Trečioji Fotografijos šventė Klaipėdoje
Lapkričio 9 d., penktadienį, nuo 17 valandos Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius kviečia į KKKC Parodų rūmus (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda), kur jau trečią kartą rengiama Fotografijos šventė. Jos metu bus atidarytos trys fotografijos parodos, vyks knygos pristatymas, kūrybinio šamanizmo seansas, ekskursijos po parodas.
Remigijaus Pačėsos retrospektyvinė paroda
Kertinė fotografijos šventės ašis – Remigijaus Pačėsos retrospektyvinė fotografijų paroda „Geltona gulbė neatplauks“. Fotografą Remigijų Pačėsą (1955–2015) kolegos prisimena kaip „matytoją”. Šviesai jis turėjo absoliučią klausą. Jo fotografijose tokie paprasti objektai kaip kambario siena, Nidos krantinė, apleista gėlių klomba, švarkas ar šaligatvis tapdavo begalybės įžvalgomis. Tai nepriklausė nuo technikos – jis lengvai perėjo nuo analoginės prie skaitmeninės fotografijos.
„Geltona gulbė neatplauks” Pačėsa užrašė ant upės nuotraukos, iš kurios sidabro vandenų bene pirmąkart išnyra geltoni topinambai. Taupiomis frazėmis jis mėgdavo vaizdus papildyti numanomo pasakojimo sluoksniu: „Parėjau”, „Pilka diena – pilka žuvėdra”, „Pas poeto kapą”. Ilgainiui pakakdavo angliška rašyba iškreiptos nuorodos „shtai”. Galiausiai jos irgi nebeliko, nes vaizdas kalba pats – „šešėlis rodo šviesą”.
Kartu su bendraminčiais – Alfonsu Budvyčiu, Algirdu Šeškumi, Vytautu Balčyčiu, Violeta Bubelyte, Gintaru Zinkevičiumi – Pačėsa klausėsi nudėvėto miesto poezijos ir šiukšlių konteinerių žvangesio, šaipėsi iš įkyraus kultūros rimtumo. Apie 1991 m. susidraugavęs su menininke Vega Vaičiūnaite, išmoko spausdinti monotipijas. 2004 m. vėl grįžo į Marijampolę ir ten fotografavo savo pasivaikščiojimų takus po lietaus, rūke, apkritusius lapais, sniegu, saulėtą, baltą, bet dažniausiai pilką dieną. Bežiūrint į tuos mažyčius nekintančios geometrijos skirtumus, išryškėja laiko upė, kurioje tobulai žvejojo Pačėsa.
Paroda „Geltona gulbė neatplauks“ pirmą kartą buvo surengta 2017 m. liepą Fotografijos muziejuje Šiauliuose, 2018 m. vasarį – Kauno fotografijos galerijoje, gegužę – „Prospekto“ ir Vilniaus fotografijos galerijose. Parodos kuratoriai: Agnė Narušytė, Gintaras Zinkevičius. Parodą pristato Fotografijos muziejaus Vito Luckaus fotografijos centras (Šiauliai).
Jono Meko fotografijų paroda
Kitas šventės akcentas itin gurmaniškas – pristatoma Niujorke gyvenančio avangardinio kino guru Jono Meko fotografijų paroda „Frozen Frames / Sustingę kadrai“ iš A. Kulikausko rinkinio. Jono Meko paprašytas reprodukuoti kadrus iš 16 mm filmo juostos, fotomenininkas Arūnas Kulikauskas apie 1992-uosius metus sukonstravo savadarbį aparatą ir pradėjo eksperimentuoti. Eksperimentų rezultatas buvo skaidrė, kurioje matosi ne vienas, bet keletas filmo kadrų. Norėjosi, kad būtų aišku, jog tai ne šiaip fotografija, o mažytis filmo fragmentas. Kadras apima visą filmo juostos plotį su perforacijos skylutėmis ir garso takelio žyme. Jonui rezultatai labai patiko ir jis paprašė padaryti seriją skaidrių iš jo filmų. Vaisingas bendradarbiavimas truko beveik dvidešimt metų. Iš skaidrių atspausti skaitmeniniai atspaudai buvo rodomi muziejuose ir žymiose galerijose visame pasaulyje. Daug jų yra įsigiję privatūs kolekcininkai. Prancūzijoje išleista šitų fotografijų knyga Jonas Mekas. Just Like a Shadow, 2000 m.
