Gruodžio 11 d., 18:30 val.
Sławomir Mrożek PETRO OHĖJAUS KANKINYSTĖ
Režisierius Darius Rabašauskas
Scenografė Anželika Šulcaitė
Kompozitorius Jonas Jurkūnas
Skulptorius Algimantas Kensminas
Animacijos autorius Giedrius Svirskis
Šviesų dailininkas Mantvydas Poškus
Trukmė 1 val. 15 min.
S. Mrožeko pjesė „Petro Ohėjaus kankinystė“ – puikus klasikinės absurdo teatro estetikos pavyzdys. Tai siurrealistinis farsas, koketuojantis su kičo kultūra, demaskuojantis ir provokuojantis. Gal net pranašingas – tai, kas šeštajame dešimtmetyje atrodė absurdiškai ir kėlė juoką, mūsų dienomis tapo įprastu reiškiniu – televiziniu realybės šou. Tačiau pjesė – toli gražu ne tik apie tai.
Petras Ohėjus ir jo šeima – patys paprasčiausi eiliniai piliečiai, gyvenantys gana pilkai ir nuobodžiai. Nieko neišsiskiriantys iš daugumos, stumiantys dienas įprastoje buities rutinoje. Kol vieną gražią dieną tas jų gyvenimas staiga ima ir pasikeičia – pačiu radikaliausiu būdu. Dėl tam tikros priežasties – kol kas palikime tai paslaptyje – jų gyvenimas ima dominti visus iš eilės: valdininkus, mokslininkus, žurnalistus, pramogų verslo atstovus, šiaip mėgėjus paspoksoti į kitus pro rakto skylutę… Privati Ohėjų erdvė staiga tampa vieša, ir aplink ją ima formuotis ištisa industrija. Visi iš eilės ima nurodinėti, kaip jiems gyventi, kaip elgtis ir ką galvoti. Namuose nuolat klega mokinukų ekskursijos, šmirinėja reporteriai, slampinėja kažin kokie ypač svarbūs valdininkai, o visą šitą balaganą nebyliu žvilgsniu stebi iš Sibiro atvykęs Medžiotojas – senas profesionalas, įgudęs spręsti problemas savais metodais. Ore pakvimpa paraku…
Gruodžio 12 d., 15:00 val.
Agnė Dilytė DĖDĖS TITO DŽIAZAS
2 dalių žaidimas
Režisierė Agnė Dilytė
Scenografas Artūras Šimonis
Kompozitorius Saulius Šiaučiulis
Choreografė Inga Kuznecova
Trukmė 1 val. 40 min.
Kai jūsų tėvai buvo tokio amžiaus, kaip dabar jūs, jie labai mėgo skaityti vieną tokią šaunią knygą „Oro duobė. Nelaisvėje“. Ją parašė garsus vokiečių rašytojas Peteris Hacksas. Tai linksma, juokinga ir šiek tiek išprotėjusi knyga apie mažos mergaitės Henrietės ir dėdės Tito nuotykius.
Kad turėtumėte apie ką pasikalbėti su savo mamomis ir tėčiais, režisierė Agnė Dilytė pagal šią knygą sukūrė jums spektaklį „Dėdės Tito džiazas“. Jis toks pats linksmas ir padaužiškas, kaip ir knyga, gal net dar geresnis – nes Henrietės ir dėdės Tito nuotykius čia lydi puiki muzika.
Viskas, gana plepėti – žiūrime ir klausomės!
Gruodžio 12 d., 18.30 val.
Eduardo De Filippo KALĖDOS KUPJELŲ NAMUOSE
Režisierius Povilas Gaidys
Scenografas Artūras Šimonis
Kompozitorius Jonas Jurkūnas
Trukmė 2 val. 20 min.
