Klaipėda – dešimtasis miestas tapęs Lietuvos kultūros sostine. Kultūros sostinės titulas, miesto dėmesys ir investicijos, kultūros atstovų indėlis ir bendruomenės įtrauktis leidžia džiaugtis didesniu miesto svečių, turistų skaičiumi ir tankesniu miesto pulsu.
Anot Klaipėdos miesto Viešosios tvarkos skyriaus vedėjos Kristinos Vintilaitės, per 9 šių metų mėnesius pasiektas absoliutus viešųjų renginių rekordas – lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, šiais metais jų net 30 proc. daugiau.
Pokalbis apie kultūrą ir miestą su VšĮ „Klaipėdos šventės“ direktoriumi Romandu Žiubriu. Klausyti ČIA
Klaipėdos miesto įvaizdžio ir kūrybinių ambicijų titulas Klaipėdai davė realių rezultatų turizmo srityje. „Kultūros uosto“ svetainėje per 9 šių metų mėnesius apsilankė 22 594 unikalūs vartotojai, iš kurių didžioji dalis Klaipėdos ir Vilniaus gyventojai. Vertinant seniau veikiančių internetinių svetainių lankomumą, pavyzdžiui, didžiausius miesto renginius jungiančią www.jurossvente.lt, pastebima, kad per 9 šių metų mėnesius ją aplankė 24 proc. daugiau lankytojų nei pernai.
Viešinant kultūros sostinės programą, daug dėmesio skirta televizijos bei radijo eteriui. Nuo šių metų pradžios bendra televizijos eterio trukmė – 92,5 min., radijo transliacijų – 1228,5 min. Papildomai bent du kartus per mėnesį, laidoje „Labas rytas, Lietuva“ transliuojami specialūs, svarbiausius kultūros sostinės renginius pristatantys klipai.
Kultūros sostinės renginių anonsiniai maketai, ne rečiau kaip 2 kartus į savaitę, talpinami dienraščiuose „Lietuvos rytas“, „Klaipėda“, „Vakarų ekspresas“ – gegužė – 42 vnt., birželis – 59 vnt., liepa – 56 vnt., rugpjūtis – 38 vnt., rugsėjis – 61 vnt.
ĮVYKĘ RENGINIAI
„Klaipėdos – Lietuvos kultūros sostinės“ projekto programa – „neužsąlantis kultūros uostas“, struktūriškai suskirstyta į 5 atskiras dalis–kūrybines platformas.
„Neužšąlanti istorija“ suvienijo istorinei Klaipėdos krašto atminčiai ir paveldui aktualizuoti skirtus kultūros lauko įvykius: „Muzė veža“, nematerialaus kultūros paveldo festivalis „Lauksnos“, Klaipėdos miesto gimtadienis ir speciali džiazo oratorija, reformacijos 500 metų jubiliejui skirtas projektas „Neužšąlantys namai“, muzikinė procesija ,,Klaipėdos istorijos kelias“.
„Neužšąlanti klasika“ – apjungė Klaipėdoje kuriamus ir pristatomus klasikinius menus: „Klaipėdos tarptautinis violončelės festivalis“, „Nuostabiosios žemės beieškant. Kultūrinio turizmo maršrutas nuo Nidos dailininkų kolonijos iki P. Domšaičio“, „Muzikinis pavasaris“, „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“, „Vaikų ir jaunimo festivalis „Muzika kviečia kiekvieną“, „Klaipėdos kariliono festivalis“, „Klaipėdos miesto ir jūrinis peizažas mene“.
„Neužšąlanti jūra“ suvienijo jūrinę kultūrą aktualizuojančius kultūros lauko įvykius: „Klaipėdos laivų paradas“, „Baltic Sail“, „Jūros šventė“, „The Tall Ships Races 2017“.
„Neužšąlantis menas“ – šiuolaikiniam menui, kūrybinėms industrijoms bei inovacijoms skirti projektai: „Klaipėdos mados savaitė“, Klaipėdos tarptautinis teatro festivalis „TheAtrium“, XXIII Klaipėdos pilies džiazo festivalis, gatvės teatrų festivalis „Šermukšnis“, Kūrybinė platforma „Menų zona“, šiuolaikinio meno festivalis „Plartforma“, Baltijos šalių debiutinių filmų festivalis „Go Debut“, Kinijos šiuolaikinio meno paroda ,,Who am I“?/Kas aš esu?“, skulptūrų viešosiose erdvėse projektas ,,Viešas dialogas III“, ,,Permainų muzika“, Jauno teatro dienos, tarptautinis lėlių teatro festivalis ,,Materia Magica“.
„Neužšąlantis miestas“ – sutelkė miesto daugiakultūriškumo pristatymui, bendruomeniškumo skatinimo idėjai skirtus projektus: Klaipėdos šviesų festivalis, Vilties bėgimas (ir kiti „Vilties miesto“ renginiai), festivalis „EDIT Klaipėda Street Art“, tarptautinis VI tautinių kultūrų festivalis „Tautinių kultūrų diena – 2017. Tautų mugė“, Baltijos jūros regiono šalių kultūros forumas „Common Sea – Common Culture“, provokacija-miuziklas ,,Familia“, Lietuvos vakarų krašto dainų šventė, skirta mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventės 90-mečiui, chorinės muzikos festivalis ,,Klaipėdai – Baltijos daina“, XI Tarptautinis kalvystės simpoziumas ,,Keturi vėjai“, finalinis projekto ,,Folkšokas 2017“ koncertas, projektas „Dainos ir jūros pašaukti“.