Atspaudai, kuriuos matysite parodoje, yra galutiniai bandymai (proofs) prieš spausdinant parodinius darbus. Todėl kai kurie atspaudai turi laboratorijos darbuotojo paliktus paskutinius pataisymus. Didelio formato fotografijos atspausdintos Cibachrome technologija geriausioje JAV fotolaboratorijoje Duggal. Šiuo metodu spaustos fotografijos pasižymi ilgaamžiškumu ir spalvų gyvumu, todėl labai vertinamos kolekcininkų visame pasaulyje, juo buvo spausdinamos fotografijos muziejams ir galerijoms. Tačiau šio metodo atsisakyta dėl nuodingumo ir aplinkos taršos. Kai kuriose fotografijose matosi siūlo fragmentas. Jonas įverdavo siūlą į perforacijos skylutę, taip pažymėdamas kadrą, kurį jis nori matyti fotografijoje. A. Kulikauskui buvo paliekamas visas likęs kūrybinis ir techninis darbas.
Augustino Našlėno kūrybos paroda
Ar galima suderinti iš sielos gelmių kylantį dvasinį nerimą ir šiuolaikinio meno praktiką? Juk tiek dvasiniam ieškotojui, tiek kuriančiam menininkui rūpimas esminis klausimas dažniausiai yra tas pats: „Kas aš esu?“ – samprotauja trečios parodos autorius Augustinas Našlėnas. Fotografijos šventėje pristatoma jo kūrybos paroda „Sapnų pjovėjas – regėjimų ieškotojas“. A. Našlėnas teigia: „Šioje parodoje noriu žiūrovą supažindinti ne vien su per šešerius metus sukurtais kūriniais, bet taip pat su savo kūrybiniu procesu, susidedančiu iš dviejų dalių – „automatinių“ piešinių, atsirandančių meditacijų metu ir po jų, kurie yra tarsi tiesioginiai pranešimai iš patirčių, ir fotomontažų, kurie yra patirčių interpretacijos ir sintezė. Taip pat norėčiau sudominti žiūrovą šamanizmo fenomenu, jo vieta šiuolaikiniame pasaulyje ir tuo, kaip šamanizmas gali įtakoti šiuolaikinį meną.
Sapnų pjovėjas pirmąkart pasirodė mano sapnuose 2014 metais. Iš sapno jis greitai persikėlė į realybę kaip performansų, atliekamų su roko grupe „Baba Naga“ personažas. Galiausiai jis išniro fotomontažuose kaip įvairių šamaniškų nuotykių dalyvis.“
Sapnų pjovėjas – tai šamano dvasia, galinti keliauti po nematomus pasaulius, pasiekti giliausias ir tolimiausias visatos dalis, persismelkti pro daugybę dimensijų. Sapnų pjovėjas yra regėjimų ieškotojas. Jis tiria nematomąjį pasaulį, nušviesdamas jį vaizduotės šviesa. Sapnų pjovėjas gerai išmano sapnų logiką, kuri skiriasi nuo įprastos, normalios sąmonės logikos. Jis moka kalbėti sapnų kalba ir todėl gali patekti ten, kur neveikia laikas, o pavidalai nebūna pastovūs. Jis susikalba su dvasiomis, archetipais, angelais, demonais ir kitais nematomų pasaulių gyventojais. Jis regi visatos audinį iš „išvirkščiosios“ pusės, todėl gali rasti pabėgusius siūlus ir juos vėl surišti. Sapnų pjovėjo darbas – ieškoti visatos gelmėse paklydusių sielų ir grąžinti jas namo. Sapnų pjovėjas taip pat ištaiso negatyvių jėgų daromą žalą. Jis skleidžia džiaugsmą ir teigiamą energiją, bet reikalui esant tampa aršiu kovotoju. Sapnų pjovėjas vienodai gerai pažįsta ir šviesą, ir tamsą. Parodoje rodomi daiktai yra lyg magiškai importuoti iš Sapnų pjovėjo pasaulio. Tai objektai, kuriuos jis naudoja savo šamaniškoje veikloje. Atidarymo metu autorius trumpai supažindins su savo kūrybinio proceso ritualais.
Fotografijos šventės planas:
17 val. Remigijaus Pačėsos fotografijų albumo „shtai“ pristatymas, dalyvaus menotyrininkė Agnė Narušytė ir fotomenininkas Gintaras Zinkevičius.
18 val. atidaromos Fotografijos šventės parodos.
Parodos veiks iki 2018 m. gruodžio 2 d.
Fotografijos šventę Klaipėdoje organizuoja Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyrius.
Kuratorius Darius Vaičekauskas.
Partneriai: Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras, VšĮ „Trys kaimai“, Fotografijos muziejaus Vito Luckaus fotografijos centras.
Rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija.
KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).
Remigijaus Pačėsos nuotrauka „Parėjau” ir A Našlėno nuotrauka „Invocation of the Goddness II”.
