Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas sveikina Kauno bendruomenę laimėjus Europos kultūros sostinės 2022 vardą, tačiau pažymi, kad Klaipėda, nepaisant nelaimėto titulo, vis tiek ketina įgyvendinti trijų pajūrio miestų bendruomenės parengtą programą „Susitikimų vieta“.
Žinia, iš Europos Parlamento, Tarybos, Komisijos bei LR kultūros ministerijos atstovų sudaryta ekspertų grupė kovo 29 d. paskelbė, kad 2022 metų Europos kultūros sostinės vardą rekomenduoja suteikti Kaunui. Dėl šio titulo kovojo ir Klaipėda, suvienijusi jėgas su Neringa bei Palanga.
„Sveikinu Kauną, pasiryžusį puoselėti kultūrą ir skleisti apie tai žinią už Lietuvos sienų. Europos kultūros sostinės vardas – ne tik skambus titulas, bet ir rimtas įsipareigojimas dideliems darbams, tad linkiu kauniečiams ištvermės, entuziazmo, kryptingo judėjimo pirmyn ir kultūros suklestėjimo“, – Kauną sveikina V. Grubliauskas.
Nors Klaipėda Europos kultūros sostinės vardo ir nepelnė, V. Grubliauskas pabrėžia, kad pajūrio žmonės neturi jaustis pralaimėję. Anot miesto vadovo, vien tai, kad siekdama titulo bendruomenė ėmė vienytis, yra didžiulė pergalė.
„Kartu su Neringos ir Palangos merais dėkoju bendruomenei, kuri sutelkusi jėgas, aktyviai siekė Europos kultūros sostinės vardo. Neabejoju, kad ekspertų grupės sprendimas nuvylė pajūrio žmones, tačiau matydamas jų pastangas ir pasiryžimą, tikiu, kad proveržį kultūros srityje pasieksime ir be titulo. Prarasti didžiulį įdirbį būtų nedovanotina klaida – jau dabar akivaizdu, kad bendruomenė kinta, vienijasi, tikiu, kad šis procesas nesustos ir pajūris bet kokiu atveju taps susitikimų vieta. Klaipėda didina ir toliau didins finansavimą kultūrai, tad programą vis tiek įgyvendinsime, tik greičiausiai kiek mažesne apimtimi“, – sako V. Grubliauskas.
Pajūrio miestų paraiška „Susitikimų vieta“ parengta kartu su daugiau nei 500 kultūros bei meno sričių atstovų, architektų, istorikų, rinkodaros specialistų, mokslo ekspertų iš Klaipėdos regiono, kitų šalies miestų ir užsienio, dar per 2000 žmonių į paraiškos rengimo procesus buvo įtraukti netiesiogiai.
Svarbiausias paraišką rengusios bendruomenės siekis – kad Lietuvos pajūrio kraštas taptų nauja europine kultūrine platforma, nauja „Susitikimų vieta“ čia gyvenančiam ir atvykstančiam kūrėjui, įkvepianti bei traukianti savo suaktyvėjusia bendruomene, sugrąžintomis europietiško identiteto prieigomis, subrandinta nauja kultūros profesionalų karta, naujomis kūrybinėmis erdvėmis, atvertomis uždaromis pramoninėmis teritorijomis ar patraukliomis sąlygomis startuolių kūrybinių verslų plėtrai.