Lukas Kupjelas – paprastas neapolietis, nedidelės spaustuvės darbuotojas, šeimos galva. Su šeima, tiesą sakant, nelabai kas: žmona nuolat burba, sūnus – ne tik lepūnėlis, bet dar ir vagišius. Dukra, ištekėjusi už verslininko, įsimylėjo kitą ir žada su juo pabėgti. Lyg negana to, po namus dar slankioja viskuo nepatenkintas Luko brolis, neturintis kur gyventi. Lukas jau nebeturi vilčių suvaldyti savo griūvantį nedidelį pasaulėlį. Jam dabar svarbiausia – kaip ir kasmet sumeistrauti Kalėdų prakartėlę, mažytę grožio ir harmonijos salelę. Tačiau panašu, kad grožis ir harmonija terūpi tik jam vienam…
Eduardo De Filippo savo pjesėse sugebėjo pratęsti itališkosios Commedia dellarte ir neapolietiškojo dialektinio teatro tradicijas. „Kalėdos Kupjelų namuose“ (1931 m.), beje, ir parašytos Neapolio tarme – tai visiškai nesukliudė pjesei išgarsėti visoje Italijoje, o vėliau ir visoje Europoje.
Eduardo De Filippo pjesės – tarsi pats gyvenimas. Kartais grubus, kartais graudus, dažnai komiškas ir visada spalvingas. Jose puikiai sudera viskas – groteskas, lyrika, gilus psichologizmas ir taiklūs pastebėjimai, o viską vainikuoja sodrus neapolietiškas humoras.
Gruodžio 14 d., 18:30 val.
Gintaras Grajauskas MERGAITĖ, KURIOS BIJOJO DIEVAS
Režisierius Jonas Vaitkus
Scenografas Artūras Šimonis
Kompozitorius Gintaras Kizevičius
Trukmė 2 val. 30 min.
Pagrindinė pjesės „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“ herojė – Marija, pasakojanti savo nuotykingą ir nuotaikingą gyvenimą. Prisiminimų kaleidoskope keičiasi personažų galerija, pamažu įtraukdama žiūrovus į fantasmagorišką „tarsi-realybės“ atmosferą. Viskas lyg ir labai realu bei atpažįstama – tiek sovietmečio vaikystės istorijos, kuriose pirmąkart iškyla Marijos dievinamo lėktuvų konstruktoriaus Antano Gustaičio figūra, tiek šaržuota nuvorišų – „naujųjų lietuvių“ buitis. Tačiau ši atpažįstama realybė – kiek pasislinkusi, prisodrinta detalių, verčiančių suklusti, išplaunančių ribas tarp tikrovės ir sapno poetikos, tarp vizijų ir aktualijų. Kas iš tiesų vyksta? Marija – auka ar žudikė? Ką regime scenoje – vieno pamišimo istoriją, vartotojiškos visuomenės kritiką, trumpą Lietuvos – postsovietinės valstybės istorijos kursą? Ko gero, visa tai kartu – ir šį tą daugiau…
Epizodiškai pasirodantis, tačiau „raktinis“ pjesės „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“ personažas – aviakonstruktorius, lietuviškų lėktuvų ANBO (akronimas – Antanas Nori Būti Ore) kūrėjas Antanas Gustaitis (1898-1941). Jis tarsi lakmuso popierius, leidžiantis gyviesiems pasitikrinti dar tebelikusias savo gyvybės ir tikrumo promiles, vaizduotės ir kūrybos galias.
Gruodžio 18, 19 d. 18:00 val.
Arvydas Juozaitis Karalienė Luizė
Režisierius Gytis Padegimas
Scenografė Birutė Ukrinaitė
Kompozitorius Gintaras Kizevičius
Choreografė Agnija Šeiko
Šviesų dailininkas Mantvydas Poškus
Trukmė 4 val.
Arvydo Juozaičio pjesėje „Karalienė Luizė“ apžvelgiamas karališkasis Klaipėdos laikmetis – 1807-1808 m., kai uostamiestis tapo laikinąja Prūsijos sostine. Tuomet bėgdama nuo Napoleono Bonaparto karališkoji šeima – Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III su karaliene Luize ir vaikais – apsigyveno anuometiniame Memelyje.
