Uostamiestis yra vienas iš sektiną iniciatyvą demonstruojančių miestų, prisidedančių prie sėkmingo veiklos modelio, kuriame veikti gali ir intelekto negalią turintys asmenys.
Projekto metu „Integracija šokių ritmu“ buvo sudarytos galimybės neįgaliems žmonėms lankyti modernaus šokio „Breakdance“ šokių pamokas ir tokiu būdu dalyvauti Klaipėdos visuomeniniame gyvenime. Nemokamose pamokose galėjo dalyvauti visi pageidaujantys klaipėdiečiai, kurie turi intelekto sutrikimų.
„Breakdance“ šokių grupė yra bene vienintelė Lietuvoje, kuri savo veiklą vykdo su intelekto sutrikimų turinčiais asmenimis.
Šešiolika intelekto negalią turinčių įvairaus amžiaus asmenų projekto metu noriai mokėsi šokti. Šokti buvo kviečiami visi, nepaisant amžiaus, lyties, fizinės būklės.
Užsiėmimų – jų buvo 60 – metu „Breakdance“ šokių besimokantys asmenys su intelekto negalia turėjo sąlygas lankyti treniruotes jiems patogiu laiku, lavinti protą, išreikšti save per šokį, pagerinti bendravimo įgūdžius, siekti didesnės neįgaliųjų integracijos.
Projekto „Integracija šokių ritmu“ dalyviai maždaug mėnesį ruošėsi šokių pasirodymams. Jie ne tik mokėsi judesių – buvo ir psichologiškai ruošiami pasirodymams prieš žiūrovus.
Projekto metu pasirodymai vyko įvairiose ugdymo organizacijose, kurioms rūpi socialinės atskirties mažinimas ir tolerancijos didinimas. Labiausiai buvo orientuojamasi į vaikų ir jaunimo organizacijas. Neįgaliųjų šokių grupė turėjo iš viso penkis pasirodymus: „Aikido“ būrelyje, VšĮ Asmenybės ugdymo organizacijoje, Klaipėdos miesto neformalaus ugdymo vaikų stovykloje „Pažink save“, Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centre, „Atvirų jaunimo erdvių“ padalinyje ir Lietuvos skautijos organizacijoje „Pamario tuntas“. Tikru iššūkiu tapo viešas pasirodymas Klaipėdos Simonaitytės bibliotekoje – jį galėjo stebėti visi pageidaujantys.
Projektas buvo orientuotas į vietos bendruomenių pokyčius neįgaliųjų integracijos klausimais. Po šokėjų pasirodymų buvo organizuojami neformalūs sveikųjų ir neįgaliųjų pokalbiai, šokių judesių pamokos.
Projektas pademonstravo, kad asmenys su intelekto negalia, kaip ir sveiki žmonės, taip pat turi poreikį būti pastebėti, įvertinti. Intelekto negalią turintys žmonės taip pat gali būti gyvybingi, linksmi bei kuriantys. Mėgstama veikla suvienijo panašius žmones, praplėtė jų akiratį, leido susirasti bendraminčių.
Neįgaliųjų meninė raiška per šokį užtikrino neįgaliųjų kūrybinę saviraišką, pagerėjusią neįgaliųjų gyvenimo kokybę, nuotaiką, pagerėjusią fizinę ir emocinę savijautą. Dėl fizinio aktyvumo sustiprėjo raumenys, pagerėjo neįgaliųjų sveikata, sumažėjo socialinė atskirtis, neįgalieji įsitraukė į jaunimo bendruomenes, neįgaliųjų tėvai ir artimieji gavo daug teigiamų emocijų dėl vaikų pasiekimų. Gali būti, kad ta visuomenės dalis, kuri iš arti matė minėtų projekto dalyvių pastangas nuo šiol bus tolerantiškesnė, supratingesnė kitaip atrodantiems, kitaip pasaulį suvokiantiems bendraamžiams.
Projektas finansuotas Klaipėdos miesto savivaldybės ir Individualių poreikių kūrybos studijos „Plunksnelė“ lėšomis.
