- PROGRAMOS KONCEPCIJA
Lietuvos Respublikos šimtmečio paminėjimas Klaipėdoje: atvirumas pasauliui ir moderniosios tautos gimimas.
Nors modernybės procesų užuomazgas toje Rytų Europos dalyje, kuri buvo valdoma Rusijos imperijos, galima pastebėti XIX a. pabaigoje, tačiau iš esmės juos paskatino Pirmasis pasaulinis karas ir po jo sekę įvykiai. Lietuva, skirtingai negu dalis kitų Vidurio Rytų Europos šalių, buvo suskaidyta etniškai į Didžiąją ir Prūsijos Lietuvą, kurioje ekonominės ir kultūrinės modernizacijos procesai vyko sparčiau.
Lietuvos kultūrinio vakarietiškėjimo, europinio švietimo, naujų socialinių sluoksnių augimas, valstybingumo institucijų kūrimas, t. y. visa tai, kas sudarė modernizacijos proveržį, vyko per du nepriklausomybės dešimtmečius (1918–1940 m.), kuriems pradžią davė 1918 m. vasario 16 d. paskelbtas Nepriklausomybės aktas. Prieš šimtą metų (1917–1918 m.) Baltijos jūros rytinėje pakrantėje vyko panašūs politiniai procesai, kūrę modernias Baltijos regiono valstybes (Suomija, Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija).
Tarpukariu Lietuva sparčiai įgyvendino ambicingus politinius, kultūrinius ir ekonominius projektus – visuotinis švietimas, universiteto įkūrimas, žemės reforma, finansų reforma, apdirbamosios pramonės sukūrimas, vienintelio uosto – Klaipėdos prijungimas (1923 m.) ir uosto infrastruktūros išvystymas. „Balanos gadynės“ kartą pakeitė modernėjanti proveržio karta, lietuviai iš mažaraščių kaimo gyventojų virto europinį vidurinį ir universitinį išsilavinimą įgijusia tauta.
“Kultūrinis lūžis, Lietuvos “suvakarėjimas” buvo ne vien svetimų kalbų mokėjimas, ne vien tik kultūrinių referencijų sistema, – rašė Algirdas Julius Greimas, – tai specifinis, bendro mąstymo būdo įsigyvenimas, iniciatyvos, veiklumo, individo teigimo, asmens atvirumo pasauliui sampratos”.
***
Lietuvoje taip pat vyko “lietuvėjimo” procesas, vystėsi tautinis menas, literatūra, spauda, miestuose kilo nauji pastatai, kurių architektūrinė vertė bei modernumas pripažįstamas iki šiol. Demokratija (tiesa, pertraukta daugelyje regiono šalių III dešimtmečio pabaigoje – IV dešimtmetyje), moterų politinės teisės ir kitos modernaus gyvenimo apraiškos pirmą kartą buvo realizuotos Rytų Baltijos regione. Šie istoriniai procesai, kurie vienijo Rytų Baltijos regiono tautas ir valstybes, ir praėjus 100 metų gali pasitarnauti kaip pamatas jaunosios kartos bendravimui, savos ir bendros Baltijos regiono istorijos bei kaimynų kultūros ir tradicijų pažinimui, gilesniam savo kultūros tradicijų ir tapatybės suvokimui. Kas yra Lietuva praėjus šimtui metų?
XX a. istorija vienija šias penkias prie rytinio Baltijos jūros kranto įsikūrusias tautas ir valstybes, nepriklausomai nuo to, kam jos politiškai priklausė, kokia yra jų religija, etninės ištakos ir kultūrinė tradicija, kurios gali gerokai skirtis. Rusijos imperijos valdymas iki Didžiojo karo, du pasauliniai karai, ir, svarbiausia, prieš šimtmetį paskelbti ir realizuoti Nepriklausomybės aktai bei modernizacijos procesai sukūrė bendrą Baltijos regioną.
***
Lietuva yra tradiciškai laikoma Vidurio Europos šalimi, t.y. priklauso šalių grupei nuo Baltijos jūros iki Balkanų, iš vienos pusės veikiama Vakarų Europos, iš kitos – Rusijos įtakų. Lietuvos sostinė Vilnius įsikomponuoja į tokių daugiakultūrinių, daugiataučių, katalikiškų, universitetinių Vidurio Europos miestų kaip Praha, Krokuva ar Varšuva tarpą. Trys kitos rytų Baltijos valstybės Estija, Suomija ir Latvija yra labiau protestantiškos šiaurės Europos valstybės. Tačiau XX a. pradžioje jų istorija buvo panaši. Lietuva, kaip ir Lenkija, išsikiria tuo, jog valstybės sostinė nėra uostas prie jūros. Tiktai Lietuvos sudėtyje Klaipėda įgijo svarbią ekonominę ir kultūrinę reikšmę.
