Liepos 25-ąją, antradienį, 19 val., Klaipėdos Piliavietėje kviečia išskirtinis koncertas – Virility Keturių žaidimas.
Gal dar kas pamenat prancūzų filmą „Vyras ir moteris“? Tuščia jūros pakrantė ir vienišas šuo… Jis ir Ji. Ir kas iš to išėjo. Žmonės verkė žiūrėdami, – ir vyrai, ir moterys. Gal gėdijosi savo ašarų, bet verkė. Net nesuprasdami, kodėl. Tik suvokdami, kad į juos atplaukė kažkoks Laikas. Praėjęs Laikas, kurio nebesusigrąžinsi…
Ar Jums neatrodo, kad yra atėję laikai, kai ne vienas ir net ne tūkstantis jūsų jau senokai pavargo nuo tuščių reklamų ir tokių pat tuščių, bet labai garsiai čiauškančių, miaukiančių, rėkiančių ar tiesiog žvengiančių „žvaigždžių“ pasirodymų visose ir visokiose TV, dar kartą TV, paskui visose ir visokiose scenose. Šabloniškos melodijos, šabloniški judesiai, šabloniškos šypsenos… Ir tie patys žodžiai apie tą patį.
Ar jums neatrodo, kad yra atėję laikai, kai daugybė žmonių nori tylos, gilaus pabuvimo kartu, galimybės pravirkti neslepiant ašarų, dvelkimo minčių, ateinančių į jų karščiuojančias galvas, kai scenoje tariamas poetiškas žodis ir skamba intymi ar tiesiog jautri muzika.
Laikai, kai žmonės – vyrai ir moterys, vedę ar pažįstami, draugai ar giminės – po tokio pabuvimo su artistais dar ilgai nenori skirstytis, pėdinti namo. Nori pavakaroti kavinaitėj ar po dangumi, kad dar pasidalintų su savimi ir mylimais tuo , ką patyrė, pajuto, net suvokė. Ir paskui, bent jau tą naktį nieko neaplanko košmarai….
Liepos 25 vakarą 19 valandą Klaipėdos piliavietės rytinės kurtinos salėje keturi meno vyrai pristatys neįprastą žanrą. Tarsi muzikinį – literatūrinį teatrą. Ar tarsi sceninį koncertą. Kaip tai atrodo?
Aktoriaus Andriaus Bialobžeskio ir pranešėjo Viktoro Gerulaičio balsai bei Lioniaus Treikausko violončelės ir šveicaro Bruno Bieri Alpių rago, hango ir gomurinio (kaip Tibeto vienuolių) dainavimo garsai susipins į žodžio ir muzikos vingiuotą, kupiną kontrastų, bet vientisą skrydį. Kur?..
Jie tai pavadino Keturių žaidimas „Virility“. Žodis verčiamas labai įvairiai, bet galvoje turimas vyrų suvokimo apie meilę, erosą, šeimą ir vienatvę kampas. Kitaip tarus, tai keturių vyrų kelionė į moters bei vyro santykių pasaulį. Sudėtingą ir painų, apsimestinį ir tikrą (?). Kas galėtų būti tokio kelio rodyklė? Ir apie ką ji meluotų? Juoba, kad tekstus sugalvojo ir parinko tas pats V.Gerulaitis, o muziką – L.Treikauskas. Beje, be aktoriaus ir pranešėjo vienu du Lionius su Bruno Šveicarijoj turėjo žvėrišką pasisekimą. O kaip bus visiems keturiems Klaipėdoje?
Kas galėtų būti šio sumanymo moto? Daug kas… Bet jau įpusėjus pasirodymui, gal Andrius Bialobžeskis paklaus Viktoro Gerulaičio, o gal atvirkščiai: „Ar kada pagalvojai, – kodėl vaivorykštė niekuomet nenušvinta už nugaros? Kitaip – moteris… Nes ji yra kūnas ir atspindima šviesa. Bet štai ji sugėrė mano šviesą ir išėjo. Ir visa šviesa apleido mane. Ir mano dvasia užsisklendė prietemoje ir nė nepastebėjo, kaip prasidėjo ruduo“.
Bet jis tikrai dar neprasidės, kai tą liepos vakarą ateisit viena ar vienas, su draugais ar mylimaisiais Į Klaipėdos piliavietės salę salę pasiklausyti ir išgirsti apie tai, kas atsitinka kiekvieną naktį tūkstančiams Adomų ir Ievų kur nors po gluosniais ar palmių šešėlyje…
Atlikėjai:
Andrius Bialobžeskis (aktorius)
Viktoras Gerulaitis (autorius)
Lionius Treikauskas (violončelė)
Bruno Bieri ( alpių ragas, hangas, ir obertoninis giedojimas)
Bilietus įsigysite ČIA