Būtent Luizė, o ne jos vyras Vilhelmas Friedrichas, subūrė valstybių koaliciją prieš Napoleoną. Napoleonas Luize žavėjosi ir sykiu neapkentė jos. Amžininkai vadino ją šviesiausiuoju angelu, šventąja, Prūsijos žvaigžde audrų debesyse, Prūsijos madona. Kas buvo ši moteris – dievinama Karalienė, Motina, išauginusi dešimtį vaikų? Kur jos neįtikėtinos tvirtybės paslaptis?
Gruodžio 20 d. 13 ir 15 val.
Džiunglių knyga: Mauglio broliai
2 dalių spektaklis vaikams
Režisierė Kamilė Kondrotaitė
Scenografė, kostiumų dailininkė, projekcijų autorė Liuda Liaudanskaitė
Šviesų dailininkas Darius Malinauskas
Grimo dailininkė Giedrė Jarockaitė
Kompozitorius Mantas Joneikis
Choreografė Dovilė Binkauskaitė
Trukmė 1 val. 20 min.
Istorija apie Mauglį, žmonių vaiką, kurį Indijos džiunglėse užaugino vilkai. Vaikystėje išgelbėtas iš žiauraus tigro Šerchano nagų, Mauglis auginamas pagal Džiunglių Įstatymą. Jis išmoksta medžioti ir kalbėti džiunglių gyventojų kalbomis. Įsisukęs į nepakartojamų nuotykių sūkurį, berniukas susidraugauja su nuostabiais gyvūnais – grakščia juodąja pantera Bagira, geraširdžiu ruduoju lokiu Balu ir užburiančio žvilgsnio smaugliu Ka. Tačiau Mauglis – žmogus. Ilgainiui jis supranta, kad jo vieta tarp žmonių. Bet pirmiausia išminties ir galios kovoje jam reikia įveikti didžiausią savo priešą.
Gruodžio 27 d., 18.30 val.
Andrzej Stasiuk NAKTIS (N-16)
Režisierius Agnius Jankevičius
Dailininkė Laura Luišaitytė
Vaizdo projekcijų autorius Rimas Sakalauskas
Šviesų dailininkas Mantvydas Poškus
Trukmė 2 val. 35 min.
Tai farsas, kuriame egzistencinis kartėlis persipina humoru ir jautrumu žmogiškajai būčiai. Pjesės veiksmas vyksta ir Lenkijoje, ir Vokietijoje. Jaunas vagišius iš Rytų Europos žūsta, kai jį peršauna papuošalų parduotuvės savininkas. Po mirties vaikino širdis nelegaliai išimama ir persodinama į juvelyro kūną.
Pjesėje Stasiuk preparuoja stereotipus ir beprotiškiausias mitologijas, abipusį įtarumą ir baimes, kurių apstu sudėtinguose Rytų ir Vakarų Europos santykiuose. Tiesiogine ir perkeltine prasme jis stengiasi suvienyti „slavišką širdį ir vokišką protą ir ieško atviros erdvės, kurioje lenkai ir vokiečiai atsikratytų savo baimių ir prietarų, senų ir naujų stereotipų, suprastų vienas kitą ir susivienytų kaip teisėti vienos Europos šeimos nariai.
Gintaras Grajauskas KAS PRIEŠ MUS
Režisierius Jonas Vaitkus
Scenografas Vytautas Narbutas
Kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė
Šviesų dailininkas Mantvydas Poškus
Muzikinis apipavidalinimas Edvinas Vasiljevas
„Kas prieš mus“ – pjesė apie fašizmo prigimtį. Ir, žinoma, apie menininko atsakomybę grėsmės akivaizdoje.