Tad, nors Klaipėda Lietuvos sudėtyje atsidūrė 1923 metais, Lietuvos valstybės šimtmečio paminėjimas yra išskirtinis Klaipėdos miesto, kuriame šiandien dominuoja lietuviško tapatumo ženklai ir kultūra, 2018 metų atpažinimo ženklas.
Dr. Vytautas Jokubauskas, Prof. dr. Vygantas Vareikis (Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas).
- PROGRAMOS STRUKTŪRA
Programą sudaro 3 dalys:
2.1. Akademinė dalis;
2.2. Valstybingumo ženklai;
2.3. Bendruomeniniai projektai.
| LIETUVOS VALSTYBĖS ŠIMTMEČIO MINĖJIMO KLAIPĖDOJE PROGRAMA
2018 M. |
||||
| AKADEMINĖ DALIS | ||||
| Eil.
Nr. |
Renginys/ Projektas | Atsakingas vykdytojas/ organizatorius | Laikas/vieta | |
| 1. | „Atvirumas pasauliui ir moderniosios Tautos gimimas rytiniame Baltijos Jūros regione“.
Dviejų dienų tarptautinė mokslinė konferencija
|
Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas (toliau – BRIAI), Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – KMSA) Kultūros skyrius,
Partneriai – Lietuvos istorijos institutas, Tomo Mano kultūros centras |
Rugsėjo 20-21 d.
/Klaipėdos universitetas |
|
| 2. | Leidinio “Šimtmečio ženklas: Vasario 16-oji Klaipėdoje” leidyba ir pristatymas visuomenei | BRIAI, KMSA, Mažosios Lietuvos istorijos muziejus (toliau – MLIM) | Vasaris
|
|
| 3. | Leidinio „Šimtmečio ženklas: Vasario 16-oji Klaipėdoje“ pristatymas Vilniaus Knygų mugėje. Mugės tema: „Skaitau Lietuvą, skaitau pasaulį“ | KMSA Kultūros skyrius, MILIM,
BRIAI |
Vasario 22-25 d.
/Vilniaus knygų mugė |
|
| 4. | Informacinis stendas, skirtas ąžuolų – Klaipėdai, Vilniui ir Laisvei – įamžinimui | Klaipėdos universitetas | Vasario 16 d.
/ Klaipėdos universiteto miestelis |
|
| 5. | „Klaipėdos (Memel) krašto žmonės: nuo ištakų iki XVII amžiaus“.
Klaipėdos kašto archeologinio paveldo, saugomo Vokietijos archyvuose, paroda, skirta valstybės 100-ečio ir Europos paveldo metams paminėti |
MLIM | Liepos 6 d.
/Klaipėdos piliavietės šiaurinės kurtinos salė |
|
| 6. | Diplomato Dr. Vytauto Žalio paskaitų – pokalbių ciklas.
Pirmasis pokalbis: „Merkys prieš Zaunių“ (Lietuvos politinis elitas ir Klaipėdos problema: Antano Merkio ir Dovo Zauniaus atvejai). Antrasis pokalbis: kuo Lietuvos valstybei nusikalto Klaipėdos krašto direktorijos pirmininkas Otto Biotcheris. Trečiasis pokalbis: Klaipėdos byla valstybių signatarių – Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Italijos – diplomatų akimis. Nuolatinio Tarptautinio Teisingumo Teismo Hagoje 1932 m. rugpjūčio 11 d. sprendimas |
MLIM | Visus metus
/ MLIM |
|
| 7. | Kilnojamoji paroda “Šimtmečio ženklas: Vasario 16-oji Klaipėdoje” | MLIM | Vasaris – Kovas
/Viešosios miesto erdvės, pietinė miesto dalis |
|
| 8. | Renginių ciklas, skirtas Klaipėdos krašto dienai paminėti | Kultūros centras Žvejų rūmai | Sausio 15 – 20 d.
/Viešosios miesto erdvės |
|
| VALSTYBINGUMO ŽENKLAI | ||||
| Eilės nr. | Renginys | Atsakingas vykdytojas/ organizatorius | Laikas vieta | |
| 9. | Modernios mokyklos statybos pradžia – „kertinio“ akmens įkasimo ceremonija | KMSA Kultūros skyrius | Rugsėjo 1 d.
/Žolynų rajonas |
|
| 10. | Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui skirto ąžuolo „Santarvė“ sodinimo ceremonija | Klaipėdos universitetas | Laikas dar derinamas
/Klaipėdos universiteto teritorija |
|
| 11. | „Šimtmečio ženklas“ viešojoje miesto erdvėje (menininkas Felice Varini) projekto įgyvendinimo pradžia | Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūrų komunikacijų centras (toliau – KKKC) | Laikas dar derinamas
/Pietinė miesto dalis |
|
| 12. | Danės skvero instaliacija – „Laiko juosta“ | KMSA Kultūros skyrius | Vasario 16 d.
