivaliuose. Dhafero kūrybos ištakos glūdi tradicinėje sufijų muzikoje, bet dėl atvirumo įvairioms muzikinėms kultūroms jo kūryboje galima atrasti platų World music su džiazo elementais spektrą.
Šiandien Dhaferas Youssefas laikomas vienu įtakingiausių sufijų dainavimo balsų, o jo suburtuose muzikiniuose projektuose dalyvavo tokie etninės pasaulio muzikos korifėjai kaip Sainkho Namchylak, Paolo Fresu, Iva Bittova, Tom Cora.
Dhafero Youssefo muzikoje susipina plati muzikinių stilių įvairovė – džiazas, vokalinės improvizacijos, sufijų dainavimas, meditaciniai motyvai. Jo albumuose ir koncertuose groja įvairiausių žanrų muzikantai iš viso pasaulio. Toks spalvingas muzikantų sambūris ir neįtikėtinas Dhaffero Youssefo balsas kuria stebuklingą Rytų ir Vakarų kultūrų, arabiškos poetikos bei misticizmo ir europinės džiazo improvizacijos samplaiką.
Vaizdo įrašas https://www.youtube.com/results?search_query=dhafer+youssef
Nuotrauka – D.Matvejev, „Rusiškas romanas”.