Pjesė remiasi tikrais istoriniais faktais, įvykusiais beveik prieš šimtą metų prie Viduržemio jūros, Fiumės mieste (dab. Rijeka, Kroatija) – kur trumpai egzistavo viena keisčiausių valstybių pasaulyje. Valstybė, kurią valdė poetai, vizionieriai, anarchistai, o Kultūros ministru buvo pats Maestro Arturas Toskaninis.
Pagrindinis pjesės herojus – Gabrielė d‘Anuncijus (Rolandas Kazlas): italų poetas, lakūnas, nacionalinis Italijos didvyris, moterų numylėtinis, Fiumės komandantė. Iki šiol – sunku pasakyti, ar tikrai pelnytai – jis laikomas fašizmo pradininku. Jį savo Mokytoju viešai vadino Musolinis, su kuriuo Gabrielė d‘Anuncijus nuolat konfliktavo ir laikė jį pilka vidutinybe. Pats Musolinis apie santykius su poetu, kurio akivaizdžiai prisibijojo, yra išsitaręs: „jei skauda dantį, jis arba išraunamas, arba užplombuojamas auksu“.
Gabrielę d‘Anuncijų dievino ir juo akivaizdžiai sekė Salvadoras Dali, juo žavėjosi visa to meto kultūrinė Europa.
Kas nutinka, kai romantiškas idėjas perima jomis susižavėjusi minia – ne pernelyg protingi, bet labai uolūs ir stropūs vykdytojai? Istorija rodo, kad geruoju tai niekada nesibaigia.
„Būk atsargus. Kartais mums atrodo, kad griauname sienas. O iš tiesų griauname užtvanką”.
Gruodžio 31 d. 19:00 val.
Naujųjų metų koncertas „GlassDuo“ su styginių kvintetu
„GlassDuo“: Anna ir Arkadiusz Szafraniec
Styginių kvintetas: Miglė Dikšaitienė, Jurga Gaubytė, Tomas Savickas, Roma Jaraminaitė, Arūnas Kučinskas.
Trukmė 1 val. 15 min.
Naujametinį vakarą teatre skambės tauri muzika. Ne tik todėl, kad sukurta genialių kompozitorių, ir ne todėl, kad ją atliks virtuoziški muzikantai, bet ir todėl, kad… jie gros taurėmis!
Po visą pasaulį gastroliuojantys lenkų muzikantai Anna ir Arkadiusz Szafraniec įkūrė „GlassDuo“ (Lenkija) ir groja muzikinėmis taurėmis – šis instrumentas vadinamas stiklo arfa. Tokių atlikėjų pasaulyje yra labai nedaug, o jų arfa – didžiausia pasaulyje, turinti daugiau negu penkias oktavas. Gruodžio 31 d. „GlassDuo“ gros kartu su draugais Lietuvos muzikantas, susibūrusiais į kvintetą: tai Miglė Dikšaitienė (smuikas), Jurga Gaubytė (smuikas), Tomas Savickas (altas), Roma Jaraminaitė (violončelė), Arūnas Kučinskas (kontrabosas) – visi groja garsiuose Lietuvos orkestruose. Naujametinio koncerto metu skambės nuo klasikų – W. A. Mozarto, P. Čaikovskio, A. Piazzolos – iki šiuolaikinių kūrinių – Stingo ir kitų.
Po koncerto kavinė-baras „Senoji Hansa“ kviečia pratęsti šventinį vakarą: jūsų lauks prabangi degustacinė penkių patiekalų vakarienė, kurią ruoš vienas geriausių Lietuvos virtuvės šefų Gediminas Albrichtas. Muzikuos Rasa Doniela-Jomantienė, šventę ves Evaldas Venskutonis.
Vakarienės kaina 100 Eur / 1 asm.
Staliukų rezervacija ir daugiau informacijos apie vakarienę telefonu 8 698 80216.
Bilietai brangs.
KLAIPĖDOS DRAMOS TEATRAS
Teatro g. 2, Klaipėda 91247
Tel.: +370 659 07931
El.p.: info@kldt.lt
www.kldt.lt
Teatras pasilieka teisę keisti repertuarą.