Projektas bus įgyvendinamas Šviesų festivalio metu |
|
| BENDRUOMENINIAI PROJEKTAI | ||||
| Eil.
Nr. |
Renginys | Atsakingas vykdytojas/ organizatorius | Laikas vieta | |
| 13. | Vasario 16-ąjai skirtas M. Mikutavičiaus koncertas ,,Pasveikinkim vieni kitus“ | Kultūros centras Žvejų rūmai | 2018-02-16
17 val. Švyturio arena, tiesioginė transliacija Atgimimo aikštėje |
|
| 14. | Šviesų festivalis, skirtas Vasario 16-osios dienos minėjimui | KMSA Kultūros skyrius | Vasario 16 d.
/Viešosios miesto erdvės |
|
| 15. | Vasario 16-osios minėjimo iškilmės Atgimimo aikštėje „Pasveikinkim vieni kitus“ – šventinė scenografija, Lietuvos kariuomenės atstovų ir moksleivių eisena miesto gatvėmis į Atgimimo aikštę | Kultūros centras Žvejų rūmai | Atgimimo aikštė, miesto gatvės | |
| 16. | Lietuvos krepšinio lygos LKL krepšinio turnyras „Karaliaus Mindaugo taurė“ | KMSA Sporto skyrius, Lietuvos krepšinio federacija | Vasario 17-18 d.
Švyturio arena |
|
| 17. | Islandų menininkų šiuolaikinio meno paroda | KKKC | Rugsėjis | |
| 18. | Lietuvių, latvių ir estų šiuolaikinio meno paroda | KKKC | Kovo 9 d. | |
| 19. | Kovo 11-osios minėjimo iškilmės | Kultūros centras Žvejų rūmai | Kovo 11 d. | |
| 20. | Klaipėdos krašto Dainų šventė, skirta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti | Chorinė bendrija „Aukuras“, KMSA | Birželis
/Klaipėdos vasaros koncertų estrada |
|
| 21. | Jachtos „Lietuva“ kelionė per Latvijos, Estijos, Suomijos ir Lenkijos uostus | KMSA Kultūros skyrius, klubas „Ostmarina“ | Liepa | |
| 22. | Liepos 6-osios iškilmingas minėjimas | Kultūros centras Žvejų rūmai | Liepos 6 d. | |
| 23. | Vaikų gynimo dienai skirtas „spalvų“ bėgimas, ir instaliacijos “#Laisvės uostas“ įrengimas miesto viešojoje erdvėje | KMSA Jaunimo reikalų koordinatorius | Birželio 1 d.
Nuo birželio 1 d. iki gruodžio 31 d. |
|
| 24. | „Kalba apie laisvę“. Posovietinio regiono šalių (Moldova, Ukraina, Baltarusija, Lietuva) šiuolaikinio meno paroda | KKKC | Gegužė | |
| 25. | Keliaujanti edukacinė paroda Klaipėdos mokyklose.
Klaipėdos mokyklų viktorina – konkursas |
Moksleivių saviraiškos centras, KMSA Švietimo skyrius | Visus metus | |
| 26. | Kultūros programos projektų dalinio finansavimo konkursą laimėję projektai, atitinkantys Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio tematiką | Nevyriausybinio sektoriaus organizacijos | Visus metus | |
| 27. | Renginių ciklas miesto bendruomenėse | KMSA Švietimo skyrius
|
Vasara
/pietinė miesto dalis |
|
| 28. | Diskusijų platforma, skirta Lietuvos valstybės šimtmečio minėjimui | KMSA Kultūros skyrius | Visus metus,
Planuojamos 4 diskusijos, aktualiomis miestui ir šaliai temomis |
|
| 29. | Lietuvos kariuomenės šimtmečio minėjimo renginys | Lietuvos kariuomenės Klaipėdos įgula, Karininkų ramovė | Lapkričio 22 d.
/Klaipėdos koncertų salė |
|
| LIETUVOS VALSTYBĖS ŠIMTMEČIO MINĖJIMO KLAIPĖDOJE PROGRAMA
2019 M. |
||||
| AKADEMINĖ DALIS | ||||
| Eil.
Nr. |
Renginys | Atsakingas vykdytojas/ organizatorius | Laikas /vieta | |
| 1. | Tarptautinės mokslinės konferencijos pranešimų pagrindu leidžiamas leidinys | BRIAI, KMSA
|
– | |
| VALSTYBINGUMO ŽENKLAI | ||||
| Eil.
Nr. |
Renginys | Atsakingas vykdytojas/ organizatorius | Laikas/vieta | |
| 2. | Šimtmečio ženklas viešojoje miesto erdvėje (menininkas Felice Varini) | KKKC | Laikas dar derinamas/
Pietinė miesto dalis |
|
| BENDRUOMENINIAI PROJEKTAI | ||||
| Eil.
Nr. |
Renginys | Atsakingas vykdytojas/ organizatorius | Laikas vieta | |
