Apie Trispalvę, kuri Lietuvą jūroje saugo
Lietuvos jūrų muziejus Tarptautinę Muziejų dieną ir naktį dedikuoja ypatingam eksponatui – pirmojo Lietuvos karo laivo „Prezidentas Smetona“ trispalvei, kuri eksponuoti pradedama gegužės 18-ąją. Tądien bus atidaryta paroda „Trispalvė jūroje saugo“. Visą šventinę dieną prie parodos bus rengiamos edukacinės veiklos, o 10.30, 13.00 ir 15.00 val. – susitikimai su vėliavos atgabenimo į Lietuvą iniciatoriais, istorikais Romaldu ir Romualdu Adomavičiais. Tai – viena iš nedaugelio, galbūt ir vienintelė, tarpukario Lietuvos kariuomenės vėliava, neatitekusi sovietams.
1940 m. liepos pabaigoje SSRS okupuotos Lietuvos pajūryje vyko tylus, bet simboliškai reikšmingas, pasipriešinimas okupantams. Užėmus karo laivą „Prezidentas Smetona“, trys jo karininkai – laivo vadas Povilas Labanauskas, Vytautas Kuizinas ir Ričardas Bernardas Nakas – nedidele jachta išplaukė iš Šventosios uosto. Su savimi jie pasiėmė ir laivo trispalvę. Laivo jie nuskandinti neturėjo galimybių, tačiau, kai buvo pareikalauta pakeisti trispalvę į raudoną vėliavą, karininkai nepakluso.
Vėliavos pagrindas – tautinė trispalvė: viduryje – geltoname ir žaliame lauke – raudoname skyde – aukso spalvos Vyčio kryžius. Pagal užsakymą Karaliaučiuje buvo pagamintos 33 laivo vėliavos: dvi didžiosios (2 x 3 m), šešios mažosios (1,3 x 2 m).
Šią istorinę vėliavą išsaugojo JAV gyvenantis lietuvis kolekcininkas Henris Gaidis.
Kelionė į tarpukario Lietuvą kartu su Prezidentu
Šiai jūrinei trispalvei yra skirtas ir Tarptautinės muziejų nakties, kuri apims visą Europą jau šį šeštadienį, vakaras. Gegužės 19 dieną 18.45-20.45 val. muziejuje vyks teatralizuotas renginys „Pasivaikščiojimas su Prezidentu Antanu Smetona po Lietuvos laivybos istoriją“
Renginio dalyviai kviečiami prisijungti prie Prezidento Antano Smetonos, atvykusio į Nerijos fortą kartu su svita, ir susipažinti su pagrindiniais Lietuvos laivyno istorijos fragmentais, kurie atsispindi muziejaus ekspozicijoje, ypatingą dėmesį skiriant unikaliam eksponatui – karo laivo „Prezidentas Smetona“ vėliavai. Prezidentą ir jo svitą įkūnys Klaipėdos Valstybinio Muzikinio teatro artistai, tad kelionė į smetoninės Lietuvos laiką bus turtinga ir muzikiniais, šokio elementais bei to laiko tradicijomis. Patys lankytojai raginami pasidabinti to laikotarpio stilistikos drabužiais, kartu su Prezidento svita ne tik pažinti istoriją, bet ir piknikauti, ragaujant kafiją su eklerais ir mokantis šokti fokstrotą.
Seksim jūros kiaulės pėdomis
Jūrų muziejus ypatingas savo kompleksiškumu, jungiančiu jūros gamtą ir istoriją. Tad šį sekmadienį, gegužės 20-ąją, muziejuje tradiciškai minima ir Tarptautinė Jūrų kiaulės diena. Edukatoriai kvies į nuotaikingą, pažintinį pasivaikščiojimą po muziejų „Jūrų kiaulės pėdomis“.
Turbūt retas nėra buvęs Jūrų muziejaus delfinariume ir stebėjęs vienų įstabiausių, intelektualiausių žinduolių pasaulio atstovų – Juodosios jūros delfinų. Tačiau tik nedaugelis žino, kad mūsų gimtojoje Baltijos jūroje taip pat gyvena ir delfinų „pusbroliai“ – mažieji banginukai jūros kiaulės. Pasak biologo Sauliaus Karaliaus, jos paplitusios daugiausia Šiaurės jūroje ir vakarinėje Baltijos dalyje, tačiau praeityje buvo įprastos ir prie mūsų krantų. Tarpukariu jūros kiaulės neretai pakliūdavo į žvejų tinklus, būdavo stebimos nuo Palangos tilto. „Deja vėliau, iki pat 2001 metų, apie jas nieko nebuvo žinoma – sakė Saulius Karalius. – 2001 metų balandį buvo gautas sensacingas pranešimas, kad Melnragėje žvejai sugavo nedidelį delfinuką. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo 22 kg svėręs jaunas jūros kiaulės patinukas, naktį pakliuvęs ir žuvęs tinkluose. 2003 metų vasarį Lietuvos ekonominėje zonoje 70 m gylyje, traluojant buvo sugauta stambi jūros kiaulės patelė svėrusi net 60 kg.“
Baltijos jūros kiaulės diena buvo pradėta minėti Lietuvos jūrų muziejui įsitraukus į ASCOBANS (Agreement on the Conservation of Small Cetaceans of the Baltic and North Seas) organizaciją, kurios tikslas – išsaugoti mažuosius banginius Baltijos ir Šiaurės jūrose. ASCOBANS susitarimas pasirašytas 1991 metais.
